Dana Lukauskienė
Besibaigiančius istorinius – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio metus kurortas palydėjo iškilmingu renginiu. Palangos koncertų salėje praėjusios savaitės pabaigoje būriavosi garbingi svečiai, rinkosi palangiškiai. Prasmingos apdovanojimų ceremonijos dalyviai tapo naujos, besiformuojančios tradicijos liudytojais – specialiu „Gintarinės snaigės“ ženklu pagerbti tuos žmones, kurie savo darbais keitė aplinkinių likimus, o tuo pačiu padėjo kurti gražesnę Palangą.
„Gintarinės snaigės“ apdovanojimų šventėje scenoje kurta žiemiška nuotaika, kurioje buvo gausu grakščių snaigių. „V.P.“ nuotr.
„Gintarinė snaigė“ – pagarbos vertų žmonių delne
Iškilmingas renginys pradėtas Tautine giesme. Renginį vedė elegantiškoji LRT televizijos ir radijo laidų vedėja Gerūta Griniūtė bei „Gintarinės snaigės“ krikštamote tituluojama palangiškė Inga Jurkštienė, kuri dar prieš trylika metų Palangoje pradėjo organizuoti ir įgyvendinti labdaros renginius.
Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Vokietijos Federacinės Respublikos Garbės konsulas Arūnas Baublys, profesorius Liudas Mažylis, Palangos miesto Tarybos nariai, miesto svečiai ir palangiškiai.
Renginio vedėja sveikino visus, susirinkusius mieste, kuris kiekvienam Lietuvos žmogui yra savas ir artimas bangų mūša, nepamirštamais saulėlydžiais ir turtingu kultūriniu palikimu. Ji pakvietė į sceną iškilmingą ceremoniją pradėti šio miesto šeimininką – merą Šarūną Vaitkų.
„Kiekvieno mūsų kasdienybėje pasitaiko visokių dienų. Mes dirbame, skubame, bėgame, ir per tą skubėjimą ne visada randame laiko pastebėti tuos žmones, kuriems galbūt šiuo metu kaip niekad reikalinga mūsų pagalba ar tiesiog padrąsinantis, o gal – paguodžiantis žodis. Tačiau šalia mūsų yra žmonių, kurie iš daugumos išsiskiria gerumu. Dažniausiai apie jų prasmingus darbus sužinome atsitiktinai, nes paprasti, bet nepaprastus darbus darantieji tuo nesigiria. Tad kukliu „Gintarinės snaigės“ ženklu šiemet bandysime sušildyti delnus tų žmonių, kurie savo artumu, gera širdimi puošia mūsų miestą Palangą. Čia susirinkome prieš pat gražiausias metų šventes pasveikinti mūsų bendruomenės narių, kurie dalijosi savo gerumu, širdies šiluma su visais aplinkiniais. Apmąstykime nuveiktus darbus, pabūkime drauge, o kartu ir vienas kitam padėkokime. Išlikime stipria, savo valstybę kuriančia tauta“, – linkėdamas visiems susirinkusiesiems darnos, meilės, gerumo, kreipėsi meras. Jis džiaugėsi, kad pagerbti nusipelniusių palangiškių atskubėjo ir Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Perdavė Vyriausybės sveikinimus
Vyriausybės kancleris akcentavo, jog šimtmečio istoriją kuria Lietuvos žmonės, kurie saugo, perduoda savo prisiminimus vaikams, anūkams, ateities kartoms, visi jie nepriklausomai nuo profesijos, išsilavinimo, pomėgių bei galimybių vienaip ar kitaip prisidėjo arba iki šiol prisideda prie mūsų šalies išlikimo. Vieni jų kraštą garsina savo gerais darbais, o kiti – priėmė lemiamus tautai, valstybei sprendimus.
„Palanga šiandien – modernus kurortas, pastaraisiais metais įvyko nepaprastai sparti plėtra, kurios dėka galime susirinkti šioje gražioje Palangos koncertų salėje. Sveikinu visus susirinkusiuosius, o ypač tuos nominantus, kuriems bus padėkota už rūpestį, gerumą ne tik sau, bet ir savo artimiesiems, bendruomenei, kuri ir yra mūsų Lietuva“, – Vyriausybės vardu sveikino visus A. Stončaitis.
Savo vaikystės prisiminimais Palangoje dalijosi ir profesorius Liudas Mažylis, kuris į sceną atsinešė unikalią senų atvirukų kolekciją, skaitė savo šeimos susirašinėjimą su kai kuriais Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarais.
Išskirtinę renginio nuotaiką kūrė moderniai liaudišką muziką atliekantys grupės „Okata“ atlikėjai. Skambant jų dainoms buvo rodomi Lietuviškos gamtos vaizdai, nuostabūs plaukiantys debesys, mūsų šalies kraštovaizdžiai. Stiprus vokalas ir sceninis apšvietimas kūrė darnią, harmoningą renginio atmosferą.
„Kai kurie pasaulio kraštai per šimtmetį žengia tvirtai, džiaugdamiesi progresu, kiti – gyvena sudėtingiau. Ne visos šalys geba atlaikyti tiek, kiek teko Lietuvai. Ji atsitiesė kovoti už savo kraštą. Kartu su Lietuva ir sunkumus, ir pakilimą išgyveno Palanga ir jos apylinkės“, – tardama šiuos žodžius renginio vedėja kvietė kartu pasukti laiko ratą ir prisiminti praeitį: prieš šimtmetį, kuomet tarpukariu keitėsi Palangos veidas, žvilgterėti ir į karo bei sovietmečio žaizdas ir galiausiai išvysti išaušusį laisvės ir nepriklausomybės rytą. Buvo rodoma vertinga Palangos kraštotyros, istorinė medžiaga, įdomūs filmuoti siužetai.
Laiko ratas atsisuko iki šių dienų
Prisiminus istoriją, laiko ratas atsisuko iki šių dienų. Jis sustojo ties dabartimi, ties tais, kurie negaili savo laiko ir jėgų tam, kad padėtų esantiems šalia, kurių poelgiai leidžia kitiems pasijusti geriau, o gal net gelbsti gyvybę. Pagaliau atėjo lemiamas momentas nutupdyti „Gintarines snaiges“ į verčiausiųjų palangiškių delnus, kad jie galėtų priimti jas kaip pagarbos ženklą.
„Gerumo neįmanoma išdalinti – jis visada sugrįžta. Keičiasi jo formos, pavidalai, tačiau esmė, žmogaus savybė tyliai daryti gerus darbus visada išlieka. Gerų, naujų iniciatyvų dėka vėl turime puikų įrodymą, kad visos snaigės tirpsta, tik ne gintarinės. Renginys atgimė naujam gyvenimui ir įgavo dar skaidresnio gintaro spalvą. Šiandien tas gintaro skaidrumas suspindės palangiškio menininko Algirdo Pociaus sukurtame ženkle, kuris bus įteiktas tiems, kas tyliai darė gerus darbus“, – kalbėjo Inga Jurkštienė. Jos žodžius lydėjo nuostabios aksominio balso savininko Eugenijaus Chrebtovo dainos.
Palangiškių delnuose – septynios „Gintarinės snaigės“
„Metų šviesulys“ – taip vadinosi pirmoji iš paskelbtų nominacijų. Už skleidžiamą gerumą bei šviesą ji atiteko Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkei Bronislavai Spevakovienei, aplinkinių vadinamai tiesiog Bronele. Gintarinė snaigė Bronelei atiteko už tai, kad ji ne tik kruopščiai atlieka savo tiesiogines pareigas, bet ir visuomet sutinka padėti kitiems, niekad nesitikėdama už tai atlygio.
„Metų šeima“ paskelbti Janina ir Liudas Siručiai, išleidę į gyvenimą 27 vaikus, suteikę namų šilumą tėvų globos netekusiems našlaičiams. „Vaikas yra turtas, ir šis turtas yra toks brangus, kad ir mes kadaise susimąstėme, jog verta to turto turėti daug“, – sakė J. Sirutienė, prisimindama dieną, kuomet sutuoktiniai apsisprendė suteikti šeimą vaikams, kuriems to labai reikia.
„Metų atsidavimas“ – ši nominacija atiteko Dainai Jarulienei, dirbančiai Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Palangiškiai ir šventojiškiai žino – Daina yra tas žmogus, iš kurio, esant poreikiui, pagalbos gali sulaukti bet kada, nesvarbu, kokiu paros metu. Pati nominantė išliko kuli. „Ne visi mes galime gyvenime padaryti labai didelius darbus, tačiau kiekvienas galime pradžiuginti kitus mažu darbeliu“, – sakė D. Jarulienė, atsiimdama jai skirtą „Gintarinę snaigę“.
„Metų patirtis“ – taip pavadinta nominacija bene tiksliausiai apibūdina pediatrą Alfredą Juozą Kerulį, kurorto gyventojų vadinamą tiesiog Palangos legenda. Šis medikas pediatru dirba jau 48 metus, ir jo prižiūrima išaugo ne viena palangiškių karta. O svarbiausia – profesionalios šio gydytojo pagalbos galima tikėtis visuomet, kai to labiausiai reikia. „Pirmiausia – nesirkite, būkite sveiki“, – aidint susirinkusiųjų plojimams šeštadienio vakarą linkėjo medikas.
„Metų įkvėpimas“ – ši nominacija atiteko menininkui, ne vieno Lietuvos rekordo autoriui, vienintelio Baltijos šalyse Šunų muziejaus įkūrėjui Vytautui Kusui. „Ką aš galiu padaryti vienas? Labai nedaug. Pagrindas yra šeima, draugai, bičiuliai ir, savaime aišku, – žmona Vida. Ačiū, Palanga, kad esi. Esi tu, esu ir aš“, – sakė V. Kusas.
„Metų širdis“ – paskelbus šią nominaciją bei nominantę Konstanciją Strikienę, salė aidėjo nuo plojimų. Konstancija – buvusi ilgametė pedagogė, ji aplinkinius užburia savo nuoširdumu bei paprastumu. K. Strikienė ne tik atranda gerą žodį kiekvienam, esančiam šalia, bet ir negailėdama savo sveikatos visuomet pasirengusi padėti visiems, kuriems reikalinga jos pagalba. „Nėra didesnės laimės nei matyti, kalbėti ir suvokti, kad tavo menki žingsniai smėlyje nepalieka pėdsakų, bet sieloje suvirpina stygą, o iš jos gimsta daina. Žinau viena – Dievas daugiau neduoda, nei žmogus gali padaryti. Todėl neišsigąskite – nustumkite nuo kelio akmenukus ir eikite per gyvenimą iškelta galva“, – linkėjo K. Strikienė.
„Metų meilė“ – ši nominacija atiteko Jurgiui Konstantinui Dapkui, garbingo amžiaus vyrui, kuris nuoširdžiai ir pasiaukojamai, pamiršdamas netgi save, rūpinosi savo neįgalia žmona. Sutuoktinei patyrus insultą, jis devynerius metus rūpinosi ja ne tik dienomis, bet ir kiekvieną naktį keldavosi kas dvi valandas bei apversdavo žmoną ant kito šono, kad šiai neatsirastų pragulų. Tokia pasiaukojama J.K.Dapkaus meilė bei atsidavimas yra puikus pavyzdys kiekvienam iš mūsų, tačiau pats nominantas išliko kukus. „Aš nesu padaręs didelių darbų, bet atidaviau visas jėgas savo žmonai. Gyvenimas santuokoje yra auksas“, – įsitikinęs J. K. Dapkus.
