Ar Kalėdoms turėsime šviežios Baltijos jūros žuvies?

„Jei Šventojoje atsirastų žvejybos infrastruktūra, šviežios žuvies užtektų ir miesteliui, ir Palangai, ir Skuodui, ir Salantams“, – sako M..., Aurimas
„Jei Šventojoje atsirastų žvejybos infrastruktūra, šviežios žuvies užtektų ir miesteliui, ir Palangai, ir Skuodui, ir Salantams“, – sako Mindaugas Rimeikis. J.Andriejauskaitės / 15min.lt nuotr.

Dana Lukauskienė

Per 28-erius Lietuvos nepriklausomybės metus į Šventosios priekrantės žvejus niekas rimtai nežiūrėjo. Žvejyba čia tarytum sustingusi praėjusių šimtmečių būsenoje. Žvejai vargta neturėdami nė civilizuotų darbo sąlygų, nė įplaukos. Valtis tenka stumtis iki kelių įsibridus į vandenį, o prieš Kalėdas šviežios žuvies labai norisi. Apie Šventosios priekrantės žvejų rūpesčius sutiko papasakotiPriekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Kaip gyvena Šventosios priekrantės žvejai?

Įsivaizduokite, jei per dieną reikia iškrauti toną žuvies, tai per kelias vietas kol perkrauna vakare jie nebejaučia nei rankų, nei nugaros. Dar reikia džiaugtis, kad tie Šventojoje priekrantės žvejai dirba, nepalieka savo tėvų, senelių amato.

Žvejyba – darbas labai sunkus. Valdžia turėtų džiaugtis, kad šie vyrai neprašo kompensacijų, išmaldų, susikūrę sau darbo vietą sugeba užsidirbti patys. Įsivaizduokite, jei jūra mėnesį laiko šturmuoja, jie į žvejybą neplaukia, negauna jokių pajamų, nesiseka nieko uždirbti, o už prastovą kompensacijos niekas nemoka. Vyriausybė apie žvejus nieko negalvoja, nemąsto. Jie Šventojoje palikti likimo valiai. Juk šiuo metu nėra nė kur žuvies atsargų dėti, nėra nė šaldytuvų, persirengimo kambarių. Nėra kur grįžus iš jūros nusimaudyti, elementaraus tualeto nėra, net nėra kur pasišildyti arbatos, atsisėsti, jos atsigerti. Palankios darbo sąlygos, šaldytuvai, sandėliai žymiai pagerintų darbą.

Žvejams reikalingaminimali infrastruktūra, sutvarkyta įplauka, kad nereikėtų stumtis valčių lazdomis, irklais. Svarbiausia jiems – išplaukti ir parplaukti. Reikalingos vietos susidėti tinklams, juos ištuštinti, perrinkti, kad galėtų parplaukę nusiprausti, persirengti, o parėję namo pas žmonas neskleistų žuvies ir prakaito kvapo. Norisi civilizacijos, patalpos priimti pirkėjus, jiems pateikti savo produkciją. Žvejai turi įvairiausių receptų, kaip rūkyti žuvį, kaip ją panaudoti kulinarijai. Deja, kol kas jie negali šito daryti, kadangi nėra patalpų, patikrintų Maisto ir veterinarinės tarnybos.

Kodėl prieš Kalėdas Palangoje bei Šventojoje neturime šviežios žuvies?

Patys žvejai žuvimi niekada neprekiaus, nes kol kas nėra sukurta jos perdirbimo infrastruktūra. Juk reikia žuvį išdarinėti, pradžiovinti, parruošti sūdymui, rūkymui ar konservavimui, filetavimui.Kol kas Šventosios priekrantės žvejai neturi tam skirtų specialių patalpų.

Manau, kad gyvenimo tempai šiuo metu dvigubai spartesni, tad pirkėjams reikalinga išdorota ir greitai pagaminama žuvis, kad 10-15 minučių ir pietūs būtų paruošti. Visi žmonės nori valytos žuvies, nežino, ką galima daryti iš menkės kepenėlių, jos galvų. Visi norime greito maisto, o ypač jaunosios šeimininkės.

Baltijoje gaudoma stinta, menkė, strimelė, plekšnė. Pastaruoju metu atsirado invazinė žuvis – grundalai, kurie baigia išnaikinti visą gyvąjį vandens filtrą. Deja, žvejai grundalų neišgaudo tiek, kiek reikėtų. Juk dėl Sasnovskio barščių yra Vyriausybės programa, panašios reikėtų ir dėl grundalų. Galėtų atnaujinti midijų plantacijas, tad vanduo nebūtų toks žalias vasarą.

Visi žvejai labao tikimės, kad ateinančiais metais išryškės pirmieji Šventosios uosto atstatymo rezultatai. AtstačiusŠventosios uostą, jis taip pat veiktų kaip aplinkosauginis objektas, kuris pristabdytų krantų eroziją. Šiuo klausimu bendravau su profesoriumi Rimu Žaronskiu, kuris taip pat neabejingas kurortų krantotvarkos idėjoms.

Koks žuvies patiekalas žvejui yra skaniausias?

Jei Šventojoje atsirastų žvejybos infrastruktūra, šviežios žuvies užtektų ir miesteliui, ir Palangai, ir Skuodui, ir Salantams. Kalėdoms nereikėtų ieškoti silkės, o būtų šviežia, graži strimelė, kurios skoninės savybės gerokai švelnesnės, o ir kaina pigesnė.

Skaniausias žvejo patiekalas yra tas, kurį žvejas gamina pats, o jo recepto niekam neatskleidžia. Tarkime, žuvienei būtinas virtas sultinys, o vėliau jis gardinamas žuvimi ir tuo, ką žino tik pats žvejas. Į žuvienę druska nededama, ji valgoma be grietinės. O žuvis, likus penkioms minutėm iki virimo, truputėlį pasūdoma ir dedama į sultinį.

Sultiniai gaminami iš įvairiausių žuvų. Skaniausias man iš pūgžlių, o mūsų kraštuose skaniausia žuvienė sterko, vėgėlių ar vijūnų.

Prisiminti reikia ir kuršiškus receptus, kaip anuomet buvo rūkomi unguriai.

Ar daug žvejybos įmonių vienija jūsų vadovaujama asociacija?

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijoje yra 18 žvejybos įmonių. Šiuo metu pagaunama apie 300 tonų žuvies, sutvarkius visą Šventosios uosto infrastruktūrą, žvejybos apimtys dar padidėtų. Bet tam reikalingi kranai, specialūs ištraukimo keliai, sąlygos žvejams išsivalyti gaudykles, sudėtį žuvį į dėžes ir atiduoti ją pardavimui. Norint, kad sklistų žuvies aromatas atvykus į Vakarų Lietuvą, galėtų bendradarbiauti visos prie jūros esančios savivaldybės. Jos turėtų galvoti, kaip padėti žvejams, kad jų profesija taptų išskirtinis Vakarų Lietuvos simbolis.

Priekrantės Verslinės Ir Rekreacinės Žuvininkystės Asociacijos Vadovas Mindaugas Rimeikis Šventoji žvejai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Politika
2018 m. Europos Sąjungoje priimtos atliekų tvarkymo taisyklės, kuriomis valstybės narės įpareigojamos didinti komunalinių atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Šios taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2025 m. įsirengti atskiras tekstilės atliekų surinkimo sistemas, o paprasčiau kalbant, visose šalyse turės atsirasti atskiri, vien tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Susidarančios tekstilės atliekos iki šių reikalavimų atsiradimo keliaudavo į sąv...
Švietimas
Spalio 26 d. Palangos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ ,,Boružėlių“ ir ,,Žiogelių“ grupės ugdytiniai, su dviem autobusais išvyko į Baltų mitologijos parką bei japonišką sodą, esančius Kretingos rajone. Baltų mitologijos parke vaikai ne tik grožėjosi nuostabia parko gamta, medžio skulptūromis, bet ir susipažino su senosiomis baltų kultūros vertybėmis, protėvių papročiais. Ugdytiniams ypač patiko keliauti vingiuotais miško takeliais, atpažinti medžius, stebėt...
Švietimas
Palangos lopšelio-darželio „Gintarėlis“ mokytojai įgyvendindami 2020 metų veiklos planą, siekdami užkirsti kelią koronaviruso infekcijos plitimui, perkelia ugdymą į kitas erdves: lauko teritoriją, artimiausią gamtos prieglobstį ir kt. Taip pat projektines veiklas vykdo nuotoliniu būdu – organizuoja respublikines parodas, dalyvauja edukacinėse išvykose, kūrybingai vykdo veiklą grupės patalpose, tobulina profesines kompetencijas kontaktinių renginių metu ir...
Įvykiai
Nuo penktadienio, taip pat Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienomis policija stiprina patruliavimą viešose vietose, šalies keliuose, prie kapinių. Šis sekmadienis ir pirmadienis – Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienos. Tad savaitgalį, taip pat ir lapkričio 2-ąją (per Vėlines), kuri paskelbta ne darbo diena, daugelis vyksime lankyti į Amžinojo poilsio vietą iškeliavusių artimųjų, užsuksime pas gimines. Dėl to policija atkreipia visų dėmes...
Švietimas
Vyriausybė pritarė švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus siūlymams įteisinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą. Daugiau įsipareigojimų prisiimtų valstybė, padėdama savivaldybėms organizuoti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, augantiems socialinės rizikos sąlygomis. Pritarta ir siūlymams įteisinti priešmokyklinio ugdymo programą nuo 5 metų. Siūlymas keisti Švietimo įstatymą ir sukurti prielaidas, užtikrinančias ankstyvąjį ugdymą, buvo pat...
Lietuvoje
Pandemijai tebesitęsiant darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu, prižiūrintys tėvai toliau gali naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis. Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė dviem atnaujintoms priemonėms, kurios palies savarankiškai dirbančius darbuotojus bei įmokas atidėti siekiančias įmones. Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims KAIP YRA DABAR? Savarankiškai dirban...
Švietimas
Spalio 23 dieną jau 22 –ąjį rudenį į Palangą rinkosi jaunieji poetai iš Žemaitijos regiono. Šiemet Senosios gimnazijos lituanistų organizuojama tradicinė poezijos šventė „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ vyko Palangos kurorto muziejuje, kurio aplinka susirinkusius nuteikė labai pakiliai. Šventišką nuotaiką sukūrė ir gimnazisčių Patricijos Šleiniūtės ir Aistės Kubiliūtės atliekamos dainos. Sveikinimo žodį taręs Palangos senosios gimnazijos direktorius L...
Savivalda
Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, vadovaujama Vaido Šimaičio, parengė ketvirtadienį, spalio 29 d., Palangos miesto savivaldybės administracijai perdavė Šventosios jūrų uosto angaro (valčių priedangos), krantinės (žvejybos iškrovimo vietos) tvirtinimo, slipo, valčių nuleidimo įrenginio statybos techninį projektą. Tai – viena iš esminių Savivaldybės įgyvendinamo projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ dalių. Šven...
Įvykiai
Savaitgalį minint Vėlines, gerokai aktyviau, nei įprastai, bus lankomi artimųjų kapai. Mirusiuosius pagerbti norintys gyventojai raginami tai daryti saugiai – lankant artimųjų kapus, nesiburiuoti didesnėmis grupėmis, laikytis saugaus socialinio atstumo, nepamiršti ir kitų saugumo priemonių. Pagerbus mirusiuosius, gyventojai raginami šiais metais vengti giminių ar draugų susibūrimų. Siekiant kuo labiau stabdyti COVID-19, palangiškiai, kaip ir visos šalies g...