Pasak Valstybinės miškų tarnybos statistikos, Lietuvoje skaičiuojama beveik 250 tūkst. miško savininkų. Per paskutinius dešimtmečius įvykdyta žemės reforma žemės bei miškų sklypus sugražino beveik 100 tūkst. piliečių. Tačiau nepaisant to kam – fiziniam ar juridiniam – asmeniui priklauso miškas, svarbu išmanyti, kas jame auga ir gyvena, todėl nuo šiol pasus, su visais reikiamais duomenimis, turės ne tik žmonės, bet ir miškai.
Lietuvoje miškai užima daugiau kaip 33,6% šalies teritorijos, o net puse jų yra privatūs. Vis tik miškas reikalauja priežiūros, o darni ir atsakinga miškininkystė – žinių bei patirties. Nors ir miškas yra privati nuosavybė, jame savivaliauti negalima – nukirsti medžiai privalo būti atsodinti, miškavietės – sutvarkytos, o krūmynais apaugusiose vietovėse pasirūpinta priešgaisrinėmis priemonėmis. Kasmet besikeičiantys įstatymai sukelia papildomus galvos skausmus kiekvienam miško savininkui, todėl tvirtą pagalbos ranką ištiesia sistemos, siūlančios įvairius žaliojo turto valdymo būdus.
„Lietuvoje yra apie 250 tūkst. privačių miškų savininkų. Kiekvienas jų turi savų poreikių, klausimų ir rūpesčių. Vieni žmonės kreipiasi norėdami parduoti turimą mišką, kiti – jį išnaudoti, paversti pajamų šaltiniu, tačiau nežinodami kaip tinkamai tą padaryti, ieško pagalbos. Būti miško savininku yra didelė atsakomybė prieš save ir prieš visą visuomenę. Apleisti ir neprižiūrimi miškai ne tik kelią riziką gaisrams, bet ir ilgainiui praranda savo vertę, o tam, kad žinoti, kaip tinkamai jį prižiūrėti, pirmiausia, reikia suprasti, kas jame auga ir gyvena“, - teigia vienos iš didžiausių Lietuvoje miško valdymo sistemų Branginu.lt vadovas Žilvinas Juzėnas.
Siekiant, jog kiekvienas miško savininkas turėtų tvarkingus ir tikslius dokumentus apie savo mišką, nuo birželio 11 dienos bus galima išimti „Miško pasą“, su pateiktais visais miško duomenimis. Branginu.lt vadovo teigimu, ši paslauga miško savininkams bus teikiama visiškai nemokamai.
„Kiekvienas miško savininkas turėtų žinoti, kas dedasi jo miške: pradedant nuo tikslaus ploto, iki jame gyvenančios gyvūnijos. „Miško pasas“ yra dokumentas, kuriame pateikiama konkreti ir itin svarbi informacija, apie mišką: jo lokacija, plotas, vyraujantys medelynai bei jų amžius. Įvertinamas miško reljefas ir pelkių rizika, pateikiami net naudingi patarimai, kaip išnaudoti turimą miško plotą, aptariami miško pardavimo arba kirtimo variantai bei sudaromas sklypo planas“, - pasakoja Žilvinas Juzėnas.
Tvarkingai „Miško pase“ pateikti miško duomenys naudingi tiek aktyvia miškininkyste užsiimantiems žmonėms, tiek ketinant mišką parduoti, padovanoti ar palikti ateities kartoms kaip palikimą. „Miško pasas“ taip pat pravers ir palengvins įvairių paraiškų paramai gauti teikimo procesą.
„Kaip kiekvienam šalies piliečiui svarbu turėti asmens dokumentą, taip ir miškui bei jo savininkui reikalinga suprasti, koks turtas slepiasi tuose miškinguose hektaruose, jog tinkamai juos išnaudoti. Neretai iš nežinojimo ar patirties stokos gimsta ir mitai. Pavyzdžiui, miškai yra skirstomi į grupes pagal paskirtį ir nustatytą ūkininkavimo rėžimą. Ketvirtos grupės miškai būtent yra skirti nepertraukiamam medienos tiekimui, jeigu jų nekirstume, subrendę medžiai supūtų ir taptų nuostoliu. Tik nuo to, kaip miško savininkas rūpinsis mišku, priklausys, ką paliksime ateities kartoms“, - sako Branginu.lt vadovas Žilvinas Juzėnas.
Daugiau informacijos: https://miskopasas.lt