Gražus žvilgsnis, grakšti eisena ir nuostabios akys - visa tai galite pamatyti prijaukintoje laukinių kačių veislėje - Karakale. Karakalai yra tokie pat egzotiški ir neįprasti kaip Bombėjaus katės, o, išvaizda, jie nėra prastesni už Egipto Mau.
Jei Karakalą įsigijote dar visiškai mažiuką, tada 100% jis užaugs kaip malonus ir geras augintinis, jame nebus nei pykčio ir laukiškumo. Karakalai turi natūralų bendravimą ir draugiškumą, todėl perėjęs per savo naujojo buto slenkstį, Karakalas iškart pradės apžiūrinėti teritoriją ir susipažinti su visais joje esančiais žmonėmis ir gyvūnais.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad ši veislė vis dar yra laukinė, ir kad ir kokie šaunūs būtų Karakalai iš prigimties, tai plėšrūs gyvūnai. Net jei jūsų kačiukas augo ir buvo auklėjamas ramioje namų aplinkoje, vis tiek neturėtumėte bandyti jo kantrybės ir charakterio.
Jei Europos ir Amerikos šalyse buvo įprasta medžioti su šunimis, tai Afrikoje ir Azijoje šiems tikslams buvo naudojamos ir katės. Antikos laikais turtingesni žmonės medžioklei prijaukindavo gepardus, o kurie negalėjo to sau leisti, rinkosi Ocelotus ar Karakalus. Šios katės puikiai susitvarkydavo gaudydamos mažas antilopes, kiškius, povus ir fazanus. Jų vardas turkų kalbos žodžio „karakulak“, pažodžiui išvertus kaip „juodos ausys“, aiškinimas. Karakalai ne itin priešinosi jaukinimui. Šie gyvūnai yra tokie pat protingi kaip Tailando katės ir gana klusnūs.
Galbūt todėl ne taip seniai juos pradėjo veisti ne kaip medžiotojus, o tiesiog kaip savo mėgstamiausius augintinius. Karakalų yra 9 tipai, bet šių tipų gyvūnų nuotraukų yra labai nedaug.
Karakalas – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis. Ilgą laiką laikytas lūšimi dėl panašios išvaizdos, tačiau dabar išskirtas į atskirą gentį. Paplitęs Afrikos savanose ir pusdykumėse, Artimuosiuose Rytuose, vakarų Indijoje, Vidurinės Azijos pietuose.
Kūno ilgis 65-82 cm, uodegos ilgis 25-30 cm. Aukštis 45 cm, masė 11-19 kg. Ausys stačios, didelės (5 cm). Kailis trumpas, tankus, smėlio spalvos. Nors panašus į lūšį, karakalas morfologiškai artimesnis pumai ar servalui.
Karakalas aktyvus naktį, nors žiemą ir pavasarį sutinkamas ir dieną. Miega tarp uolų arba lapių ar dygliatriušių urvuose. Karakalas ilgai bėgti negali, todėl medžioja auką puldamas iš pasalų staigiu ir dideliu (iki 4,5 m) šuoliu. Medžioja smulkius graužikus (šoklius, starus, smiltpeles), kiškius, smulkias antilopes (pvz., džeiranus). Kartais puola paukščius (tarp jų ir naminius), ežius, dygliatriušius, driežus, lapes ir mangustas. Karakalas gali ilgai išgyventi be vandens, naudodamas iš maisto gautą vandenį. Kaip ir leopardas, karakalas savo grobį užvelka į medį, kad apsaugotų nuo kitų plėšrūnų.
