Šventosios uostą atkurs nuo infrastruktūros žvejams

Šventosios uostą atkurs nuo infrastruktūros žvejams, Aurimas

Priedangos, slipas su gerve laiveliams iškelti, angaras, 67 metrų krantinė, žuvų turgelis ir promenados – tokį Šventosios uostą turėtume išvysti po poros metų. Į šį projektą, apimsiantį ne tik žvejų uostelį, bet ir privažiavimo prie jo kelius ir kitą būtiną infrastruktūrą, numatyta investuoti apie 2,5 mln. eurų, – darbai turėtų prasidėti jau šiais metais.

Pradžią davė Šventosios ŽRVVG

„Pirmieji žingsniai link Šventosios uosto atkūrimo buvo žengti 2017-aisiais, kai buvo įkurtas naujas Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas (LŽRVVGT), vienijantis 14 organizacijų, – apie pradžią prakalbo Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei (ŽRVVG) atstovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Vaidas Šimaitis, tais pačiais 2017 metais tapęs LŽRVVGT valdybos pirmininku. – Tada, susipažinę su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planais, pamatėme, jog ketinama skirti 1 mln. 700 tūkst. eurų žvejams infrastruktūrai gerinti – būtent nuo to prasidėjo mūsų kelias“.

Pasak V. Šimaičio, 2017 m. buvo dėliojami planai, kaip šias lėšas panaudoti būtent Šventosios uoste, parengti projektiniai pasiūlymai būtiniausiems žvejų uostelio atstatymo darbams. 2018 m. pradžioje vizija, pageidavimai bei projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti ŽŪM. Po susitikimų su ministru, viceministrais bei Žuvininkystės departamento vadovais ir specialistais Šventosios ŽRVVG buvo duota laiko išspręsti klausimą, kas taps uosto valdytojais.

„Kalbėjomės su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijoniene, savivaldybės tarybos nariais ir kitais atsakingais specialistais ir tarėmės dėl didžiulio žingsnio ir labai atsakingo sprendimo: perimti Šventosios jūrų uostą į Palangos savivaldybės rankas“, – prisiminė V. Šimaitis.

Įkūrė uosto direkciją, gavo lėšų

„Tai buvo didžiulis iššūkis ir didžiulė atsakomybė. Tad galiu tik pasidžiaugti visų, palaikiusių mūsų pasiūlymus, ryžtu, ir tuo, kad šiai dienai jau turime 2018 m. lapkritį įkurtą savivaldybės įmonę Šventosios jūrų uosto direkciją, o 2019 m. spalio pabaigoje Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Šventosios uosto antro etapo darbų finansavimo.

Sutarties vertė – 1,7 mln. eurų,“ – sakė V. Šimaitis, pridūręs, jog be šių ES lėšų finansavimą skirs ir Susisiekimo ministerija bei Savivaldybė.

Lėšų skirs ir Šventosios ŽRVVG: ji yra gavusi apie 0,5 mln. eurų, kurie skiriami iki 2023 m. numatomiems įgyvendinti projektams, susijusiems su žvejų uostelio atkūrimu. Dalis šių lėšų bus panaudojama pagal jungtinės veiklos sutartį, dalis bus skirta vadinamajam žvejų turgeliui įrengti, kuriame turėtų atsirasti ir parduotuvė, ir žuvies rūkyklos, kuriose žuvis būtų rūkoma pagal senuosius, kulinariniam paveldui priskiriamus receptus.

Šventosios uostas laukia permainų.„Sunku visus darbus išskirstyti pamečiui, nes jie bus atliekami lygiagrečiai: be reikalingiausios infrastruktūros, pavyzdžiui, priedangų, vietų valtims bei tinklams laikyti, bus įrengtos 55 stovėjimo vietų automobiliams, promenada, įrengta 67 m krantinė, pastatytas slipas su gerve. Didžiausi sunkumai, su kuriais galime susidurti – tai viską atlikti laiku, ypač šiemet, nes metai bus įtempti ir sunkūs. Iškilo ir problema dėl uosto– kai mes rengėme ir teikėme paraišką žemsiurbei, galinčiai išeiti ir už uosto vartų, kuri mums būtina, kad galėtume valyti nuolat smėliu užnešamą įplauką, ji kainavo 160–180 tūkst. Eur.

Dabar kalbama apie 600 tūkst. Eur. Tikimės, kad galbūt rudenį, kai bus perskirstomos lėšos, galėtume gauti papildomus 400 tūkst. Eur“, – vardijo V. Šimaitis.

Šventosios uostas laukia permainų.
Šventosios uostas laukia permainų.

Galvoja apie pramoginius laivelius

Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas Arūnas Pranckevičius šiuo metu rūpinasi ne tik reikalingais dokumentais bei statybų leidimais žvejų uosteliui atkurti.

„Dar vienas darbas – parengti atsakymus besikreipiantiems į Šventosios jūrų uosto direkciją privačių laivų savininkams ir mažųjų laivų įmonėms, besiteiraujantiems, kada bus galima įplaukti į Šventosios uostą, kada bus galima jame laikyti mažuosius pramoginius laivelius ir jachtas bei naudotis mūsų paslaugomis“, – pasakojo direkcijos vadovas.

Pasak jo, esama minčių pirkti pontonus, prie kurių galėtų švartuotis pramoginiai laiveliai ir jachtos.

„Pontonus įsigyti nesudėtinga, tačiau kol nesutvarkyta uosto įplauka, pas mus įplaukti galėtų tik vadinamieji „plokščiadugniai“ laiveliai, o turintys didesnę grimzlę vis tiek neįplauks. Tad visų pirma reikia spręsti problemą dėl įplaukos kanalo gilinimo bei valymo“, – dalijosi planais A. Pranckevičius.

Jis akcentavo ir tai, jog, visų pirma, norėtųsi bent kiek sutvarkyti žvejų uostelio infrastruktūrą, kad į Šventąją pramoginiais laiveliais įplauksiantys turistai ar vietos poilsiautojai nepasijustų patekę į statybvietę: „Visų pirma turėtų būti įrengtos krantinės, sutvarkyti privažiavimo keliai, aikštelės automobiliams statyti, takai pėstiesiems. Be to, turės atsirasti ir infrastruktūra pramoginiams laiveliams ir jachtoms aptarnauti: juk reikalingas ir vanduo, ir degalai, ir elektra, būtina pasirūpinti ir atliekų surinkimu bei išvežimu. Viskas turi būti įrengta ir padaryta taip, kad kartą į Šventąją įplaukę žmonės norėtų į ją nekart grįžti“.

Planuoja ateities darbus

Žvejų uosteliu besirūpinantis V. Šimaitis, uosto direkcijos vadovu pradėjęs dirbti A. Pranckevičius ir Palangos meras Š. Vaitkus galvoja ir apie ateities darbus Šventosios uoste, – visų pirma, apie molų statybą.

„Kai įgyvendinsime su žvejais susijusį uosto atkūrimo etapą, visos jėgos ir pastangos turės būti koncentruojamos į 2021–2027 m. perspektyvą. Ir tai turime daryti visi: valstybė – juk Šventojoje yra valstybinės reikšmės uostas, Savivaldybė ieškos finansavimo šaltinių, nes tai, ką turime dabar, yra lašas jūroje“, – sakė Š. Vaitkus.

Meras atkreipė dėmesį, jog pagrindinė problema – molų statyba: „Molai reikalauja daugiausiai lėšų. Vyriausybėje esame kalbėję, kad molų statyba galėtų būti finansuojama iš aplinkosauginių programų, nes šie galėtų tarnauti ir kaip smėlio sulaikymo įrenginys“.

Meras minėjo, jog kalbama su visomis ministerijomis, kurios galėtų prisidėti prie Šventosios uosto atstatymo: siekiama, kad jūrų uosto atkūrimas būtų įtrauktas į ministerijų prioritetus bei strateginius planus, numatant lėšų planams įgyvendinti.

„Iš valstybės biudžeto – nekalbu apie Savivaldybės biudžetą, kuris šiais metais siekia 32 milijonus eurų, – sunku būtų vienu metu paimti per 50 milijonų, reikalingų uostui sutvarkyti. Tad reikia visų mūsų pastangų, kad pagaliau turėtume visus standartus atitinkantį Šventosios jūrų uostą“, – pabrėžė Palangos meras Š. Vaitkus.

Darbai ir pinigai trejiems metams

Kaip sakė V. Šimaitis, šiuo metu laukiama, kada bus galutinai suderinti visi reikalingi Šventosios jūrų uosto atstatymo II etapo leidimai statybai. Iki vasaros tikimasi ne tik gauti visus leidimus, bet ir paskelbti viešuosius pirkimus darbų rangovui parinkti.

Palangos miesto savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyta, jog į Šventosios jūrų uosto plėtrą šiemet numatoma investuoti 903, 5 tūkst. eurų. 2021 m. išlaidų projekte Šventosios jūrų uosto plėtrai numatoma skirti kone 1 mln. 51, 5 tūkst., o 2022-aisiais – 265, 9 tūkst. Eur.

Livija GRAJAUSKIENĖ,

Šventosios uostas pinigai Palangos savivaldybė meras Šarūnas Vaitkus Šventosios jūrų uosto direkcija vadovas Arūnas Pranckevičius Žvejų uostelis Vaidas Šimaitis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.