Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų.
Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau gali ne juokais pažeisti net medinio namo sienas, pamatus ar stogą. Jei šie kenkėjai nenaikinami arba nesiimama prevencijos priemonių, trumpėja medienos gaminių eksploatacijos laikas, o mediniams pastatams gali iškilti realus griuvimo pavojus, nes pažeidžiamas medienos vientisumas, tvirtumas ir atsparumas aplinkos poveikiui. Kenkėjų kontrolės specialistai primena, kad nuo pat gegužės iki rugsėjo medienos „mėgėjai“ yra patys aktyviausi.
Plačiausiai Lietuvoje paplitę medienos kenkėjai
Pasaulyje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. medienos kenkėjų rūšių. Nors jie gamtoje yra naudingi nereikalingos medienos perdirbėjai, tačiau gyventojų namuose jie tikrai nepageidaujami.
Lietuvoje medieną dažniausiai „apninka“ naminis ūsuotis Hylotrupes bajulus, pažeidžiantis išdžiūvusius medžius, kelmus, sienojus, rąstus, perdangas, duris, grindis, langų rėmus. Nuo pavasario pabaigos iki liepos mėnesio sausą medieną puola ir kitas ūsuočių šeimos vabzdys - violetinis žievėplėšis. Palanges, grindjuostes, įvairias kitas medines konstrukcijas, medžio dirbinius daugiausia pažeidžia naminio ir baldinio skaptukų lervos. Kenkėjų kontrolės ekspertai nusiskundimų taip pat gauna ir dėl buko medienos „mėgėjo“ šukaūsio skaptuko bei gaminius iš pušies pažeidžiančio mėlynojo ragauodegio.
Paprastai į kenkėjų kontrolės specialistus gyventojai kreipiasi, kai išgirsta graužimo garsus, kai pastebi medienoje skylutes, dulkes, byrančias iš medinių baldų, namo sijų, medinių sienų ir pan.