Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada, Furija

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur...

Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nuosavą praeitį. Tad nenuostabu, jog kartais įvyksta susidūrimai – kai persidengia skirtingų tautų istorijos, ypač Europoje, kur daugybė kaimyninių tautų turėjo bendrą praeitį. Tuomet, kiekvienai tautai kuriant praeitį iš savos perspektyvos, ši bendra praeitis tampa dalybų objektu. Vienas tokių pavyzdžių – Mindaugo karūnavimas.

Šaltinių apie šį įvykį nėra daug. Dėl to atsiranda erdvės drąsioms interpretacijoms, prisigalvojimams, hipotezėms, kas buvo labiausiai tikėtina ir kas labiausiai naudinga vienai ar kitai pusei. Tiek lietuviai, tiek baltarusiai „savinasi“ Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (LDK) kaip savo valstybę. O tam, kad įrodytum savo teisę į šią istoriją, turi įrodyti, jog LDK nuo pat pradžių buvo atitinkamai arba lietuviška, arba baltarusiška.

Lietuvos atveju, kai 1990-aisiais atstatėme nepriklausomybę, LR Seimas svarstė dėl datos, kada galėtume švęsti Valstybės dieną. Politiniame lygmenyje buvo nuspręsta, kad tai turėtų būti ne planuota Vytauto karūnavimo data, ir ne Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, o būtent Mindaugo karūnavimas – taip parodant, jog kunigaikštystė buvo lietuviška nuo pat atsiradimo.

Tačiau iškart buvo susidurta su problema – nei karūnavimo data, nei vieta nėra žinomos, šaltiniuose tai neužfiksuota. Tačiau datos mums reikėjo. Tuomet Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius, remdamasis savo tyrinėjimais, pasiūlė keletą variantų – liepos 6 arba 13 dieną. Jis nebuvo užtikrintas savo spėjimu, tačiau Seimas pasiūlymą priėmė ir nubalsavo už liepos 6-ąją kaip faktą. Todėl ir šiandien vadovėliuose ši diena yra pateikiama kaip faktas – mažai kas žino, jog tai tik hipotezė. Karūnavimo vieta taip pat nėra niekur užfiksuota – nežinia, ar Vilniuje, ar Kernavėje, ar Vorutoje, ar kažkur kitur.

Baltarusiai, tuo tarpu, niekada nekėlė klausimo dėl valstybinės šventės, susietos su Mindaugu – jie turi kitas šventes. Tačiau jiems irgi buvo svarbu parodyti, kad LDK yra sava, baltarusiška, susieti Mindaugą su baltarusiška tradicija. Todėl maždaug nuo XVI amžiaus ten gajus mitas, kad Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke – dabartinėje Baltarusijoje, mieste, kuriame tuo metu lietuviai tikrai negyveno. Miesto pavadinimas – Navahrudak – yra slaviškas. Šis mitas, kad tai buvo pirmoji LDK sostinė, gyvuoja iki šiol. Baltarusiškuose vadovėliuose rašoma, jog karūnavimo tiksli data nėra aiški, tik kažkada 1253-iaisiais, tačiau įvardijama jo tiksli vieta – Naugardukas, lyg tai būtų faktas.

Aišku, kaip ir Lietuvoje dėl liepos 6-osios, jų istorikai paaiškina, kad tai hipotezė, spėjimas, paremtas vėlyvais šaltiniais, ir neatmeta galimybės, jog jis klaidingas. Tačiau, žinoma, ši hipotezė jiems yra svarbi.

Reikia pažymėti, jog Naugardukas pretenduoja į reikšmingą vietą LDK istorijoje. Mindaugo sūnus Vaišvilkas, kuris irgi buvo vienas iš Lietuvos valdovų, buvo pasitraukęs į vienuolyną šalia Naugarduko. Dar daugiau – baltarusiai tiki, jog Mindaugas buvo palaidotas čia, „savo sostinėje“. Prie senovėje supilto kalno – kapavietės, stovi akmuo su užrašu „Mindaugo kalnas“. Visa tai siejama su pasakojimu, kad LDK buvo ne tik lietuviška, bet ir baltarusiška valstybė.

Taip ir gimė minėtas kalambūras apie karūnavimą pagal baltarusius ir lietuvius. Abi pusės turi tam tikrų išskaičiavimų, ypač politinių, dėl istorinės atminties, siekia pasukti LDK pradžios istoriją savo pusėn, parodyti, kad ji sava.

Baltarusių versija nėra nepagrįsta – Naugardukas tuomet buvo vienas didžiausių ir reikšmingiausių LDK miestų, priklausęs krikščioniškajai kunigaikštystės daliai. Tai buvo svarbus politinis-administracinis, ekonominis ir kultūrinis tų žemių centras. Panašu, kad etnografinėje Lietuvoje tokių miestų Mindaugo laikais nebuvo. Išties, logiškai mąstant, Mindaugas galėjo pasirinkti tokį krikščionišką miestą, nes čia buvo saugiau apsikrikštyti, nei pagoniškose žemėse, be to, čia buvo rašančių žmonių, galėjusių tai užfiksuoti. Bet visa tai yra hipotezės.

Lietuviai šiai versijai turi savų kontrargumentų. Pavyzdžiui, teigiama, jog dėl įvairių konfliktų su kaimynais, Mindaugas atidavė Naugarduką priešams. Valdovas savo sostinės neatiduotų – net jei būtų iškilusi karo grėsmė. Na, bet, kaip buvo iš tiesų, mes nežinome.

Žinome tik tiek, kad turime didžiulį poreikį žinoti, todėl netrūksta interpretacijų ir spėjimų, kurie neretai patvirtinami valstybiniame lygmenyje, įtraukiami į vadovėlius. Todėl šiandien ir turime tokią situaciją, kad tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje žmonės laiko šias interpretacijas faktais.

Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada, nuotrauka-1
Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada, nuotrauka-1

Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros docentas

Karalius Mindaugas Mindaugo karūnavimas LDK
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvairios
Kas aš tiek daug naujų manęs Kasryt kaskart kitoks Kviečiu juos į svečius visus Rytoj stabdysiu laiką gimsiu aš *** Kviečiu ir jus visus Tegul bus begalybė mus Ir dievą aš kviečiu Ir angelus ir velnius *** Ryt laikas dings sustos Nes ryt mirtis svečiuosis Ryt nieks nemirs ryt gimsiu aš Pasaulis naujas suksis  *** Aš saulė žvaigždės aš Mėnulis žemė ir dangus Pušynai kopos vėjas Žuvėdros jūros bangos  *** Nors dar žilesnis gimsiu ryt Bet nemirtingas ir bebai...
Įvykiai
Europoje Tarybai pateikus rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemiją ir numačius šalių skirstymo į atskiras kategorijas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją jose, tvarką, Lietuva patenka į geltonąją zoną pagal šviesoforo principo kriterijus ir nuo pirmadienio, spalio 26 d., taikys prevencijos priemones tik atvykstantiesiems iš raudonoje bei pilkoje zonoje esančių valstyb...
Įvykiai
Spalio 23 dieną Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos 4C klasės mokiniai tiesė rankeles link beglobių gyvūnų. Vaikai savo tėvelių padedami pripirko įvairiausių skanėstų, reikalingų prekių gyvūnėliams. Nuvykę į Klaipėdos rajono gyvūnų globos namus „Nuaras“ išklausėme instruktažą apie elgesį įstaigoje, sužinojome apie globos namų gyventojus ir išėjome jų apžiūrėti. Vėliau susiskirstėme į tris grupes ir saugiai pavedžiojome šuniukus. Po to atlikome dar kel...
Švietimas
Spalio 21 d. skaitmeninių įgūdžių mokykla VšĮ „Turing School“, vykdydama projektą „Prisijungusi Lietuva“, virtualioje aplinkoje „Zoom“, 8 kl. mokiniams organizavo motyvacinį užsiėmimą „Kibernetinis saugumas – ar įmanoma nulaužti Lietuvą per 10 min.?“ Profesionalus IT rinkos lektorius Kęstutis Mačiulaitis papasakojo apie kibernetinį saugumą, asmens duomenų apsaugą, profesines galimybes. Pasitelkdami, išmaniuosius įrenginius, 8 klasės mokiniai dalyvavo vik...
Įvykiai
Jau trečius metus iš eilės mūsų mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai dalyvauja projekte „Duok ranką, mielas drauge“  kartu su Senosios gimnazijos mokiniais. Šie metai buvo ypatingai smagūs ir įdomūs.  Vaikai susitiko su Renaldu Seibučiu bei Palangos krepšinio klubo „Kuršiai“ žaidėjais, su kuriais kartu vykdė smagias užduotis.  Palangos sporto centro direktoriaus pavaduotojas Saulius Simė supažindino mokinius su sporto centro patalpomis...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 415 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. Iš jų 120 Kauno, 115 Vilniaus, 51 Šiaulių, 44 Telšių, 31 Klaipėdos, 27 Tauragės, po 8 Panevėžio ir Utenos, 7 Marijampolės ir 4 Alytaus apskrityse. Šiuo metu atlikti 320 atvejų epidemiologiniai tyrimai. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, pagal šiuo metu...
Įvykiai
Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principus, raudonajai zonai priskiriamos dar aštuonios šalies savivaldybės: tai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės.  Siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet i...
Sportas
Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ (4-0) Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL – VIKINGLOTTO) ir toliau neklumpa. Povilo Šakinio auklėtiniai namuose 91:75 (19:14, 22:16, 25:22, 25:23) pranoko Palangos „Kuršius“ (1-2) ir iškovojo ketvirtąją pergalę iš tiek pat galimų. Šeimininkai rungtynes perlaužė trečiajame kėlinyje. Tautvydas Kliučinykas smeigė du tritaškius bei pridėjo dvitaškį, o Rokas Stankevičius perėmė kamuolį, efektingai apėjo varžovus ir įkrovė iš virša...
Kultūra
„Noriu pranešti žinią – Vydmantuos atsirado teatras“, – šiuos žodžius prieš spektaklio pagal Boriso Dauguviečio kūrinį „Žaldokynė“ premjerą Vydmantuose ištarė jį režisavęs Saulius Vaičiulis. O sprendžiant iš ovacijų škvalo, prasiautusio premjerai pasibaigus, ir žiūrovų linkėjimų teatrui gyvuoti dar daug metų bei džiuginti visus naujais spektakliais, teatro vydmantiškiai tikrai labai laukė. Ilgai laukta premjera „Žaldokynės“ premjeriniai spektakliai Vydmant...