Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams

Garbaus jubiliejaus proga šventojiškį dainomis, tradiciniu kulinariniu paveldu ir gražiais linkėjimais sveikino Latvijos folkloristai. „V...., Aurimas
Garbaus jubiliejaus proga šventojiškį dainomis, tradiciniu kulinariniu paveldu ir gražiais linkėjimais sveikino Latvijos folkloristai. „V.P.“ nuotr.

Dana Lukauskienė

Šeštadienį gausiame kultūros, mokslo, politikos ir visuomeninių organizacijų būryje garbingą savo 70-ies metų jubiliejinę sukaktį minėjo pajūrio krašto šviesuolis: istorikas, kraštotyrininkas, numizmatas, kolekcionierius, kuršiškos kultūros puoselėtojas Mikelis Balčius. Jo jubiliejus – tai neeilinė bendruomenės šventė. Juk šio žmogaus žinios, unikali krašto pažinimo patirtis padėjo atskleisti nežinomus archeologijos klodus, puoselėti Šventosios krašto istorinį paveldą. Jis tarytum tarpininkas tarp lietuviškos ir latviškos kultūros klodų, neišsemiamų folkloristikos šaltinių.

Iš pelkių ištraukta krašto istorija

Šventosios pagrindinės mokyklos didžioji aktų salėje būriavosi gausybė svečių, čia jubiliatui skambėjo prasmingi sveikinimo žodžiai, lietuviškos ir latviškos dainos. Gimtadienio šventė tapo neeiliniu tarptautiniu renginiu, vienijančiu dvi seseriškas Baltijos valstybes – Lietuvą ir Latviją. Juk Šventoji unikalus pasienio kraštas, kuris slepia neatrastus Baltiškosios kultūros, istorijos, archeologijos klodus. Šventosios bibliotekos vedėja Rasma Sabaliauskienė ir vyr. bibliotekininkė Daiva Tubinienė, tardamos sveikinimo žodžius, akcentavo, jog kiekvienas žmogus, eidamas per gyvenimą, palieka savo pėdsakus.

Būtent Mikelio Balčiaus pėdsakai gilūs, prasmingi, turintys ilgalaikę išliekamąją vertę, kalbantys ateinančioms kartoms. Jo paieškų dėka Šventojoje buvo atrasta akmens amžiaus gyvenvietė. Jis surinko daugybę žinių apie Šventąją, beveik visą jos istoriją, nuo tų laikų, kuomet čia apsigyveno pirmieji žmonės. Jo atradimai, įžvalgos, istorijos faktai, sugulę į straipsnius ir knygas, mums ir ateinančioms kartoms – didžiulis turtas.

Dar 1966-aisiais metais unikalūs Mikelio Balčiaus radiniai, ištraukti iš melioruojamos pelkės, sudomino Kretingos muziejaus direktorių J. Mickevičių bei Lietuvos dailės muziejaus direktorių R. Budrį, o vėliau žinia pasiekė ir Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutą. Jei ne jo pastangos renkant istorijos perlus, jų radimo vietas sužymint planeliuose, susietuose su melioracijos sistema, daug vertingų istorinių paslapčių būtų buvę amžinai palaidota po žeme. M.Balčiaus dėka Šventosios akmens amžiaus radiniai aprašyti mokslininkų disertacijose, knygose bei daugelyje mokslinių straipsnių.

Gražus šeimyninio gyvenimo pavyzdys

Prasidėjus archeologiniams Šventosios tyrinėjimams, neabejingas liko ir M. Balčius. Jis visą laiką dirbo ekspedicijose, o kai jų nebūdavo, stebėdavo visus kasinėjimus, rinkdavo radinius ir šiuos perduodavo archeologams. Istorijos detalių, atspindžių žemės kloduose paieškos jis neapleido iki šių dienų. Po kiekvieno uragano ar stipresnės audros, šventojiškis pereina visą pakrantę ir kruopščiai registruoja bei fotografuoja, matuoja ir renka radinius bei buvusių statinių dalis, kurias iš senosios Šventosios gyvenvietės išplauna pakilusi jūra. Jis domisi apylinkėmis, bendrauja su žmonėmis, o apie savo kraštą ir įdomesnes vietas gali papasakoti daug labai įdomių istorijų, kurios nepalieka abejingo nė vieno, ugdo pasididžiavimą savo žeme, gimtine, jos žmonėmis, kalba.

M.Balčius ne tik Šventosios krašto istorijos liudytojas, bet ir gražaus šeimyninio gyvenimo pavyzdys. Mat jubiliejaus šventėje didžiulėje pagarboje šalia jo puikavosi dvi svarbiausios gyvenimo moterys. Viena jų – garbingo amžiaus devyniasdešimt septynerių metų mamytėKersta Dėjus – Balčienė, kuri įskiepijo savo sūnui pamatines vertybines nuostatas, kita – mylima moteris, mokytoja Dalija Mikalauskaitė, kuri remia ir palaiko sunkiose akimirkose, darnoje ir bendrystėje būna kartu.

Pagrindinė M. Balčiaus gyvenimo paslaptis – geras, ramus būdas, neišdylanti šypsena. „Jis niekada nėra griežtesnio žodžio namuose pasakęs, o ir pikto nesu mačiusi, nebent vienas nepaprastas atsitikimas, kuomet pabėgo į lauką pasivaikščioti išvestas šuo. Tai buvo kone vienintelis kartas, kuomet Mikelio šypseną užtemdė spontaniškas pyktis pabėgusiam augintiniui“, – atviravo D.Mikalauskaitė, prasitardama, kad pati esanti gerokai ūmesnio būdo. Per gyvenimą su džiugia nuotaika ir šypsena M. Balčiui keliauti padeda daina, kurių jis žino ne vieną, gali užtraukti ir lietuvių, ir latvių kalbomis.

Svajonė – kraštotyros muziejus

Šventojiškis yra įkūręs savotišką iškasenų ir senienų muziejų. Jo kolekciją sudaro Šventosios krašto antikvariniai baldai, archeologiniai radiniai, senoviniai žvejybos, kalvystės, medžio apdirbimo įrankiai, knygos, nuotraukos, buities daiktai, monetos, įvairios paskirties daiktai. Senienų rinkimas – M. Balčiaus pomėgis, o svajonė – kraštotyros muziejus Šventojoje. O kol ši svajonė bus įgyvendinta, šventojiškis savo sukaupta medžiaga dalijasi su Palangos kurorto muziejumi – Savivaldybės viešoji biblioteka pastarajam perdavė Mikelio Balčiaus kolekcijos aprašus. Juose yra sukauptos žinios apie Šventąją, Eliją, Riciškę, Būtingę, žvalgytų pastatų ir vietų planai, radinių sąrašai ir piešiniai. Taip pat 1977 m. ekspedicijos dokumentuota medžiaga, Šventosios apylinkėse vykusių archeologinių tyrimų dokumentacija:piešiniai, pastatų lokalizacijos schemos, perkasų brėžiniai. Šviesaus atminimo Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachvičius yra teigęs, jog Mikelio Balčiaus aprašai yra visapusiškai naudingi tiek istoriniu, tiek archeologiniu, tiek kraštotyriniu aspektu.

Galvos be raitelio istorija

Jubiliatą sveikinantys menininkai skulptorius Petras Baronas bei Audronė Bukauskienė prisiminė galvos be raitelio istoriją, kuria dalijosi jo gyvenimo moteris Dalija. Ji pasakojo, kad be Mikelio Balčiaus neapsieidavusi nė vienas dailininkų pleneras, jį gerbė ne tik iškilūs kultūros žmonės, visuomenininkai, bet ir menininkai. Šventojiškio svarūs darbai įkvėpė P.Baroną sukurti šio unikalaus žmogaus skulptūrinį portretą – biustą, kuriame realistiškai nulipdyta Mikelio galva. Skulptoriusšį kūrinį padovanojęs jubiliatui, o šis pasistatė jį ant palangės. Kartą jų namuose lankėsi svečiai, jie išėjo pakvėpuoti grynu oru ir pamatė neryškiai apšviestą pamėlusią šeimininko galvą, žvelgiančią tiesiai į juos nuo palangės. Tik vėliau poilsiautojai supratę, kad tai ne šeimininkas vogčiomis juos stebi. Šie bendražygių prisiminimai sukėlė visų susirinkusiųjų šypsenas.

Visą vakarą jubiliatui skambėjo gražiausi sveikinimo žodžiai, renginio romantišką atmosferą kūrė „Mėmelio kvarteto“ muzikinė programa, skambėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro „Eldija“ (vadovas Juozas Tubinas) jūrinės dainos, latvišką muzikinį sveikinimą ir kulinarinio paveldo gardėsius perdavė Rucavos bei Papės folkloro kolektyvai. O padėkų, sveikinimų jubiliatui tikrai netrūko. Juos teikė visos Palangos kultūros, mokslo, meno žmonės, Seimo nariai, svečiai iš Klaipėdos – istorikas, muziejininkas Dainius Elertas, hunitarinių mokslų daktaras, istorikas Vacys Vaivada, profesorė, kuršininkų kalbos tyrinėtoja Dalia Kiseliūnaitė. Mikeliui Balčiui įteikta Lietuvos kultūros ministrėsLiana Ruokytė-Jonsson padėka bei svarus Latvijos Respublikos Nepaprastojo įgaliotojo ambasadoriaus Einaro Semanio įvertinimas.

Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šaulienė, įteikdama jubiliatui Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio medalį, sakė: „Lietuva gyvybinga ir todėl, kad beveik kiekviename jos krašte sutiksime žmogų, besisemiantį iš giliųjų pažinimo šaltinių išminties, žinojimo ir besidalinantį šiuo turtu su savo bendruomene. Tokį žmogų turi ir Šventosios bendruomenė – Mikelį Balčių, labiausiai žinomą kuršį, šios žemės mylėtoją ir puoselėtoją, dedantį daug pastangų, kad šio krašto savitumas būtų suvoktas, jungiantį kuršiškus, latviškus ir lietuviškus klodus“.

Daug šiltų žodžių jubiliatui skyrė miesto Tarybos narė Elena Kuznecova, Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, Palangos miesto viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys, Šventosios bibliotekos vedėja Rasma Sabaliauskienė, miestelio bendruomenės nariai. Šventosios seniūnijos bendruomenės tarybos atstovai Kęstutis Oginskas bei Dominikas Jurevičius iškilmingai apjuosė jubiliatą autentiška rankų darbo juosta, kurioje įaustos Lietuvos ir Latvijos vėliavos. Neabejingas iškiliam kraštiečiui liko ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, kuris pirmadienį apsilankęs jubiliato namuose tarė šilčiausius sveikinimo žodžius ir įteikė padėką už meilę savam kraštui, jo istorijai, kultūrai, papročiams bei už pastangas vienijant Baltiškąsias Lietuvos ir Latvijos kultūras.

Unikalus savo krašto mylėtojas

1967 m. M. Balčius  atrado jūros plaunamus Elijos miestelio kultūrinius sluoksnius, 1990 m. kasinėjo Riciškės karčiamvietę, 1991 m. – Būtingės dvarvietę. Kasinėjimų bei ilgalaikių estebėjimų metu buvo surinkta gausi namų įpyvokos, indų šukių, puošmenų bei aprangos detalių ir darbo įrankių kolekcija.

Dalį Šventosios žemupio istorijos tyrinėjimų rezultatų M. Balčius yra aprašęs keliose dešimtyse straipsnių bei publikavęs knygose „Palangos miesto istorija“, „Rucava, tur Paurupė“ bei kituose leidiniuose. Profesoriaus Vlado Žulkaus pakviestas, M. Balčius parašė knygos „Palangos istorija“ skyrių „Elija ir Būtingė“.

M. Balčius ir vienas, ir kartu su muziejininku, archeologu, istoriku Eugenijumi Ivanausku yra publikavęs keliolika straipsnių numizmatikos temomis, skaitęs pranešimus konferencijose. Yra knygų „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 iki 1495 m.“ bendraautorius.

M. Balčius buvo vienas iš 1996 m. Šventojoje įkurtos Kuršių kultūros draugijos steigimo iniciatorių ir yra šios draugijos vadovas. Už indėlį į tradicinio regionų kultūros paveldo saugojimą ir propagavimą, nuopelnus latvių kultūrai, kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos Respublikos prezidentė Vaira Vykė Freiberga 2001 m. vizito į Lietuvą metu Mikelį Balčių apdovanojo Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių ordinu, o 2005 m. jam buvo skirta viena iš Latvijos Respublikos nacionalinių folkloro premijų.

Kuriant meninės dokumentikos ilgametražį filmą apie Šventosios miestelį, jame gyvenančią ir pamažu nykstančią kuršių-Lietuvos latvių bendruomenę („Vėjų žemė“, 2016, režisierius E. Samsonas), savo įžvalgomis, istorijos žiniomis M. Balčius pasidalino su filmo kūrėjais, tapo vienu iš pagrindinių filmo herojų.

2016-ųjų pabaigoje Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka išleido Mikelio Balčiaus knygą „Iš Šventosios praeities“.

Kraštotyrininkas palaiko ryšius su muziejais, rengia pranešimus įvairiose konferencijose, seminaruose, skaito paskaitas kraštotyros temomis. Šventojiškiai  vadina jį vaikščiojančia enciklopedija, Šventosios šviesuoliu, miestelio metraštininku.

Parengta pagal Livijos Grajauskienės inf.

Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-1 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-2 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-3 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-4 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-5 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-6 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-7 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-8 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-9 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-10 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-11 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-12 Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams, nuotrauka-13
Pajūrio Krašto Šviesuolis istorikas kraštotyrininkas numizmatas kolekcionierius Kuršiškos Kultūros Puoselėtojas Mikelis Balčius
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvairios
Kas aš tiek daug naujų manęs Kasryt kaskart kitoks Kviečiu juos į svečius visus Rytoj stabdysiu laiką gimsiu aš *** Kviečiu ir jus visus Tegul bus begalybė mus Ir dievą aš kviečiu Ir angelus ir velnius *** Ryt laikas dings sustos Nes ryt mirtis svečiuosis Ryt nieks nemirs ryt gimsiu aš Pasaulis naujas suksis  *** Aš saulė žvaigždės aš Mėnulis žemė ir dangus Pušynai kopos vėjas Žuvėdros jūros bangos  *** Nors dar žilesnis gimsiu ryt Bet nemirtingas ir bebai...
Įvykiai
Europoje Tarybai pateikus rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemiją ir numačius šalių skirstymo į atskiras kategorijas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją jose, tvarką, Lietuva patenka į geltonąją zoną pagal šviesoforo principo kriterijus ir nuo pirmadienio, spalio 26 d., taikys prevencijos priemones tik atvykstantiesiems iš raudonoje bei pilkoje zonoje esančių valstyb...
Įvykiai
Spalio 23 dieną Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos 4C klasės mokiniai tiesė rankeles link beglobių gyvūnų. Vaikai savo tėvelių padedami pripirko įvairiausių skanėstų, reikalingų prekių gyvūnėliams. Nuvykę į Klaipėdos rajono gyvūnų globos namus „Nuaras“ išklausėme instruktažą apie elgesį įstaigoje, sužinojome apie globos namų gyventojus ir išėjome jų apžiūrėti. Vėliau susiskirstėme į tris grupes ir saugiai pavedžiojome šuniukus. Po to atlikome dar kel...
Švietimas
Spalio 21 d. skaitmeninių įgūdžių mokykla VšĮ „Turing School“, vykdydama projektą „Prisijungusi Lietuva“, virtualioje aplinkoje „Zoom“, 8 kl. mokiniams organizavo motyvacinį užsiėmimą „Kibernetinis saugumas – ar įmanoma nulaužti Lietuvą per 10 min.?“ Profesionalus IT rinkos lektorius Kęstutis Mačiulaitis papasakojo apie kibernetinį saugumą, asmens duomenų apsaugą, profesines galimybes. Pasitelkdami, išmaniuosius įrenginius, 8 klasės mokiniai dalyvavo vik...
Įvykiai
Jau trečius metus iš eilės mūsų mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai dalyvauja projekte „Duok ranką, mielas drauge“  kartu su Senosios gimnazijos mokiniais. Šie metai buvo ypatingai smagūs ir įdomūs.  Vaikai susitiko su Renaldu Seibučiu bei Palangos krepšinio klubo „Kuršiai“ žaidėjais, su kuriais kartu vykdė smagias užduotis.  Palangos sporto centro direktoriaus pavaduotojas Saulius Simė supažindino mokinius su sporto centro patalpomis...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 415 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. Iš jų 120 Kauno, 115 Vilniaus, 51 Šiaulių, 44 Telšių, 31 Klaipėdos, 27 Tauragės, po 8 Panevėžio ir Utenos, 7 Marijampolės ir 4 Alytaus apskrityse. Šiuo metu atlikti 320 atvejų epidemiologiniai tyrimai. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, pagal šiuo metu...
Įvykiai
Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principus, raudonajai zonai priskiriamos dar aštuonios šalies savivaldybės: tai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės.  Siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet i...
Sportas
Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ (4-0) Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL – VIKINGLOTTO) ir toliau neklumpa. Povilo Šakinio auklėtiniai namuose 91:75 (19:14, 22:16, 25:22, 25:23) pranoko Palangos „Kuršius“ (1-2) ir iškovojo ketvirtąją pergalę iš tiek pat galimų. Šeimininkai rungtynes perlaužė trečiajame kėlinyje. Tautvydas Kliučinykas smeigė du tritaškius bei pridėjo dvitaškį, o Rokas Stankevičius perėmė kamuolį, efektingai apėjo varžovus ir įkrovė iš virša...
Kultūra
„Noriu pranešti žinią – Vydmantuos atsirado teatras“, – šiuos žodžius prieš spektaklio pagal Boriso Dauguviečio kūrinį „Žaldokynė“ premjerą Vydmantuose ištarė jį režisavęs Saulius Vaičiulis. O sprendžiant iš ovacijų škvalo, prasiautusio premjerai pasibaigus, ir žiūrovų linkėjimų teatrui gyvuoti dar daug metų bei džiuginti visus naujais spektakliais, teatro vydmantiškiai tikrai labai laukė. Ilgai laukta premjera „Žaldokynės“ premjeriniai spektakliai Vydmant...