Pagal šiais laikais paplitusią versiją, vos gimus Jėzui Kristui ir danguje suspindus Betliejaus žvaigždei, jį aplankė trys Rytų karaliai, ir kiekvienas iš jų atnešė jam po dovaną. Iš tiesų Naujajame testamente rašoma, jog į Jeruzalę atvykę išminčiai iš Rytų – jie ieškoję apytiksliai dvejų metų berniuko, kuriam gimus danguje įsižiebė žvaigždė, judėjusi per dangų ir vedusi juos link Jėzaus Kristaus namų.
Manoma, jog iš tiesų išminčiai buvo astrologai. Stebėdami dangų jie išvydo įsižiebus naują ryškią žvaigždę, kuri, pasak pranašysčių, turėjo simbolizuoti Žydų karaliaus ir žmonių nuodėmių atpirkėjo atėjimą į žemę. Jie nusprendė aplankyti naująjį karalių ir pagerbti jį dovanomis. Rytuose manoma, jog išminčių buvo dvylika, tačiau, kadangi dovanos buvo trys, kituose kraštuose paplito nuomonė, jog trys buvo ir išminčiai. Karaliais jie pradėti vadinti tik viduramžiais – gali būti, jog karalių titulas kilo iš psalmių, o galbūt išminčiai taip praminti todėl, kad atkeliavo iš tais laikais neįtikėtinai turtingais laikytų Rytų.
Vakarų krikščionys karalius laiko šventaisiais. Istoriškai nusistovėję jų vardai – Kasparas, Merkelis (Melchioras) ir Baltazaras. Dažnai manoma, jog Baltazaras yra Arabijos karalius, Merkelis – Persijos, o Kasparas – Indijos. Kiekvienam iš karalių priskiriama po vieną dovaną, iš kurių kiekviena turi simbolinę reikšmę.
Trijų Karalių dovanos:
Smilkalai – Kasparo dovana. Jie simbolizuoja šventumą, išmintį ir dieviškąją palaimą;
Mira – Baltazaro dovana. Ji simbolizuoja gyvenimą ir žemiškąją egzistenciją. Tai gyvasakių guma, kuri surenkama aitraus pienelio pavidalu. Senovėje ir ją, kaip smilkalus, degindavo šventyklose dievų garbei. Ji buvo naudojama gaminti aliejui, kuriuo balzamuodavo mirusiuosius. Nuteistiesiems mirti duodavo atigerti vyno, sumaišyto su mira – toks gėrimas veikdavo kaip nuskausminamieji vaistai.
Auksas – Merkelio dovana. Ji simbolizuoja garbę, turtus ir galią.
Dar manoma, jog dovanos simbolizuoja Kristaus prigimtį: auksas yra dovana karaliui, smilkalai – Dievui, o mira – mirtingajam.
