Nuo gegužės 22 dienos Migracijos departamentas vėl pradės priimti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.
„Pilietybės prašymų priėmimas buvo sustabdytas dėl prasidėjusio karantino, tačiau dabar, kai švelninamos jo sąlygos, prašymų priėmimas vėl atnaujinamas nuo penktadienio“, – teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Migracijos departamento duomenimis, 2020 metų pradžioje prašymų dėl pilietybės atkūrimo srautas buvo išaugęs 15 procentų.
„Iš 2 718 bylų, kurios vėlavo, dabar liko tik 251 byla. Tikimės, kad per kelias artimiausias savaites vėluojančių bylų neliks apskritai. Pilietybės atkūrimo procesas yra svarbus visuomenei, todėl tam skiriama itin daug dėmesio. Vienas pagrindinių prioritetų, keliamų Migracijos departamentui – atlikti visas procedūras per numatytą laiką“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Šiuo metu pilietybės atkūrimo procedūra užtrunka apie 7 mėnesius, o įtakos tam turi ir pareiškėjų aktyvumas, išryškėjęs pateikiant reikalingus dokumentus.
2017 metais gauti 2 044 prašymai dėl pilietybės atkūrimo, 2018 m. – 3 180, 2019 m. – 3 661 prašymai, t. y. prašymų nuo 2017 metų padaugėjo 79 procentais. Šiuo metu daugiausia prašymų atkurti pilietybę sulaukiama iš Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos ir Izraelio.
Nuo rudens ketinama pradėti naudoti Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) Pilietybės modulį. Pasitelkus jį pilietybės atkūrimo klausimams nagrinėti, daugelis procesų bus automatizuoti, sumažės žmogiškojo faktoriaus įtaka, bus užtikrinta reikalinga dokumentų patikros kontrolė.
Migracijos departamento duomenimis, praėjusiais metais daugėjo Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 73 751 užsienietis (2019 m. sausio 1 d. – 58 021), o tai sudaro 2.64 procento visos šalies gyventojų. 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi turėjo 18 066 užsieniečiai, leidimą laikinai gyventi šalyje – 46 951 užsienietis. Pertvarkius migracijos funkcijas, nuo 2–3 mėnesių iki vienos dienos sutrumpėjo vizito pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje laukimo terminas.
Dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo gali kreiptis asmenys, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo (2011-04-01) nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje – Lietuvoje ar kitoje šalyje – jie nuolat gyvena. Šie asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai.
Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims:
- ištremtiems iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. Tokie asmenys yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėję asmenys arba tokių asmenų palikuonys, kurie 1940 m. birželio 15 d. –1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų;
- išvykusiems iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Tokie asmenys yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėję asmenys arba tokių asmenų palikuonys, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją;
- ištremtiems iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ar išvykusiems iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmenų palikuoniams. Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
Šie išvardinti asmenys gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra Pilietybės įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių (jeigu asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; arba jeigu asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką).
Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.