Didžiausia Baltijos šalyse elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugos teikėja „CityBee“ vakar pakvietė į „1 000 šalmų“ akcijos baigiamąjį renginį. Jame buvo ne tik dalijami šalmai paspirtukininkams, anksčiau išsprendusiems eismo kultūros testą (http://bit.ly/EismoKultūra), bet ir pristatyta „CityBee“ elektrinių paspirtukų naudojimo statistika. Drauge su policijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos atstovais taip pat aptarta elektrinių paspirtukų eismo kultūra bei planuojama būtinos infrastruktūros plėtra.
Padės tik švietimas ir kultūros gerinimas
Renginio šeimininkas ir bendrovės „CityBee“ vadovas Lukas Yla atskleidė, kad jų parkui priklausančius elektrinius paspirtukus nuo balandžio mėnesio išbandė daugiau nei 75 tūkst. klientų, kurie iš viso Lietuvoje atliko 265 tūkst. kelionių. Suskaičiuota, kad vidutinė kelionė „CityBee“ elektriniu paspirtuku trunka 15 min., o jos atstumas – 4 km.
Įdomu, kad bendrai skaičiuojant „CityBee“ elektriniais paspirtukais nuvažiuota jau apie 1,2 mln. kilometrų. Toks atstumas susidarytų maždaug 30 kartų apvažiavus Žemės rutulį.
Kalbėdamas apie elektrinių paspirtukų dalyvavimą miesto eisme, L. Yla akcentavo, kad pavasarį pristatyta šių transporto priemonių dalijimosi paslauga buvo didelė naujiena, kuri gatves papildė šimtais paspirtukininkų.
„Nauji dalykai beveik visada sukelia įvairių, nevienareikšmių reakcijų. Mes jas girdime, tačiau puikiai suprantame, jog reikia laiko tam, kad žmonės suprastų ir priimtų kažką neįprasto. Pereinamuoju laikotarpiu labai svarbu daug dėmesio skirti švietimui, kuris, mano galva, yra vienintelis būdas tvariai gerinti eismo kultūrą miestų gatvėse. Todėl ir buvo sugalvota „1 000 šalmų“ akcija“, – aiškino „CityBee“ vadovas L. Yla.
Kad švietimas ir informacijos sklaida yra tinkamiausias būdas kelti eismo kultūros lygį, pritarė ir renginyje pasisakiusi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė. Anot jos, panašios akcijos yra naudingos, nes skatina žmones prisiminti, kad jie kelyje būna ne vieni. „Dalyvaudami eisme turime vieni kitus matyti, vieni su kitais bendrauti“, – pabrėžė ji.
Kita renginio dalyvė, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič taip pat akcentavo eismo dalyvių tarpusavio supratimą ir savo atsakomybės suvokimą.
„Turime suprasti, kad iš tikrųjų nėra paspirtukininkų, nėra pėsčiųjų, nėra automobilių vairuotojų. Kiekvienas yra pėstysis. Juk žmogus, iš namų išėjęs pėstute, vėliau gali sėsti į automobilį, pasinaudoti elektriniu paspirtuku, keliauti autobusu ir t. t. Kiekvienas žmogus turi suprasti, kad visi asmenys yra lygiaverčiai eismo dalyviai“, – sakė M. Kazanovič.
Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvos policija yra už paspirtukus, tačiau su viena sąlyga – jų vairuotojai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių (KET) ir atsižvelgtų į aplinkinius.
„Šiandien „CityBee“ dalijami šalmai yra ne simbolinė, o labai praktiška ir reikalinga dovana“, – pasidžiaugė M. Kazanovič ir pridūrė, kad komunikacijos apie elektrinių paspirtukų naudojimo taisykles galėtų būti dar daugiau.
Elektrinių paspirtukų eismo įvykių – labai nedaug
Renginyje taip pat dalyvavo ir LR Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis. Kalbėdamas apie elektrinių paspirtukų plėtrą Lietuvoje jis teigė, kad šios transporto priemonės išryškino anksčiau egzistavusias, bet ne taip ryškiai matytas problemas.
„Elektrinis paspirtukas ir dviratis yra lygiavertės transporto priemonės. Tiesa, paspirtukai labai aiškiai parodė, kur yra infrastruktūros problemų. Jos pamažėl sprendžiamos, situacija gerėja ir belieka tikėtis, kad Lietuva taps viena iš šios srities lyderių Europoje. Noriu tikėti, kad elektriniai paspirtukai netaps tik laikinu eksperimentu, o liks neatsiejama mūsų visų gyvenimo dalimi“, – sakė V. Pumputis.
Kad elektriniams paspirtukams ir dviračiams reikalinga infrastruktūra dar nėra ideali, pripažino ir dar vienas renginio dalyvis – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Antonas Nikitinas. Tačiau, jo teigimu, situacija gerėja.
„Per pastaruosius 4 metus Vilniuje buvo nutiesta daugiau nei 40 km dviračių takų. Per ateinančius 4 metus mieste ketinama nutiesti dar apie 80 km dviračiams ir paspirtukams skirtų takų. Aišku, nepamirštame ir pėsčiųjų, kuriems, vykdant atnaujinimus, sudaromos sąlygos saugiai judėti“, – sakė A. Nikitinas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Marija Kazanovič, komentuodama infrastruktūros aspektą, pabrėžė, kad gerėjant eismo sąlygoms ir investuojant į švietimą mažėja įvykių, į kuriuos patenka pėstysis ir paspirtuko ar dviračio vairuotojas. Tiesa, ji taip pat akcentavo, kad, vertinant bendrą eismo įvykių statistiką, elektrinių paspirtukų eismo įvykiai sudaro ypač mažą dalį.
Jai antrino ir „CityBee“ vadovas L. Yla, kurio teigimu, bendrovė nėra gavusi pranešimų apie jai priklausančiais paspirtukais keliavusių žmonių nelaimingus įvykius.
„Visi „CityBee“ el. paspirtukų naudotojai Lietuvoje yra apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, galiojančiu tais atvejais, jei padaroma žala el. paspirtuko vairuotojo sveikatai, trečiųjų šalių sveikatai ar turtui arba apgadinus paspirtuką. Kol kas, laimei, nebuvo nė vieno atvejo, kai kam nors būtų prireikę draudimo pagalbos“, – sakė L. Yla.
Renginyje taip pat dalyvavo ir dainininkė, dalijimosi ekonomikos entuziastė Monika Linkytė. Pasak jos, galimybė dalytis transporto priemonėmis jai praverčia bene kasdien. Na, o tam, kad elektriniai paspirtukai negasdintų ir nepiktintų, anot M. Linkytės, reikia tiesiog išbandyti juos.
„Mano tėtis buvo labai prieš juos nusistatęs, tačiau išbandęs tokią transporto priemonę jis po kurio laiko pats pasiūlė važiuoti ne automobiliu, o elektriniais paspirtukais, nes taip bus patogiau ir greičiau“, – renginio pabaigoje savo patirtimi dalijosi žinoma atlikėja.
Šiuo metu „CityBee“ Lietuvoje valdo beveik 1 000 elektrinių paspirtukų parką. Jais naudotis gali Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Palangos gyventojai bei svečiai.
Be Lietuvos, „CityBee“ elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga taip pat teikiama Ispanijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Ateityje bendrovė planuoja plėtrą ir kitose Europos sostinėse.
