Dvejus metus verslą restauruotoje istorinėje viloje Palangoje vystę verslininkai tikina atsidūrę kuriozinėje situacijoje. Nesulaukę valstybinių institucijų atsako į raštus dėl keliuko įrengimo, verslininkai patys iškirto medžius ir nusitiesė kelią į vilą. Už savavališkus darbus palangiškiams gresia baudos, gali tekti atlyginti žalą gamtai.
Vila be kelio
"Vila Komoda", esanti Meilės alėjoje, buvo pastatyta XIX a. antroje pusėje, pastatas priklausė grafų Tiškevičių šeimai.
Daugybę metų buvusi apleista kurorto pažiba neseniai restauruota, joje įsikūrė viešbutis, kuris duris atvėrė prieš porą metų.
Objekto atgaivinimo ėmęsis įmonės "Entoja" vadovas Egidijus Vičius tikino, jog antrus metus veikiančio viešbučio lankytojai ne kartą buvo patekę į kuriozines situacijas.
"Pastatas yra, o kelio nėra. Ne vienerius metus teko susirašinėti su valstybinėmis institucijomis, tačiau padoraus kelio mes taip ir neturėjome. Nusprendėme jį patys pasidaryti. Tačiau dėl šio kelio nebuvo nukirsta nė viena pušis. Iš viso nukirsti du juodalksniai, trečias alksnis krito pats, toks supuvęs jis buvo", – aiškino E.Vičius.
Verslininkai pasakojo, jog iš pradžių į vilą buvo sutarta keliauti keliuku, vedančiu pro "Anapilio" vilą.
Viešbučio valdytojams buvo duotas pultelis atitvarui, esančiam šiame keliuke, pakelti.
"Bet paaiškėjo, jog vieną dieną šie pulteliai buvo išjungti. "Anapilio" vadovė pareiškė, jog ji neprivalo remti verslo. Mums neliko kitos išeities, nusprendėme įsirengti keliuką", – pripažino E.Vičius.
Gresia baudos
Į šią vilą paprastomis dienomis galima patekti J.Basanavičiaus gatve.
Tačiau didžiųjų švenčių metu, kaip ir praėjusį savaitgalį, eismas šioje gatvėje uždaromas dėl pėsčiųjų ir prekybininkų srautų.
"Maždaug prieš tris savaites nusprendėme imtis darbų. Mes suprantame, jog reikėjo pasirengti supaprastintą projektą. Bet Statybų inspekcija įvertins situaciją, sumokėsime baudas, jei reikės", – aiškino verslininkas.
Prieš imdamiesi kelio tiesimo darbų verslininkai dvejus metus bylinėjosi su Valstybine miškų tarnyba.
"Mūsų sklypas yra maždaug hektaro ploto. Byla vyko dėl kelio servituto nustatymo. Darbų imtasi tik sulaukus teismo sprendimo. Servitutas yra registruotas registre. Mes jo juk neišsigalvojome. Beje, kertant tuos tris juodalksnius, kvietėmės aplinkosaugos specialistę. Mes – adekvatūs žmonės. Atlikome medžių vertinimo ataskaitą, kur buvo nustatyta, jog šie juodalksniai buvo labai blogos būklės", – tikino E.Vičius.
Pasak E.Vičiaus, valstybinio miško teritorijoje buvo įrengtas 4,65 m pločio keliukas, nors leista rengti 5,5 m pločio kelią.
E.Vičius tikino, jog rankų neketina sudėti ir patys ruošia ieškinį valdininkams už pareigų neatlikimą.
"Jei per dvejus metus nesugebama duoti leidimų ar atsakyti į paklausimus, kaip tai reikėtų vertinti?" – retoriškai klausė E.Vičius.
Rengė tikrinimus
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas tikino, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu įpareigojo Valstybinę miškų tarnybą iš naujo išnagrinėti įmonės "Geras poilsis" prašymą dėl medžių kirtimo servituto ribose.
"NŽT šiandien neturi informacijos, ar šis teismo sprendimas buvo įvykdytas. Kaip ir minima, NŽT Palangos skyriaus specialistai 2020 m. vasario 4 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad per mišką, servituto ribose, įrengtas 5 metrų pločio kelias. Taigi atsakymų į klausimus dėl vilos savininkų veiklos teisėtumo, galimos atsakomybės ir minėto teismo sprendimo vykdymo prašome pagal kompetenciją kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą bei Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybą", – situaciją komentavo R.Golubovas.
Leidimų negavo?
Valstybinės Miškų tarnybos Klaipėdos regioninio padalinio vadovas Ernestas Lučauskas tikino, kad tarnyba turi nustatyti, ar buvo padaryta žala gamtai.
"Verslininkai buvo informuoti, jog jiems būtina pasirengti miškotvarkos projektą, o tai nebuvo padaryta. Taip, keliukui yra servitutas, tačiau derėjo laikytis įstatymų jį įrengiant. Panašu, jog verslininkai dažnokai Lietuvoje nusprendžia geriau eiti neteisėtu keliu, mokėti baudas, nei gaišti laiką ir daryti viską laikantis įstatymų", – pastebėjo E.Lučauskas.
Pasak Miškų tarnybos atstovo, palangiškiai neturėjo leidimo kirsti medžius.
"Statybų inspekcija aiškinasi dėl leidimo statybai. Arba jiems bus nurodymas išardyti statinį, arba bus sutikta įteisinti jį. Kadangi servitutas yra, ir kelias buvo numatytas čia, gali būti, jog bus mėginama jį įteisinti", – nuomone dalijosi E.Lučauskas.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis tikino, jog Palangos savivaldybės administracija nėra išdavusi ir neturi jokio juridinio pagrindo išduoti leidimų ar sutikimų medžiams šalinti bei keliui valstybiniame miške įrengti be sklypo savininkės (valstybės) sutikimo. Toks barbariškas veiksmas, kai kovojama su gamta, yra niekaip nepateisinamas.
"Inžinerinis statinys, mūsų vertinimu, įrengtas savavaldžiaujant – neteisėtai. Įrengiant kelią buvo atlikti ir neteisėti miško darbai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai sausio 17 d. užfiksavo, kad valstybiniame pajūrio rekreaciniame miške buvo vykdomi kelio statybos darbai, kurių metu neteisėtai, neturint jokių leidimų, buvo iškirsti ir išrauti augantys medžiai bei įrengtas kelias, jungiantis Gedimino gatvę su žemės sklypu Meilės alėja 5, Palanga. Svarbu ir tai, jog pagal Statybos techninį reglamentą susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai yra statiniai. Valstybiniame rekreaciniame miške, nepakeitus planavimo dokumentų ir negavus statybos leidimo, tokie statiniai negali būti statomi", – paaiškino specialistas.
Kelias statiniams prižiūrėti gali būti įrengiamas tik kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bet ne valstybiniame miške.
Komentaras
Šarūnas Vaitkus, Palangos meras:
Per keletą naktų iškirsti valstybiniame miške esančius medžius ir savavališkai įsirengti sau kelią – tokie barbariški veiksmai yra brutalūs, neteisėti ir, žinoma, nepateisinami.
Prieš imantis veiksmų įrengti kelią, buvo būtina atlikti tam tikras teritorijų planavimo procedūras, gauti tam reikalingą statybos leidimą. Apie tai šio objekto verslo atstovus Palangos miesto savivaldybės administracija bei Saugaus eismo komisija ne kartą informavo ir raštu, ir žodžiu.
Taip, būtinosios procedūros, numatytos teisės aktuose, pareikalauja papildomo darbo ir, svarbiausia – laiko, tačiau yra įstatymai, ir jų turime laikytis visi. Tą ir darome. Pavyzdžiui, visų palangiškių interesas – išplėsti miesto kapinių teritoriją, tačiau šalia – valstybinis miškas, ir niekam, netgi savivaldybei, nevalia jo savavališkai iškirsti. Netgi siekiant daugeliui gyventojų svarbaus tikslo. Viskas turi būti atliekama tinkamai, civilizuotai ir įstatymiškai. Tuo keliu ir einame. Gaila, kad ne visi.
Toks barbariškas veiksmas, kai kovojama su gamta, yra niekaip nepateisinamas. Man čia primena atvejį, kai "Grigeo" bendrovė į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas.
Jei neužbėgsime kelio panašiems barbariškiems veiksmams, ateityje apskritai nebeturėsime pajūrio pušynų.
Asta Aleksėjūnaitė,
