D. Grybauskaitė: ES lieka mums skolinga

AFP/Scanpix nuotr.

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“

Lietuvos ūkininkai iš Europos Sąjungos (ES) negaus tokių tiesioginių išmokų, kokios žadėtos dar 2013-aisiais. „Tai reiškia, kad ES lieka mums skolinga“, – prieš išvykdama derėtis dėl naujo europinio biudžeto, LRT RADIJUI kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau situacija gali būti dar blogesnė. Pasak prezidentės, jeigu politinio chaoso apimta Jungtinė Karalystė (JK) iš ES pasitrauks ne taip, kaip planuojama, Lietuvos jau dabar netenkinantis biudžetas mažės dar labiau.

– Situacija su Didžiąja Britanija yra labai neaiški. Scenarijų, kaip gali pasibaigti išstojimo procesas iš ES, yra bent keli ir vienas iš jų – persiderėjimas su ES dėl sąlygų. Ar tai apskritai dar yra įmanoma?

– Manau, kad tai neįmanoma. JK matome politinį chaosą, kuris tik gilėja. Manau, kad ir premjerės pozicijos gerokai susilpnėjo po to, kai ji nusprendė atšaukti balsavimą dėl išėjimo sutarties. Tai dar labiau komplikuoja pačios vyriausybės padėtį ir, be abejo, santykį su mumis, likusiais ES nariais. Todėl, kad mes tikrai nežinome, kuo gali pasibaigti – ar, pavyzdžiui, balsavimu dėl nepasitikėjimo pačia premjere, ar dėl naujos vyriausybės formavimo, ar naujų rinkimų ir pan.

Rimto persiderėjimo tikrai nebus ir visos 27 šalys sutarėme, kad sutarties iš naujo neatversime. Galbūt gali būti kažkokie papildomi paaiškinimai – toks variantas tikrai gali būti kaip priedas prie susitarimo, bet išties dabar visiškai nesvarbu techniniai dalykai. Mes matome politinį chaosą šalyje ir neturime su kuo realiai ir patikimai kalbėtis.  

– Europos vadovų taryboje be JK bus kalbama apie 2021–2027 metų ES biudžetą. Lietuva ten dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pinigų turi savo atskirą eilutę, o kitas momentas – išmokos žemdirbiams. Lietuvos žemdirbiai kaip tik žada protestuoti dėl didesnių išmokų. Kiek realu išsiderėti tai, kas reikalinga Lietuvai?

– Deja, vėl negaliu kalbėti apie JK. Nuo to, kaip ji išeis (ar be susitarimo, ar su susitarimu), priklausys ir būsimasis europinis biudžetas. Jeigu išeina su konfliktu ir nemoka suderėtų įmokų, europinis biudžetas mažės mažiausiai 10 procentų visoms šalims. Nuo to ir priklauso, kokį turėsime 7-metį ateities biudžetą apskirtai. Jeigu jis bus didesnis, – viena, jeigu bus mažesnis – net ir tas pasiūlymas, kuris dabar ant stalo ir kuris mūsų netenkina, automatiškai, objektyviai bus dar mažesnis.

– Apie kokį pasiūlymą kalbate konkrečiai?

– Kalbu apie Europos Komisijos pasiūlymą, kuris mūsų ir taip netenkina. Bet jis rėmėsi tuo, kad Didžioji Britanija moka suderėtą išėjimo mokestį. Jeigu to nėra, jeigu įvyksta santykių nutraukimas be susitarimo, daugiametis biudžetas bus dar mažesnis. Arba visoms šalims reikės mokėti didesnius mokesčius, kad būtų užpildyta ta trūkstama dalis.

Lietuvai visada svarbios pagrindinės trys dalys. Struktūriniai, taip vadinami sanglaudos, fondai, siūlomi Lietuvai mažinti net 24 procentais todėl, kad Lietuva viršijo 75 proc. ES išsivystymo vidurkį [kai BVP vienam žmogui siekia iki 75 proc. ES vidurkio – LRT.lt]. Dabar yra 76 proc. – tai labai nedaug, bet automatiškai siūloma mažinti [sanglaudos fondą]. Be jokios abejonės, mes ne vieni, tai ir Estija, ir Rytų Europos valstybės ir daug kitų valstybių patenka į šią situaciją. Siūlysime tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, nes tai yra per staigus pajamų kritimas.

Antras blokas – pasiūlymai žemės ūkiui. Tiesą sakant, mes esame šiek tiek nusivylę, nes 2013 metais suderėtos tiesioginės išmokos iki šios finansinės perspektyvos pabaigos nebus pasiektos. O tai reiškia, kad ES lieka mums skolinga. Faktinė tiesioginės išmokos suma neatitinka dar 2013 metais suderėtų pažadų. Pasiūlymai dėl tiesioginių išmokų visiškai netinkami visoms Baltijos šalims, kaip ir kiti parametrai dėl paramos žemės ūkiui ir kitų fondų mažėjimo. Todėl visiems čia reikės jungtis ir, aišku, mūsų pozicija kaip ir praėjusį kartą, 2013 metais, bus bendra.

Mes visi palaikome mūsų ūkininkų, kurie išreiškia nuomonę, protestus ir aš pirmadienį buvau susitikusi su įvairių žemės ūkio asociacijų atstovais ir sutarėme laikytis vienos pozicijos. Džiaugiuosi, kad mūsų nuomonės sutampa ir realiai Briuselyje jie palaikys mane. Padės man išsakyti šias pastabas.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas – trečias mums jautrus blokas europiniame biudžete. Trečiojoje finansinėje perspektyvoje pirmą kartą gavome atskirą [biudžeto] eilutę (pono Junckerio dėka). Labai džiaugiuosi, kad numatyta gana ženkli suma – netgi didesnė, negu mes gavome šiemet. Bet turinti galvoje įsipareigojimus ir tai, kad mums reikia didesnių lėšų, aišku, prašysime daugiau, tuo labiau, kad gavome rimtą palaikymą iš Europos Parlamento: yra priimta rezoliucija, palaikanti, kad į Lietuvos reikalavimus naujoje finansinėje perspektyvoje būtų atsižvelgta.

Tai tie trys blokai išlieka, bet, kaip minėjau, bendros derybos yra labai apsunkintos. Dabar Briuselyje mes, visos šalys, tik įvardinsime, kas ir kur mums nepatinka, bet, deja, turint galvoje ir artėjančius Europos Parlamento rinkimus, ir sudėtingą situaciją su Jungtinės Karalystės išstojimu, labai didelė tikimybė (sakyčiau, didesnė nei 70 proc.), kad derybos bus tik po naujo parlamento atsiradimo, t. y. 2020-aisiais.

– Kalbant konkrečiai apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, jūs sakėte, EP pritarimas tam yra, bet kiek tas pritarimas turi įtakos galutiniam sprendimui?

– Jis yra rekomendacinio pobūdžio. Ir, be abejo, Lietuvai kaip visada reikės rinktis – kartais šaliai būna taip pasakoma: „Turi paketą, pasakyk, kas tau svarbiau – ar struktūriniai fondai, ar žemės ūkis, ar Ignalina.“ Visoms šalims, ypač donorėms, svarbu, kiek jie duoda. O pati šalis turi apsispręsti dėl savo prioritetų. Todėl galiausiai, kartu su parlamentu ir vyriausybe, ir mes turėsime apsispręsti dėl savo prioritetų. Įtariu, kad tai reikės daryti jau 2020 metais.

Parengė Ineta Nedveckė.

LRT.lt

Grybauskaitė ES skolinga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvykiai
Pirmadienį, spalio 19 d., prasideda išankstinis balsavimas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų antrajame ture. Kaip prieš dvi savaites, taip ir dabar, balsuoti iš anksto bus galima net keturias dienas – spalio 19-22 dienomis nuo 7 iki 20 valandos. Rinkėjai, dėl įvairių priežasčių negalintys balsuoti spalio 25 d., turi galimybę balsuoti iš anksto bet kurioje šalies savivaldybėje. Balsavimas iš anksto bus organizuojamas Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių...
Įvykiai
Informuojame, kad nuo spalio 20 d. 12 val. iki spalio 21 d. 10 val. Būtingės, Kalgraužių, Mažučių, Šventosios miškuose Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai vykdys orientacinį žygį. Žygio metu nebus naudojamos mūšio imitacinės priemonės (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), nebus vykdomi kasimo darbai.
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 205 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 70 iš jų registruota Vilniaus, 44 Šiaulių, 27 Kauno, 22 Klaipėdos, 21 Telšių, po 7 – Marijampolės ir Panevėžio, 6 Tauragės bei 1 Alytaus apskrityse.  Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, pagal šiuo metu turimus duomenis, praėjusią parą užsikrėtė 146 asme...
Įvykiai
„Šiandien Palangoje – istorinė diena“, – tokiais žodžiais į gausiai susirinkusius kurorto gyventojus ir svečius šeštadienį kreipėsi Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Ir iš tiesų kurortas turi priežastį džiaugtis – duris visuomenei atvėrė restauruota medinė Kurhauzo dalis. Šiuo svarbiu įvykiu padėtas taškas ne vienerius metus trukusioje kurorto simbolio – Kurhauzo – atgimimo po 2002-ųjų gaisro istorijoje. Gausus būrys palangiškių ir kurorto svečių šešt...
Kriminalai
Ikiteisminį tyrimą atliekantys Palangos miesto PK pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – padėti atpažinti nuotraukose užfiksuotą asmenį, galintį suteikti tyrimui vertingos informacijos. Pažinusius asmenį, prašome informuoti telefonu 8 700 64716, arba el. paštu: [email protected] Dėkojame už bendradarbiavimą.
Įvairios
Degtukas židinio liepsnos pradžia rudens šaltam ryte *** Mintis naujos dienos nata dainos likimo mano *** Kava juoda stipri karšta vienintelė iš vakar *** Šviesa ugnies aušros manęs nubalina su meile dvasią *** Malda prabudusiems dangaus dievams bebaimiai apkabinus mirtį *** Gyvenimas kasryt naujai mane ugnim kava palepina *** Šypsaus man atgalios mirtis tad švęskime gyvenima
Įvykiai
Darganotą spalio 15-ą dieną Palangos neregiai ir silpnaregiai susitiko Palangos kavinėje „Fotokava“ šalyje paskelbtai akcijai „Mes sakome Taip mano raštui mano mieste“. Visoje Lietuvoje spalio 15-ą dieną, 12,00 valandą, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centras (LASUC) kvietė visus mokančius brailio raštą parodyti visuomenei, kad mes galime skaityti kitaip ir propaguoti seną n...
Įvykiai
Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2021 metais. Socialinės apsaugos srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, minimali alga, nuo rugsėjo ketinama nemokamai mokyklose maitinti visus antrokus, šiek tiek ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išsk...
Įvykiai
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Palangos kurhauzo medinės dalies atidarymo ceremonijoje. „Šiandien galime pasidžiaugti dar vienu etapu, sujungiančiu mus su istorijos tėkme: sėkmingai užbaigus medinės kurhauzo dalies atstatymo darbus, nuo šiol atsiras naujų erdvių kultūros renginiams ir bendruomenės susibūrimams, o atkurtas to meto interjeras su mediniais raižiniais ir detalėmis leis mums pakeliauti laiku – grįžti atgal į praeitį. Kurhauza...