Prie pat jūros – milijonų eurų vertės namas, valdžią įtikino, o žmonės išsižiojo išgirdę jo paskirtį

Prie pat jūros – milijonų eurų vertės namas, valdžią įtikino, o žmonės išsižiojo išgirdę jo paskirtį

Kaip gauti leidimą pasistatyti įspūdingą namą ant jūros kranto Palangoje? Tereikia pavadinti jį dušo kabina. Tokia pastato paskirtis įtikino valdininkus, bet ne kurorto gyventojus. Jiems modernus namas nė iš tolo nepanašus į prausyklą.

Pušyne prie jūros – 500 kvadratinių metrų dušo pastatas. Toks statinys iškilo Palangoje, prie pat jūros priekopės.

Nors visą žiemą statybvietėje Palangos botanikos parke kabėjusi lentelė skelbė, jog tai – dušinė su poilsio patalpomis, Palangoje iš to atvirai šaipomasi.

„Kaskart su drauge eidamos pro šalį svarstome, galbūt ir mes tuose dušuose galėsime nusiprausti ar lovose pailsėti“, – statiniu stebėjosi Palangos gyventoja.

Botanikos parke, prie pat pėsčiųjų tako, išdygęs įspūdingas pastatas traukia ne tiktai vietos gyventojų, bet ir smalsių poilsiautojų dėmesį.

„Tai pasityčiojimas iš kurorto ir spjūvis į veidą visiems jo gyventojams“, – svarstė Botanikos parko takais vaikštinėjantys palangiškiai.

Vieno aukšto statinys su mansarda ir stikline siena praeiviams primena gyvenamąjį namą.

Praeiviai pastebėjo, jog šiuolaikiško namo mansardoje jau kabo šviestuvai, į vidų pradėti nešti baldai.

Ar tai iš tiesų gyvenamasis namas? Registrų centre jo paskirtis nenurodyta, bet konstatuota, kad jis stovi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir 1-ojoje kurorto apsaugos zonoje, kur naujų pastatų statyba visai negalima.

Prie pat jūros – milijonų eurų vertės namas, valdžią įtikino, o žmonės išsižiojo išgirdę jo paskirtį, nuotrauka-1, E.Kazlaučiūnaitės
E.Kazlaučiūnaitės

Paslaugos – dar paslaptis

Registrų centro duomenimis, leidimą statyboms Botanikos parko teritorijoje Palangos miesto savivaldybė išdavė 2014 metais.

Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas aiškino, jog leidimas buvo išduotas ne naujai statybai, o pastatui rekonstruoti.

Jo teigimu, statybų teisėtumą tikrinę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai jokių pažeidimų neįžvelgė.

Savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas tvirtino, kad žemės sklypas Botanikos parke – rekreacinės paskirties, o prie pat jūros iškilęs modernus pastatas skirtas aptarnavimui.

Kokias paslaugas ir kam jame planuojama teikti, savivaldybės atstovas nenurodė.

„Girdėjome, kad rugsėjį Botanikos parke planuojama šventė. Įdomu, kaip šį pastatą svečiams pristatys miesto vadovai? Gal visus pakvies į vidų?“ – svarstė su „Lietuvos rytu“ bendravusios Palangos gyventojos.

Prie pat jūros – milijonų eurų vertės namas, valdžią įtikino, o žmonės išsižiojo išgirdę jo paskirtį, nuotrauka-2

Įsigijo bevertį statinį

Moterys dar prisimena pakeliui iš paplūdimio stovėjusias dušines, kurioms rekonstruoti savivaldybė ir išdavė leidimą. Nedidelės dušinės šioje vietoje buvo pastatytos dar 1975 metais.

Vėliau valstybinė žemė buvo išnuomota, o 2015 metais, kai jau buvo išduotas leidimas statybai, pastatą įsigijo Natalija Zolotnitskaja.

Tuomet statinys buvo įvertintas 585 eurais.

Buvusias dušines nusipirkusi N.Zolotnitskaja – tik du darbuotojus turinčios bendrovės „Agroinvest“ direktorė.

Ant statybvietėje dar šią žiemą kabėjusios lentelės buvo nurodyta, kad statytoja – Margarita Zolotnitskaja.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, šį statinio projektą kūrė net 25 pastatus Palangoje suprojektavęs ir ne vieną apdovanojimą už juos laimėjęs architektas Donatas Rakauskas. Dar 2008 metais už savavališką statybą toje pačioje Palangos vietoje buvo sustabdyti šio architekto įgaliojimai.

Prie pat jūros – milijonų eurų vertės namas, valdžią įtikino, o žmonės išsižiojo išgirdę jo paskirtį, nuotrauka-3

Skubėjo statyti be leidimo

Tuomet statyti poilsio paskirties pastatą Botanikos parke veržėsi kelių Palangos viešbučių savininkas Kęstutis Gecas.

Statybas jis buvo pradėjęs neturėdamas tam leidimo.

Verslininkas nusprendė, jog užteks informuoti savivaldybę, kad statybas jis pradeda be leidimo.

Tačiau tęsti darbus nebuvo taip paprasta. Nelegaliomis statybomis susidomėjo tuometis aplinkos ministras Artūras Paulauskas, o Palangos miesto apylinkės teismas Meilės alėjoje laikinai sustabdė statybos darbus.

Į teismą kreipėsi ir Klaipėdos apskrities administracija.

Ji įpareigojo statytoją nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o už teismo sprendimų nevykdymą mokėti baudas.

P.Kaminskas aiškino, jog ir tuomet Palangos savivaldybė dėl statybų Botanikos parke pretenzijų neturėjo.

Teisinių ginčų buvo kilę ne tarp statytojo ir savivaldybės, o tarp jo ir Statybos inspekcijos.

Įtarimai dėl suklastotų statybos leidimų buvo pareikšti tuomečiam Palangos vicemerui Rimantui Garoliui, kuris vėliau buvo išteisintas.

Pažeidimus mato ne visur

Prieš dešimtmetį nelegaliomis pripažintos, tačiau vėl atgijusios statybos stebina ir šio kurorto gyventojus, ir teisininkus. Palangoje už buvusias dušines beveik šimtą kartų didesnis statinys iškilo statybas draudžiančioje kurorto zonoje.

Tuo metu Druskininkuose, šalia Vijūnėlės tvenkinio, pastatytą gyvenamąjį namą reikalaujama nugriauti.

Aukščiausiasis teismas nurodė, kad Vijūnėlės dvaru pramintas pastatas stovi antrojoje kurorto apsaugos zonoje, nors kai namo statyboms buvo išduoti leidimai, apie tokią nebuvo girdėjusi nė viena tarnyba.

Griauti pasmerktas pastatas stovi ne parke ir ne prie jūros – Vijūnėlės tvenkinys vietoj Druskininkų pakraštyje buvusios pelkės buvo iškastas 1983 metais, o nuo 1989 metų šalia jo pastatytas trijų aukštų valčių nuomos punktas su prieplauka, dėl kurio niekas pretenzijų neturėjo.

Prie pat jūros – milijonų eurų vertės namas, valdžią įtikino, o žmonės išsižiojo išgirdę jo paskirtį, nuotrauka-4

Gyvenamuosius namus pavadino boteliu

Pastatyti gyvenamąjį namą, bet nurodyti visai kitą jo paskirtį – Lietuvoje ne naujiena. Bene garsiausias to pavyzdys – vadinamasis Neringos botelis.

Boteliu laikomas viešbutis pakrantėje su įrengtomis prieplaukomis laivams ar jachtoms, skirtas laivais plaukiojantiems turistams. Boteliu vadinamas ir laivas, veikiantis kaip viešbutis ant vandens. Vieni jų nuolat būna prišvartuoti prie krantinės, kiti dalį laiko plaukioja.

Daugiau nei prieš dešimtmetį bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ boteliu pavadino septynis dvibučius gyvenamuosius namus (nuotr.). Kai dalis butų juose jau buvo parduota, statyba buvo pripažinta nelegalia, nes prieštaravo Kuršių nerijos planavimo schemai.

Aukščiausiasis teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų statinius nugriauti.

Iš karto po Aukščiausiojo teismo sprendimo Neringos bendruomenė parengė kreipimąsi į prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus.

Siekdamas apginti kurorto bendruomenės interesus ir išspręsti statybos problemą Kuršių nerijoje į tuometę prezidentę D.Grybauskaitę kreipėsi tuometis Neringos savivaldybės meras A.Vinkus, sprendimą griauti pastatus pavadinęs psichologiniu vandalizmu.

Po kreipimosi į įvairias institucijas 2012 metų vasarą Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuriame sudaryta galimybė įteisinti pastatus Preiloje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 metų spalio 23 dieną patvirtino taikos sutartį, pagal kurią Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsisakė teisės priverstinai vykdyti Apeliacinio teismo bei Aukščiausiojo teismo nutartį ir reikalauti, kad bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ nugriautų pastatus.

Milda Kuizinaitė,

lrytas.lt
Palanga statybos nelegalios statybos dušinė Palangos miesto savivaldybė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,889