Pirmoji Rapšio trenerė – apie vaikų gyvybes gelbstintį projektą: labiausiai džiaugtis turėtų tėvai

Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotr.
Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotr.

Jau 10-us metus iš eilės rudenį startavo „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ projektas, kuriame šiemet dalyvauja net 8554 antrokai iš 16-os savivaldybių mokyklų. 

Mintimis apie šį projektą, jo sėkmę, svarbų tėvų palaikymą pasidalino Palangoje šiuo metu dirbanti pirmoji Dano Rapšio trenerė Židrūnė Budrienė. Ji – pirmoji olimpiečio ir daugkartinio Lietuvos rekordininko, pasaulio čempiono Dano Rapšio trenerė, treniravusi žinomus plaukikus: Simoną Bilį, Mindaugą Sadauską ir kitus. Dirbdama Panevėžyje trenerė išugdė aibę profesionalių sportininkų, o dabar atėjo laikas Palangai. 

Ši garsi trenerė nuo rugsėjo persikėlė dirbti ir gyventi į šį kurortinį miestą, kurioje tęsia trenerės karjerą. Ją galima vadinti tikra projekto „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ ambasadore, eilę metų pagal šią programą plaukti mokė Panevėžio antrokus, o nuo rudens plaukimo paslaptimis dalinasi su palangiškiais. 

– Ar projekto metu treneriai atkreipia dėmesį į talentingus, gabius vaikus, kuriems puikiai sekasi vandeny, ar šiuo atveju projekto tikslas – ne talentų paieška?, – paklausėme trenerės Ž. Budrienės. 

– Dėmesys skiriamas absoliučiai visiems vaikams, stengiamės, kad visi išmoktų plaukti. Gal ne visi vienodai gerai išmoks plaukti, bet tikslas paprastas – visi vaikai turi įgyti plaukimo pagrindus, ar krauliu, ar nugara, ar krūtine, nesvarbu, tačiau turi gebėti kažkiek plaukti ir neskęsti. 

Žinoma, pastebime gabesnius vaikučius, pakviečiame į savo plaukimo grupes. Bet prioritetas visiems, kad jie gebėtų išsilaikyti ant vandens ir išmoktų plaukti. Toks mūsų tikslas. 

Dažnai tėvai keliauja poilsiauti prie vandens telkinių, tad jiems žymiai ramiau, kai žino, kad jų atžala moka plaukti. 

– Kaip vaikai mokomi plaukti ir ką jie turėtų išmokti projekto metu? 

– Čia dalyvauja antros klasės moksleiviai, kuriems yra paruošta Lietuvos plaukimo federacijos ekspertų 32 pamokų programa. Joje – metodinė medžiaga nuo prisipratinimo prie vandens pratimų iki 50 metrų plaukimo taisyklingais plaukimo būdais. Po 18 pamokų vyksta vaikų testavimas, kuriame įvertinama vaikų pažanga, vertinami vaikų gebėjimai atlikti kontrolinius pratimus: pasinėrimas į vandenį, oro išpūtimas po vandeniu, plūduriavimas, plaukimo būdu nugara, krauliu, krūtine elementų atlikimas, šuolis į vandenį, daikto ištraukimas iš dugno, 25 m plaukimas pasirinktu plaukimo būdu be sustojimo. 

Šiame laikotarpyje vaikams yra didelis iššūkis susipažinti su vandens savybėmis, judėjimu jame, kai kuriems vaikams didelis iššūkis yra pasinerti po vandeniu ir išmokti išpūsti orą per nosį, pasitikėti vandeniu ir išmokti plūduriuoti be jokių judesių, atlikti šuolį nuo baseino krašto. 

Antrame etape pavasarį vaikai toliau mokosi plaukimo technikos, žaidžia žaidimus baseine, kurie lavina orientaciją vandenyje, mokosi skendimo prevencijos pratimų, tobulina plaukimo techniką, kad sugebėtų nuplaukti 50 m be sustojimo. Po kiekvieno etapo, tai yra po 18 ir 32 pamokų, mokiniai gauna pažymėjimus.

– Kokios galimybės po projekto plaukti išmokusiam vaikui tęsti toliau plaukimo pratybas ir siekti sportinių rezultatų? 

– Po projekto daugelis nori lankyti baseiną, plaukimo grupes užlieja masė naujokų, vėliau darbas treniruotėse visgi atšaldo ne vieno entuziazmą, iš didžiulės krūvos lieka vienetai, norinčių toliau siekti rezultatų plaukime. 

Pradžioje kol mokomasi plaukti, viskas žaidimo forma, vėliau treniruotėse vaiko entuziazmas priklauso nuo daugelio dalykų. Čia svarbus ir tėvų palaikymas, noras, kad jų atžala lankytų baseiną, be to, su laiku keičiasi ir vaiko pomėgiai, atsiranda kitos pramogos ar sporto šakos, šioje vietoje – aibė faktorių.

Plaukimo treniruotė, Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotr.
Plaukimo treniruotė, Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotr.

– Kiek tėvai gali lemti vaiko sėkmę baseine?

Jei tėvai suinteresuoti, kad jų vaikas išmoktų plaukti, manau, jų indėlis labai svarbus. Rezultatai bus geresni, jei vaikas jaus tėvų rūpestį, susidomėjimą, kaip jam sekasi. Tad ne veltui kartą per mėnesį rengiame atviras tėveliams treniruotes, kurių metu jie gali pamatyti, kaip sekasi jų atžaloms baseine, ką jie išmoko, kokią pažangą padarė per treniruotes.  

– Kokie vaikai ateina į baseinus, gal pusę jų jau moka plaukti? 

– Didesnė dalis vaikų visiškai nemoka plaukti. Negaliu sakyti, kad nemokantys visi bailiukai, yra visokių vaikiukų. 

Yra labai bijančių, yra drąsesnių. Vaikai – kaip vaikai, vienas, antras, trečias įšoka į baseiną, žiūrėk, jau pusė klasės vandeny, tai ir tie bailesni nenori atsilikti nuo draugų ir įsidrąsina patys. Nedrąsiems tuomet paprasčiau, lengviau, kai mato, jog visa klasė jau baseine smagiai laiką leidžia, nei kad patys vieni ateitų į plaukimo grupę ir mokytųsi plauki su svetimais. Su bendraklasiais plaukti išmokstama greičiau nei pavieniui.  

– Per šiuos metus projektas išaugo nuo 500 vaikų iki 8500 vaikų, nuo 5 baseinų iki 33 baseinų visoje šalyje iš 16 savivaldybių. Gal yra sėkmės istorijų, kai šiame projekte išmokęs plaukti vaikas tęsė treniruotes ir pasiekė puikių rezultatų? 

– Yra nemažai tokių atvejų. Viena paskutinių tokių sėkmės istorijų – Aleksas Savickas, Panevėžio „Žemynos“ auklėtinis, šalies jaunių čempionate absoliučioje įskaitoje šiemet užėmė antrą vietą, nugalėjo 200 m plaukimo krūtine rungtyje. Labai gabus jaunuolis, jau turintis plaukimo meistro normatyvą, sėkmingai dalyvavo Europos olimpiniame jaunimo festivalyje ir liko per žingsnį nuo medalio, užėmė ketvirtą vietą. Jis per dvi dienas ir tris plaukimus savo geriausią karjeros asmeninį rezultatą sugebėjo pagerinti net pusšeštos sekundės.

Aleksas Savickas, Tautvydo Juknevičiaus / TJ Media nuotr.
Aleksas Savickas, Tautvydo Juknevičiaus / TJ Media nuotr.

Bet didžiausia projekto sėkmė ta, kad visi jame dalyvavę vaikai geba plaukti. Vienas daugiau, kitas mažiau, tačiau bazinius įgūdžius turi visi antrokai. Ne visi toliau lanko plaukimo treniruotes, bet su vandeniu susiduria kasmet, kiekvieną vasarą. Tie įgūdžiai nedingsta ir praverčia atostogų metu, lieka visam gyvenimui. Be to, galiu pasakyti, kad daugelis gerai išmoksta plaukti, ne tik laikytis vandeny. 

Smagiausia per baigiamąsias projekto pamokas, kai tėveliai pamato pažangą. Prieš kelis mėnesius vaikas dar nemokėjo plaukti, o po keliolikos pamokų kai kurie savarankiškai įveikia 50 metrų baseine. 

„Mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ projektas finišuoja baigiamuoju pavasario renginiu, kuriame dalyvauja mokyklų komandos iš kiekvieno baseino ir plaukia komandinę estafetę 8 po 25 m laisvu stiliumi.

– Dirbate dabar Palangoje, prieš tai eilę metų treniravote vaikus Panevėžyje, „Žemynos“ baseine. Ar skiriasi vaikų pradiniai įgūdžiai baseine Aukštaitijoje ir pajūryje? 

– Geras dalykas Palangoje tai, kad yra visai negilus, vos 70 cm gylio baseiniukas. Tiems visiškai nemokantiems, bijantiems vaikams jame įsidrąsinti yra kur kas lengviau ir mums treneriams paprasčiau. Tokiu atveju jiems nereikia pagalbinių priemonių, nededame rankovėlių, patys pradeda laikytis vandeny ir lengviau pereina į tą normalų baseiną. 

„Žemynos“ progimnazijoje visos treniruotės startuodavo dideliame baseine, nemokantiems plaukti dėdavome rankovėles, jie su pagalbinėmis priemonėmis pradėdavo plaukti. Nesakau, kad tai blogai, bet mums treneriams tas mažas baseinas palengvina užduotis. 

– Esate pirmoji Dano Rapšio trenerė, ar papasakojate vaikams apie jį? 

– Per pirmąsias treniruotes vaikus supažindiname ne tik su plaukimo būdais, nuotoliais, bet ir geriausiais mūsų šalies plaukikais, kad žinotų, kurioje distancijoje olimpine čempione tapo Rūta Meilutytė, o kurioje stipriausias Danas Rapšys. 

Pirmoji Rapšio trenerė – apie vaikų gyvybes gelbstintį projektą: labiausiai džiaugtis turėtų tėvai, nuotrauka-3

 LTProjektą „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ finansuoja iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondas. Per dešimtmetį projekte dalyvaujančių vaikų skaičius išaugo nuo 500 iki 8500 vaikų, nuo 5 iki 33 baseinų visoje šalyje iš 16 savivaldybių. 

Šiais metais didžiausią projekto dalį apmoka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo Fondas. Savivaldybės finansiškai prisideda apmokėdamos vaikų pavėžėjimą į baseiną ir atgal į mokyklas.

Programoje vaikų pasiekimai vertinami trimis lygiais:

I lygis – pratimai atliekami be pagalbinių plaukimo priemonių;

II lygis – su viena pagalbine priemone;

III lygis – su dviem ir daugiau pagalbinių priemonių.

Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras rūpinasi ir projekte dirbančių plaukimo trenerių, instruktorių kvalifikacija. Todėl kiekvienais metais yra organizuojami šiems specialistams kvalifikacijos kėlimo seminarai. Šiais metais kvalifikacijos kėlimo seminare bus nagrinėjami šiuolaikinių vaikų psichologiniai ypatumai, bendravimas su tėvais, darbas su vaikais autistais, supažindinama su asmenine plaukimo treniruote ir Lietuvos plaukimo federacijos pagrindiniais plaukimo testais bei testais pažengusiems.

VšĮ LPF informacijos ir paslaugų biuro inf.
Palanga plaukimas Danas Rapšys trenerė Židrūnė Budrienė projektas „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,947