Julija Paškevičiūtė
Išlydint 2018-uosius metus Palangos gintaro muziejuje įvyko šventinis renginys, skirtas akliesiems ir silpnaregiams. Praėjusį penktadienį jie kartu su šeimų nariais čia susibūrė net iš kelių Vakarų Lietuvos miestų. Dalis šventės dalyvių priklauso Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) filialams, įsikūrusiems Telšiuose, Plungėje, Gargžduose, Klaipėdoje, Kretingoje, Šilutėje, Skuode ir Mažeikiuose.
Šventinė diena muziejuje prasidėjo pasivaikščiojimu po ekspozicijas. Susirinkusiųjų buvo išties daug, nes regėjimo negalią turinčius žmones atlydėjo jų artimieji. Pauliaus Makausko nuotr.
Renginio metu pristatyta regėjimo negalių turinčių žmonių kurtų papuošalų iš gintaro paroda, nuskambėjo LASS Klaipėdos rajono filialo meno kolektyvo „Asablyvi“ koncertas. Lankymui paroda atverta visu šventiniu laikotarpiu.
Įgyvendintas muziejaus projektas
Šiuo renginiu apvainikuotas visus metus besitęsęs muziejaus projektas „Išvažiuojamosios kūrybinės dirbtuvės akliesiems ir silpnaregiams Vakarų Lietuvoje“. Palangos gintaro muziejaus specialistai siekia, jog meno vertybės ir edukacinė veikla būtų prieinama visiems. Po 2015 metais įvykusios renovacijos muziejus priima lankytojus ir neįgaliųjų vežimėliuose, įrengti liftai. Klausos sutrikimų turintiems svečiams siūlomi audiogidai, kuriuose galima pasirinkti lietuvių gestų kalbą. Taip pat jau ne vienerius metus bendradarbiaujama su LASS padaliniu – Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centru. LASS – tai didžiausia ir seniausia Lietuvos regėjimo neįgaliuosius vienijanti organizacija, burianti beveik 7000 narių.
Siekiant sudaryti platesnes kultūrines galimybes akliesiems ir silpnaregiams, sukurta edukacinių užsiėmimų programa „Pažinkime gintarą pojūčiais“. Kadangi šiems žmonėms dažnai per sudėtinga atvykti į muziejų, kai kuriuos LASS filialus muziejaus darbuotojos lankė ir 2017 metais.
Projekto pabaigos proga Gintaro muziejuje įsiamžino jo rengėjai. Iš kairės: Miglė Jonaitienė, Albertas Bukauskas, Regina Makauskienė, Daina Vitkauskienė, Giedrė Miežetienė. Pauliaus Makausko nuotr.
Šiemet išvažiuojamųjų kūrybinių dirbtuvių programa išties intensyvi: per rudenį jos surengtos aštuoniuose Vakarų Lietuvos miestuose. Užsiėmimuose dalyvavo per 200 aklųjų ir silpnaregių bei jų šeimų narių. Su muziejaus specialisčių ir gintaro meistro pagalba jie kūrė savo dizaino papuošalus. Nepaisant susisiekimo ir dalyvavimo iššūkių, daugelio jų sukurti papuošalai paimti į muziejaus erdvėse sumanytą parodą. Tokiu būdu jie motyvuojami kurti ir dalintis, įtraukiant ir šeimos narius. Bendradarbiavimas tarp Palangos gintaro muziejaus ir Aklųjų centrų atveria galimybes žmonėms su regėjimo negaliomis mokytis, įsiminti informaciją ir dalyvauti kultūriniame gyvenime. Tai leidžia formuoti meno prieinamumo neįgaliesiems būtinybę ir politiką. Diegiama ir inkliuzijos, kaip visiems prieinamo kokybiško švietimo, samprata.
Projekto vadovė – vyr. muziejininkė Regina Makauskienė, vykdytojos – muziejaus edukatorės Miglė Jonaitienė, Giedrė Miežetienė, Julija Paškevičiūtė bei meno kūrėjo statusą turintis tautodailininkas Albertas Bukauskas. Projektas suderintas su VšĮ „Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centras“ direktore Daina Vitkauskiene, ši organizacija pateikė ir dalį gintaro žaliavos, naudotos papuošalams kurti. Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
Papuošalai – iš rankų į rankas
Muziejaus cokoliniame aukšte esančios vitrinos paskirtos išvažiuojamųjų užsiėmimų dalyvių kurtiems eksponatams. Iš viso pristatoma per 50 kaklo vėrinių bei apyrankių, suvertų tiek vyrų, tiek moterų – dirbiniai stebina universalumu ir estetine pajauta. Papuošalai kurti iš neapdoroto gintaro gabalėlių. Rekomenduota patiems juos apšlifuoti, poliravimo kempinėmis suteikiant norimą formą, glotnumą. Šiuo atveju naudotos geriau apčiuopiamos stambesnės virvelės, todėl dar prieš kūrybinį procesą buvo pragręžtos platesnės pravaros. Kai kurie gabalėliai paruošti kaip sagos, su dviem skylutėmis. Taip pat pravertė ir kitokios dekoro detalės iš metalo ar medžio, naujam gyvenimui prikeltų senų papuošalų fragmentai.
Prieš kimbant į darbą, neregiai buvo supažindinti su gintaro meistro ar edukatorių parengtais ruošiniais, kuriais jie galėjo vadovautis kurdami savo papuošalą. Stengtasi į gintarą pažvelgti netradiciškai ir atsisakyti įprasto sunkiasvorio „karolių“ modelio, kuriant šiuolaikį dizainą. Skatinta įkvėpimo ieškoti etnokultūroje, pavyzdžiui, nevengti mazgų, bet priešingai – pažvelgti į jų rišimą kaip į tam tikrą ritualą, kalbą, palinkėjimą, kurį ypač jautriai gali perskaityti nematantis žmogus.
Gintaro muziejaus renginių salėje koncertuoja neregių ir silpnaregių ansamblis iš Gargždų "Asablyvi".
Kiekvienas naudojosi proga bent trumpam patikėti savo kūrinį gintaro meistrui bei paprašyti patarimų, kaip padaryti savo darbelį išskirtinį ar jaukesnį: ypač daug dėmesio skirta užsegimui. Na o jau baigti darbai keliavo iš rankų į rankas, džiaugiantis ir įvertinant vieni kitų išmoningumą. Dalyviai dirbdino savo aksesuarą su intencija, jog tai bus ir amuletas, ir vaistas, ir papuošalas. Be abejo, jis primins apie susitikimą su gintaro meistru Albertu, muziejaus darbuotojomis. Apie projekto svarbą liudija ir tai, kad daugelis aklųjų centrų narių dar prieš perleisdami papuošalus parodai, su jais nesiskyrė nė dienos.
Atvyko su šeimomis
Šventinė diena muziejuje prasidėjo pasivaikščiojimu po ekspozicijas. Susirinkusiųjų buvo išties daug, nes regėjimo negalią turinčius žmones atlydėjo jų artimieji. Muziejaus darbuotojos visus pasitiko dar lauke ir paskirstė į grupes. Parodos autoriai kartu su namiškiais klausydamiesi gidžių pasakojimo susipažino su nuolatiniais eksponatais. Svečiai buvo kviečiami paliesti muziejaus baldus, juos puošiančius drožinius, atpažinti grafų Tiškevičių herbą, kuris išskaptuotas ant vieno iš sekreterų. Ypač ekskursantus nustebino koplyčios erdvėje naujai atverta liaudies meistro Alberto Žulkaus bei jo sūnaus Lino Žulkaus paroda. Ten jie galėjo apčiuopti išraiškingas paukščių pavidalo interjero detales, šviestuvus, kurie padirbdinti iš nugludinto medžio kartu naudojant ir elnio ragą. Taigi neregiai galėjo pajausti dirbinio dydį, tekstūrą, glotnumą, suvokti, jog tai išties kruopštumo bei profesionalumo reikalaujantis amatas. Kai kurie eksponatai yra dinamiški – juos galima paversti, pakeisti pozicijas, išsaugant funkcionalumą. Dalyviams suteikta proga patiems tuo įsitikinti. Vis dėlto bene daugiausiai dėmesio sulaukė maestro Stasiui Povilačiui atminti skirtas biustas, išskaptuotas iš medžio. Dainininko veido profilį neregiai stengėsi atpažinti liesdami. Jie liko sujaudinti, sužinoję, jog tai paskutinis A. Žulkaus darbas.
Toliau apžvelgiant pirmąjį rūmų aukštą, nemažai dėmesio skirta grafų istorijai, susipažinta su interjerais, baldų formomis, išbandyta, kaip veikia nuo XIX a. pabaigos išsilaikiusios slankiojančios durys. Antrajame aukšte prisimintos esminės Baltijos gintaro savybės, panaudojimo galimybės, mat, daugelis atvykusiųjų jau dalyvavo muziejaus edukaciniuose užsiėmimuose ankstesniais metais. Galiausiai pasidžiaugus profesionalų juvelyriniais dirbiniais, visi išskubėjo į savo kurtų papuošalų parodos atidarymą. Sveikinimo žodį tarė projekto vadovė Regina Makauskienė ir projekto partnerė Daina Vitkauskienė, kurios pakvietė pratęsti šventę muziejaus renginių salėje. Ten nuskambėjo ir ansamblio „Asablyvi“ atliekamos dainos, publika buvo sušildyta humoreskomis ir eilėmis.
Šventės pabaigoje visų laukė staigmena – Palangos gintaro muziejus Aklųjų centrams išdalino taktilinių atvirukų komplektus, su kuriais susipažinti galės kiekvienas. Jų pavyzdžiai eksponuojami ir parodoje. Paruošti keturi atvirukai su skirtingomis temomis: „Inkliuzai – tai gyvūnai ir augalai gintare“; „Gintarinės žmonių ir gyvūnų figūrėlės“; „Amuletai – skridiniai“; „Kuršiai ir gintaras“. Juose galima paliesti po keletą figūrų, atkurta amuletų ornamentika. Kitoje pusėje brailio raštu išspausdinti trumpi komentarai. Tai ilgo darbo rezultatas: atvirukų eskizus su eksponatų piešiniais dar pavasarį parengė muziejaus vyr. edukatorė Miglė Jonaitienė, taip pat konsultuotasi su grafikos dizainere Gražina Eimanavičiūte. Konsultantas taktilinių atvirukų parengimo spaudai ir gerosios praktikos sklaidos klausimais – UAB "Brailio spauda" direktorius, žurnalo „Mūsų žodis“ redaktorius Vytautas Gendvilas. Taktilinės priemonės leis neregiams papildomai susipažinti su žymiausiais muziejaus eksponatais.
Ypač atvirukais susidomėjo nieko nelaukę ir vietoje ėmę juos tyrinėti nuo gimimo neregintys broliai Ričardas ir Henrikas Domarkai iš Mažeikių. Vienam jų šiemet suėjo 40 metų – jubiliejinė šventė sutapo su papuošalo kūrimo diena. Kaip ir daugelis kitų, į muziejų jiedu atvyko ne vieni – broliams daugeliu atveju pagelbsti tėvai. Visa šeima kuo puikiausiai skaito brailio raštu, todėl jie neilgai truko išgvildenti ir šių atvirukų tekstus. Įdomu tai, kad jaunėliui Ričardui regėjimo negalia nesutrukdė pasinerti į informacinių technologijų ir programavimo pasaulį. Jis veda mokymus kitiems regėjimų sutrikimų turintiems žmonėms internetinėje erdvėje.
Atsisveikinant muziejaus darbuotojas ponas Ričardas nustebino paklausęs, ar galima jas pasiekti facebook‘o paskyroje – vyras naudojasi ir šia komunikacijos priemone, pritaikyta akliesiems
. Pakviesta čia sugrįžti dar ir dar kartą Domarkų šeima su visais kitais bičiuliais iš Aklųjų ir silpnaregių centrų išskubėjo aplankyti šv. Kalėdų bei Naujųjų Metų šventėms pasidabinusią Palangą.