Palangos J.Basanavičiaus gatvėje įsikūrusiems verslininkams – statybų inspekcijos sankcijos. Aiškėja, jog kone kas antrame kurorto centrinės gatvės sklype inspektoriai turėtų klausimų dėl nelegaliai pastatytų priestatų, stoginių, terasų ar įvairių pašiūrėlių. Ar kada nors grius visas šis nežinia kada suręstas turtas? Neaišku. Verslininkai nurodymus griauti ginčija teismuose.
Rado 7 nelegalius statinius
Nurodymą nugriauti laikinus priestatus yra gavęs viešbutį "Pajūris" administruojantis bankroto administratorius, įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus.
Laikini statiniai, kuriuose ir šiuo metu vykdoma veikla, turėjo būti nugriauti iki liepos 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta.
Bankroto administratorius apskundė Palangos savivaldybės nurodymą ir mėgina pratęsti terminą šiam procesui.
Antras smūgis suduotas barui "Flamingo", anksčiau turėjusiam "Laukinių vakarų salūno" pavadinimą.
Čia nurodyta griauti terasą, kurios dalis užima J.Basanavičiaus pėsčiųjų tako zoną. Verslininkams savavališkos statybos aktas surašytas dar pernai rudenį.
Statybų inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki šių metų kovo 26 d. Jo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki birželio 26 d.
Tačiau terasa taip pat teberiogso.
Aiškėja, jog tokių statinių surasti galima būtų kone kas antrame šio kurorto centrinės gatvės sklype.
Du nepalankius teismo sprendimus yra išklausęs kavinės "Sporto lizdas" savininkas Darius Miklovas. Teismai nurodė kavinės sklype nugriauti net septynis esą nelegalius statinius.
Įregistravo neteisėtai?
Palangiškis verslą vysto vienos senyvos gyventojos vardu registruotame sklype.
Į teismus dėl septynių statinių kreipėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Klausimų kilo, kai paaiškėjo, jog nesudėtingus statinius šiame sklype įregistravo Registrų centras.
Garbaus amžiaus palangiškės vardu buvo užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą.
Deklaracijoje statiniai nurodyti kaip pirmos grupės nesudėtingos kategorijos statiniai.
Iš viso Registrų centre įregistruoti keturi 16,27 kv. m, 13,75 kv. m, 5,64 kv. m, 9,63 kv. m sandėliai, 5,30 kv. m prekybos pastatas, 285 kv. m stoginė, 7 kv. m stoginė-šašlykinė ir dar viena 19,93 kv. m stoginė.
Didžiausias ginčas kilęs dėl 285 kv. m ploto stogine pavadintos terasos, kuri pastatyta J.Basanavičiaus pėsčiųjų zonoje.
"Deklaracijoje nurodyti statiniai pastatyti žemės sklype, esančiame kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje, todėl deklaraciją buvo galima surašyti tik turint supaprastintą statybos projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą – rašytinius įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus", – bylos medžiagoje akcentuoja inspekcija.
Galiojimą tęsė
Teisminis ginčas dėl šiame sklype esančių statinių prasidėjo 2016 m. vasarį, kai į statybos inspekciją kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras.
Jis priėmė nedažnai pasitaikantį nutarimą – nuspręsta reikalauti iš valstybės institucijos, jog ši vykdytų savo pareigas.
Tiksliau prokuratūra inspekcijos pareikalavo imtis priemonių, jog būtų pašalinti statybos pažeidimai J.Basanavičiaus gatvėje esančiame sklype.
Aiškėja, jog septyni statiniai, dėl kurių kilo ginčas, jau įregistruoti Registrų centre.
Po inspekcijos patikrinimų buvo kreiptasi į teismą dėl tokios registracijos panaikinimo ir statinių nugriovimo.
Kol kas teismai pasisako verslininkų nenaudai.
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį šiuos statinius nurodyta griauti.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. 20 d. nutartimi šis sprendimas paliktas galioti.
Verslininkai įsitikinę, jog yra teisūs.
Registruojant pastatus dokumentacijoje jie pateikė Palangos savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. kovo 1 d. suderinimą. Vėliau tas suderinimas buvo pratęstas dar metams – iki 2008 m. pabaigos.
Tačiau, pasak inspekcijos, tiek statinio projekto sprendiniai, tiek Palangos savivaldybės administracijos tarnautojų įrašai rodo, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas nesudėtingas statinys, kuriam taikomas statinio naudojimo terminas.
Jį leista naudoti ribotą laiką, terminas pasibaigė 2008 m. gruodį ir nebuvo pratęstas.
Statybos inspekcija akcentuoja, jog daugiau jokių kitų nesudėtingų statinių, kurie palangiškės deklaracijoje siejami su architektūros firmos 2007 m. parengtu terasos supaprastintu projektu, šiame statinio projekte suprojektuota nebuvo.
"Be to, ginčijama deklaracija negalėjo būti surašyta dar ir dėl to, kad ja legalizuojami nauji statiniai, didinantys žemės sklypo, užstatymo tankį, šis sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo ribas ir jam taikomas architektūrinis ir urbanistinis formavimo reglamentas, pagal kurį negali būti didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas", – bylos medžiagoje pažymi inspekcija.
Padidino terasą
Registrų centrui pateiktoje deklaracijoje sklypo savininkė paskelbė, kad statiniai pastatyti turint kurorto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus pritarimą, tačiau Palangos savivaldybės tarnautojai buvo pritarę tik laikino statinio – 205,74 kv. m lauko terasos statybai iki 2007 m. rugpjūčio.
Šis terminas vėliau buvo pratęstas iki 2008 m. gruodžio.
"Pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo nuostatas laikinu statiniu buvo laikomas statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, ir nekilnojamojo turto registre tokie statiniai nebuvo registruojami, o Statybos įstatyme numatytos laikino statinio naudojimo termino pasibaigimo pasekmės – statinio nugriovimas. Be to, lauko terasos vietoje šiuo metu pastatytas visai kitas statinys – stoginė, kuri, lyginant ją su buvusia lauko terasa, yra perstatyta iš esmės, nes jos užstatymo plotas 285,00 kv. m ir yra daug didesnis nei buvusios 205,74 kv. m ploto lauko terasos", – rašoma inspekcijos dokumentuose.
Be šašlykinės neišgyvens
Kavinės "Sporto lizdas" savininkas D.Miklovas tikino jog, jo galva, valdininkai verslininkams teikia pretenzijas neteisingai, esą terasą inspektoriai traktuoja kaip naują statinį, o iš tikrųjų jis stovi nuo 2002 m.
"Mes vykdome verslą, vasarą suteikiu darbo vietas 55 darbuotojams, žiemą dirba apie 10 žmonių. Mes mokame mokesčius ir teikiame paslaugą miesto svečiams. Kam reikia taip žlugdyti tokį verslą, kurio gyvavimo laikotarpis itin trumpas – trys mėnesiai? Palangos verslininkai prieš keletą metų buvo plakami dėl gatvėje skambančios muzikos, keliamo triukšmo. Pertvarkėme terasą, perdarėme taip erdves, kad sklindančio triukšmo būtų kuo mažiau. Ir štai vėl esame kalti", – apmaudžiai kalbėjo palangiškis.
Baro lankytojams D.Miklovo kavinė siūlo šašlykų, o jie kepami vidiniame kiemelyje įrengtoje šašlykinėje.
"Šašlykinė yra būtina tokiai veiklai vykdyti. Statiniai pastatyti 2002 m., o iki ieškinio teismui padavimo statybą ir teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai buvo keičiami daugybę kartų, reikalavimai tokių statinių statybai taip pat keitėsi. Kažkodėl inspekcija 2002 m. statytiems statiniams taiko 2010 m. Statybos techninius reglamentus", – atsiliepime pažymėjo verslininkų advokatai.
Teisme verslininkai mėgino įrodyti, jog inspekcija klaidingai taiko užstatymo tankį reglamentuojančias teisės normas.
"Ieškovė teigė, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas statinys, tačiau tai prieštarauja jos pačios nurodytai išvadai, kad stoginė-terasa yra priskiriama II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Inspekcija nurodė, kad statiniai yra kultūros paveldo vietovėje, todėl reikalingas supaprastintas statybos projektas bei rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų – Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento – pritarimai, tačiau šie reikalavimai įsigaliojo tik 2010 m., todėl taikyti šiuos reikalavimus atgaline data nėra jokio pagrindo", – savo tiesą teisme įrodinėjo verslininkai.
Esą sklype esantis pagrindinis pastatas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl projektas ir rašytiniai pritarimai nebuvo reikalingi.
Plaukia skundai
Žvalgantis po J.Basanavičiaus gatvę iš tiesų matyti, jog ne tik kavinės "Sporto lizdas", bet ir kitų sklypų teritorijoje laisvos vietos ir neužstatyto įvairiomis stoginėmis ar terasomis ploto beveik nėra. Tai reikėtų visą J.Basanavičiaus gatvę nugriauti.
"Netoliese, priešais esančio sklypo savininkai taip pat sulaukė kaimynų skundų. Pažvelkite į kitą, kaimyninį, sklypą. Čia tiek laikinų statinių, kad, jei kiltų gaisras, jokia ugniagesių mašina nepasiektų pagrindinio pastato. Na, juk faktiškai visi sklypai yra išnaudojami maksimaliai. Ir tai suprantama. Žmonės vysto veiklą, turi kavines, apgyvendinimu užsiima. Aš tik viena galiu pastebėti: vieni prieš įstatymą yra lygesni, kiti – ne. Kažkodėl tikrintojų ir skundų sulaukia tik mano kavinė. Kiti gi ne taip užkliūva. Tai reikėtų visą J.Basanavičiaus gatvę nugriauti", – savo nuomonę išsakė D.Miklovas.
Jis prisiminė, jog kavinės terasa buvo statyta dar tuomet, kai J.Basanavičiaus gatvėje augo senieji kaštonai.
Joje valgė ir savomis akimis ją spėjo pamatyti daugybės institucijų valdininkai.
"Turiu net nuotraukas, kaip atrodė senoji terasa. Faktiškai ji liko tokia pat. Mus tikrino daugybė institucijų. Niekas nieko tiek metų nematė. Aš neturiu tikslių duomenų, kiek tokių statinių galima aptikti visoje J.Basanavičiaus gatvėje, tačiau aišku, jog inspekcijai įdomūs tik tie, dėl kurių gaunami skundai. Išeitų, jei netikrina – viskas legalu. Gal reikėtų J.Basanavičiaus gatvės problemas spręsti kompleksiškai? Juk būtų galima sutarti su savivaldybe, kartu sukvietus visus mus, verslininkus, išsiaiškinti ir apibrėžti, iki kokio termino verslininkai turėtų susitvarkyti statinių dokumentacijas, gal kokį memorandumą pasirašyti. Aišku viena – visi čia aplinkui turi problemų", – neslėpė D.Miklovas.
Liks be darbo?
D.Miklovo kavinės pašonėje, po stogine, kurią inspekcija nurodo griauti, rūkytomis žuvimis prekiauja palangiškė Birutė Navickaitė.
