Lietuvos oro uostai jungiasi prie aplinkosaugos programos

Vilniaus oro uostas, Furija
Vilniaus oro uostas

Kauno ir Palangos oro vartai jungiasi prie tarptautinės oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programos „Airport Carbon Accreditation“, o Vilniaus oro uostas oficialiai pakviestas žengti jau į antrąjį programos etapą. Dalyvaudami šioje programoje trys mūsų šalies oro uostai apskaičiuoja metinį išmetamų ŠESD kiekį, išreikštą anglies dioksido ekvivalentais (CO2e), vadinamąjį anglies pėdsaką, ir ieško priemonių, kaip maksimaliai sumažinti į aplinką paskleidžiamų emisijų kiekį bei tarptautiniu mastu prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Prie pirmojo „Airport Carbon Accreditation“ programos lygio prisijungę Kauno ir Palangos oro uostai nuo šiol įsipareigoja kasmet apskaičiuoti su jų veikla susijusį anglies pėdsaką. Savo ruožtu sostinės oro uostas šiuos veiksmus atlieka nuo 2016 m., o iki 2021 m. yra numatęs sumažinti vienam keleiviui tenkantį CO2e kiekį 35 proc., lyginant su 2017 m. laikotarpiu.

„Prisijungdami prie „Airport Carbon Accreditation“ programos antrojo lygio, sostinės oro vartai nuo šiol konkrečiais būdais sieks valdyti ir mažinti paliekamą anglies pėdsaką. Tam, kad gautume šią akreditaciją, mūsų komanda parengė valdymo planą, kurį sudaro trys pagrindinės dalys“, – komentuoja Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.

Anot įmonės vadovo, Vilniaus oro uostas ir toliau turės atlikti CO2e emisijų ir sunaudojamos energijos matavimus bei užtikrinti, kad šie duomenys būtų surenkami reguliariai ir tiksliai. Dar vienas įmonės aplinkosauginis įsipareigojimas – tiesiogiai rūpintis CO2e emisijos mažinimu. To pasiekti artimiausiu metu Lietuvos oro uostų komanda ketina Vilniaus oro uoste diegdama pastatų valdymo sistemą, leisiančią kontroliuoti energijos suvartojimą pagal poreikį ir tęsdama pastatų apšvietimo sistemų atnaujinimo darbus. Atnaujintas Vilniaus oro uosto automobilių parkas, taršius automobilius pakeitus mažiau taršiais, taip pat prisidės siekiant sumažinti CO2e emisijas.

„Galiausiai skatinsime kiekvieno mūsų darbuotojo įsitraukimą. Esame numatę sukurti vidinį puslapį darbuotojams, kuriame bus kalbama apie efektyvų energijos vartojimą ir būdus mažinti ŠESD išmetimus tiek įmonėje, tiek kasdienėje veikloje. Nuolatinės kelionės lėktuvais ir oro uostų plėtra yra neatsiejama sparčiai besikeičiančio ir globalaus pasaulio dalis, tačiau šalia to atrandame būdų, kaip dirbti aplinkos apsaugos srityje, įmonės sėkmingas dalyvavimas minimoje programoje tai patvirtina“, – teigia M. Gelžinis.

Sostinės oro vartai šiuo metu turi dvi „Airport Carbon Accreditation“ akreditacijas iš keturių galimų. Lietuvos oro uostų Aplinkosaugos strategijoje numatyta, kad 2021 m. ir Kauno bei Palangos oro uostai sieks gauti antrojo programos lygio akreditaciją, o Vilniaus oro uostas – pereiti į trečiąjį lygį. Jame ŠESD emisijų valdymas ar mažinimas aprėps ir visas suinteresuotas oro uoste veikiančias šalis bei tokias atliekamas operacijas kaip orlaivių kilimo ir tūpimo ciklas, variklių bandymai, pagalbinių jėgainių veikimas, keleivių antžeminis transportavimas į oro uostą ir pan.

Vilniaus oro uostas šiuo metu yra vienintelis Baltijos šalyse, dalyvaujantis programos antrame lygyje. Rygos oro uostas yra gavęs pirmojo lygio akreditaciją, Talino oro uostas šiuo metu programoje nedalyvauja. Iš viso „Airport Carbon Accreditation“ programoje dalyvauja 246 oro uostai visame pasaulyje, iš jų – 136 Europos oro uostai.

Dalyvavimą ŠESD mažinimo programoje trys šalies oro vartai laiko prioritetiniu aplinkosauginiu uždaviniu. Tačiau Aplinkosaugos strategijoje yra ir daugiau žingsnių, kuriuos įgyvendina Lietuvos oro uostai. Tarp jų kaip ypač svarbūs įvardijami triukšmo mažinimas, gamtinių išteklių išsaugojimas, laukinės gamtos ir bioįvairovės išsaugojimas, atliekų valdymas, atsinaujinančios energijos plėtra ir kiti aplinkosauginiai klausimai.

Oro uostas Aplinkosauga Gamtos apsauga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Lietuvoje
Pandemijai tebesitęsiant darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu, prižiūrintys tėvai toliau gali naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis. Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė dviem atnaujintoms priemonėms, kurios palies savarankiškai dirbančius darbuotojus bei įmokas atidėti siekiančias įmones. Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims KAIP YRA DABAR? Savarankiškai dirban...
Švietimas
Spalio 23 dieną jau 22 –ąjį rudenį į Palangą rinkosi jaunieji poetai iš Žemaitijos regiono. Šiemet Senosios gimnazijos lituanistų organizuojama tradicinė poezijos šventė „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ vyko Palangos kurorto muziejuje, kurio aplinka susirinkusius nuteikė labai pakiliai. Šventišką nuotaiką sukūrė ir gimnazisčių Patricijos Šleiniūtės ir Aistės Kubiliūtės atliekamos dainos. Sveikinimo žodį taręs Palangos senosios gimnazijos direktorius L...
Savivalda
Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, vadovaujama Vaido Šimaičio, parengė ketvirtadienį, spalio 29 d., Palangos miesto savivaldybės administracijai perdavė Šventosios jūrų uosto angaro (valčių priedangos), krantinės (žvejybos iškrovimo vietos) tvirtinimo, slipo, valčių nuleidimo įrenginio statybos techninį projektą. Tai – viena iš esminių Savivaldybės įgyvendinamo projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ dalių. Šven...
Įvykiai
Savaitgalį minint Vėlines, gerokai aktyviau, nei įprastai, bus lankomi artimųjų kapai. Mirusiuosius pagerbti norintys gyventojai raginami tai daryti saugiai – lankant artimųjų kapus, nesiburiuoti didesnėmis grupėmis, laikytis saugaus socialinio atstumo, nepamiršti ir kitų saugumo priemonių. Pagerbus mirusiuosius, gyventojai raginami šiais metais vengti giminių ar draugų susibūrimų. Siekiant kuo labiau stabdyti COVID-19, palangiškiai, kaip ir visos šalies g...
Įvykiai
Spalio 28 d. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centro (NVSC) patalpose įrengus papildomas darbo vietas Lietuvos kariuomenės specialistams iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo (Gedimino štabo batalionas) ir Ryšių ir informacinių sistemų batalionų (Ryšių batalionas) bei jiems surengus NVSC specialistų mokymus, prie praėjusį savaitgalį budėjimą pradėjusių 33 Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių prisijungė dar 17 karių savanorių. Lietuvos...
Įvykiai
Terminas, kai gyventojai gali teikti paraiškas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA)1000 eurų kompensacinėms išmokoms, skirtoms mažataršiui automobiliui įsigyti vietoj sunaikinto taršaus, baigsis jau po mėnesio – gruodžio 1 d. Iš Klimato kaitos programos šioms kompensacijoms numatyta 5 mln. eurų. Kvietimą teikti paraiškas APVA paskelbė pernai lapkritį. Nuo to laiko gauta 2130 prašymų už 2,13 mln. eurų. Kompensacijas gyventojai ga...
Lietuvoje
Pastarąsias dvi savaites, kuomet fiksuojamas svarus koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų augimas, kartu auga ir sąlytį turėjusių arba, paprastai tariant – kontaktavusių su užsikrėtusiaisiais, skaičius. Siekiant šiuos žmones kuo operatyviau informuoti, kaip jiems elgtis, kiek laiko izoliuotis, nuo spalio 28 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sąlytį turėjusiems asmenims siunčia trumpąsias SMS žinutes.  Tai reiškia, kad nuo šiol asmenys,...
Lietuvoje
Dabartinė šešiasdešimtmečių karta pateko į darbingo amžiaus gyventojų gretas, kai ankstesnės kartos galėjo rinktis poilsį dešimtmečiu anksčiau. Gyvenimo kokybei gerėjant formaliai „jauninami“ 60+ iš tikrųjų daugelis ir gyvena, ir atrodo kitaip nei prieš 30 metų. Tačiau nemažai žmonių, perkopusių penkiasdešimtmetį ar sulaukę šešiasdešimties jaučiasi tarsi pakibę tarp dangaus ir žemės. Darbo rinkoje jiems kaip ir nebėra vietos ne tik dėl kompetencijų stokos...
Įvykiai
Kuršių marios ir Baltijos jūra 2019-aisiais neatitiko geros cheminės būklės, kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, tačiau teršiančių medžiagų koncentracijos jų vandenyje neviršijo aplinkos kokybės standartų. Ši ataskaita supažindina su teršiančių medžiagų vandenyje ir dugno nuosėdose tyrimais. Jie buvo atlikti valstybinio aplinkos monitoringo metu septyniose Kuršių marių ir dešimtyje Baltijos jūros vietų, o biotoje (moliuskuose ir žuvys...