Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.
Svarbi aplinkos įtaka
Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyr. mokslo darbuotoja, dr. Sigita Kraniauskienė aiškina, kad Vakaruose po II pasaulinio karo gimę žmonės vadinami kūdikių bumo karta, o Lietuvoje tokios kartos nėra, nes vaikų gimstamumo rodiklius ir kitus visuomenės raidos procesus pakoregavo sovietinės represijos ir ši karta įpratai vadinama pokario karta. Ji išskiria gimusius 1910-1922 m. laikotarpiu ir vadina juos pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta, o XX a. paskutinįjį dešimtmetį gimę žmonės, laikomi atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta.
Pasak jos, tarp pirmosios Lietuvos nepriklausomybės ir atgautos Lietuvos nepriklausomybės kartos yra nemažai panašumų, nes abiejų kartų žmonių gyvenimai susiję su politinės situacijos pasikeitimu – jie gimė tuomet, kai buvo atkurta naujoji Lietuva.
„Jų socializacijoje yra panašumų, nes šių kartų atstovai labiau veikiami ne perduodamo šeimos gyvenimo būdo ar tradicijų, bet jų kartos aplinkos: draugų, bendraamžių, brolių, seserų. Taip atsitiko, nes jų tėvai buvo jau kitos santvarkos ir realybės „žinovai“, tad jų patirtis dabartinėje naujoje tvarkoje ne visada buvo aktuali, suprantama ir panaudojama“, – aiškina S. Kraniauskienė.
Anot jos, pirmajai kartai labai svarbus informacinis kanalas buvo švietimas, pavyzdžiui, mokyklos.
„Ši karta buvo pirmoji, kuri patyrė Lietuvoje įvedamą privalomą vaikų švietimą, nes iki tol, kaip sakė istorikas Saulius Kaubrys, „Lietuva buvo Europos švietimo sistemos paraštėse“. Taigi mokykla šiems vaikams buvo kas kita – ji iš tikrųjų buvo autoritetas ir „langas į pasaulį“. Atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta žinias apie pasaulį gauna jau per daugybę kitų kanalų ir jos yra žymiai prieštaringesnės, nei tos, kurias gaudavo pirmoji karta“, – teigia pašnekovė.
Dešimtmečiai, sukūrę Lietuvą
Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė renka ir tyrinėja istorinę medžiagą apie įvairias studentų kartas. Ji pastebi, kad pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta buvo pilietiškai ir visuomeniškai aktyvesnė.
„Tarpukario laikotarpiu užaugusi karta buvo labiau visuomeniška, būrėsi į stiprias organizacijas. Juk vien pirmajame Lietuvos universitete veikė apie 140 studentų korporacijų, kurios ne tik padėdavo naujai įstojusiems studentams, bet ir turėjo nuolatinių tikslų prisidėti prie valstybės kūrimo ir klestėjimo“, – sako dr. A. Veilentienė.
Ji pateikia pavyzdį, apie 1932 m. įsteigtą Technikų ateitininkų korporaciją „Grandis“, kuriai vadovavo vos 24-erių Adolfas Domaševičius – Damušis, kuris stengėsi pakelti Lietuvos ekonomiką.
„Prioritetinis jo uždavinys tuo metu buvo mūrinės Lietuvos idėjos įgyvendinimas. A. Damušis turėjo imtis lietuviško cemento gamybos, o jo bendraminčiai Jonas Boruta bei Juozas Prapuolenis – plytinių statybos ir panašių darbų. J. Damušiui pavyko įgyvendinti savo svajonę – Akmenė iki šiol gamina cementą pagal A. Damušio formulę. Panašios organizacijos veikė ir energetikos, medicinos bei daugelyje kitų sričių“, – dalijasi KTU muziejaus vadovė.
