Palangos koncertų salėje įvykusiame susitikime su miesto visuomene pristatyta ne tik biografinius faktus, bet ir orkestrantų įdomius gyvenimus atspindinti knyga „Palangos orkestras. Dialogai“ bei kompaktinė plokštelė su įrašyta kompozitoriaus Eduardo Balsio muzika.
Spausdintą žodį lydi muzikos garsai
Oficialiai orkestras gyvuoja nuo 1953-iųjų, tačiau vasaros koncertai Birutės parko rotondoje skaičiuoja beveik 120 metų. Knygos atsiradimo idėja, anot orkestro vadovo ir dirigento Vyganto Rekašiaus, – paprasta: laikas skuba, vieni muzikantai ateina, kiti išeina, su kai kuriais, žinant jų nepakartojamas istorijas ir santykį su muzika, galbūt atsisveikinama visam, tad norėjosi užfiksuoti nors dalelę šių prisiminimų.
Nuskambėjus orkestro atliekamam fragmentui iš Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“, o vėliau – ir „Habanerai“, V. Rekašius atsakė į klausimą, kodėl knygą lydi kompaktinė plokštelė būtent su šio garsaus lietuvių kompozitoriaus kūriniais: E. Balsys ne tik yra gyvenęs Palangoje, netoli parko, kur vykdavo koncertai, bet ir pats rašė tiek originalią muziką, tiek aranžuotes pučiamųjų orkestrams.
„Kreipėmės į Lietuvos muzikos informacijos centrą, prašėm duomenų apie Eduardo Balsio kūrinius, daug laiko tam sugaišom, vėliau dvi dienas su orkestru praleidom Vilniaus garso įrašų studijoje. Dalį įrašytų kūrinių ir pristatome šioje kompaktinėje plokštelėje“, – pasakojo V. Rekašius.
Apie pažintį su Palanga ir orkestru, kaip rinko duomenis knygai ir kūrybinius procesus, papasakojo kūrybos namų „Kregždynas“ žodžio meistrė Viktorija Urbonaitė ir dizainu besirūpinanti fotografė Laima Penek. Abi kūrėjos atviravo, jog į 200 puslapių sutalpinti turtingą orkestro istoriją joms buvo įdomus iššūkis. „Iš orkestro vadovo užduotį buvom gavusios vienintelę – kad mūsų parašyta knyga nenugultų į lentyną, o būtų patraukli, skaitoma“, – teigė jos ir prisiminė pačią pradžią.
Per gyvavimo laikotarpį orkestras yra surengęs daugybę koncertų, dalyvavęs įvairiose šventėse Lietuvoje ir už jos ribų. Knygos ir kompaktinio disko pristatymo metu jis atliko Eduardo Balsio kūrinius.
Aktus apipynė smagiomis istorijomis
„Įmonėje „Palangos orkestras“ mums davė dvi dėžes archyvo. Vienoje – apdovanojimai, o kitoje – dokumentai, nuotraukos. Ėmėm skaityti ir tarsi dėlionę dėlioti, kaip klostėsi orkestro istorija per tiek daug metų“, – pasakojo V. Urbonaitė ir L. Penek.
Kūrėjos ne kartą dalyvavo orkestro repeticijose, kartu su juo vakarais žygiuodavo kurorto gatvėmis, stengdavosi muzikantus pažinti iš arčiau. Laima fotografuodavo, o Viktorija tuo metu bandydavo juos prakalbinti. „Kuklūs tie žmonės. Kai pirmą susitikimo valandą ko nors jų klausdavau, atsakydavo, jog neverta, neturį ko papasakoti, nors, regis, 100 metų jau čia groja. Kitą valandą aš vėl kartodavau tuos pačius klausimus, ir kai kurie tada jau atsiverdavo – būdavo ir daug juoko, ir mums visiems graudžių akimirkų“, – prisiminimais dalijosi V. Urbonaitė.
Skaitytojai, kurie 500 egzempliorių tiražu išleistą tokiu pat mėlynu kaip orkestrantų kostiumai viršeliu knygą „Palangos orkestras. Dialogai“ savo rankose laikė ir jau skaitė, džiaugėsi, kad rastas „aukso vidurys“ – surašyti ne vien tik sausi biografiniai faktai, bet yra daug akimirkų, smagių pasakojimų iš ne vieną nuotykį patyrusių orkestrantų gyvenimo.
„Kodėl knygos apie orkestrą pavadinime yra žodis „dialogai“? Todėl, kad čia iš tikrųjų vyksta dialogai tarp mūsų ir muzikantų, tarp muzikantų ir žiūrovų, tarp dirigento ir muzikantų“, – paaiškino autorės.
