Dovanos sustiprina žmonių ryšius, nuspalvina šventę. Daugeliui žmonių jos pažadina jausmą, kad yra svarbūs, reikalingi, mylimi. Ypač ši socialinio ryšio svarba pastebima Lietuvoje: regis, mažai kam tiek rūpi per Kalėdas savo artimuosius apiberti dovanomis kaip mūsų šalies gyventojams. Ką daryti, kad prieššventinis stresas neužgožtų Kalėdų džiaugsmo?
Labiausiai džiugina parodytas dėmesys
„Esame pastebėję, kad dauguma įmonių kalėdinių dovanų sprendimus priima jau vasarą. Asmeninių dovanų žmonės ieškoti pradeda gerokai vėliau. Iš tikro esame graži šalis su labai nuoširdžiais žmonėmis, visi labai atidžiai renka dovanas savo artimiesiems, ilgai svarsto, kas galėtų labiausiai nudžiuginti, nustebinti“, – VakarinePalanga.lt atsiųstame pranešime teigia dizainerė, interjero ir baldų prekybos centre „Domus galerija“ įsikūrusio „Studio Sanguinico“ salono vadovė Elena Kotryna Mieželė.
Ar visos mūsų dovanos pasiekia tikslą – pradžiugina, nustebina? Šalyse, kur vartojimo kultūra pasireiškia ir kita savo puse, po švenčių buitinių atliekų konteineriuose galima rasti ne tik spalvingų pakuočių, bet ir pačių dovanų. Ne visos jų dargi būna išpakuotos. Anot E. K. Mieželės, tokia praktika Lietuvos dar nepasiekė: „Tikrai nėra svarbi dovanos piniginė vertė ar funkcionalumas. Dovana gali būti tiesiog koks nors bendras nuotykis, renginys ar kitos patirtys. Kiekviena dėmesio parodymo forma yra vertinga ir džiuginanti.“
Jai antrina ir dizainerė, interjero stilistė, interjero salono „Retroforma“ įkūrėja Lina Kalinauskaitė-Forsman: „Dovanojant svarbiausia yra galvoti apie žmogų ir emocijas, kurias dovana tam žmogui sukels. Juk ne daiktų gausybė kuria laimę ar gyvenimo kokybę. Noriu tikėti, kad atsakomybė dovanojant didėja. Geriau mažiau ir kokybiškai. Kita vertus, miela dovana gali tapti ir savo rankomis iškarpyta snaigė. Jei ji teikia džiugesio, vadinasi ji yra vertinga.“
Kai nuoširdumas ir atidumas tampa našta
Dizainerės E. K. Mieželės akimis, mūsų tautiečiai yra tikri dovanojimo profesionalai: „Nemažai laiko gyvenau užsienyje, ir nelabai teko girdėti tokių gausių ir nuoširdžių linkėjimų vieni kitiems bei tokių mielų ir rūpestingai parinktų dovanų.“
Tiesa, psichologai pastebi, kad toks atidumas artimiesiems ir gausių kalėdinių dovanų tradicija gali užgriūti kaip rūpesčių kalnas ar atsakomybės našta. Ypač tai pasakytina apie skubančius, jau ir be to nemaža kasdienio gyvenimo įtampų patiriančius asmenis. Dauguma jų irgi nori būti dėmesingi savo artimiesiems, juos pradžiuginti, tačiau besistengdami patys tiek išvargsta, kad vietoje džiaugsmingo šventės šurmulio mieliau kur nors užsidarę pailsėtų.
Pasak psichologės-psichoterapeutės Daivos Balčiūnienės, vis dar nemažai gyventojų Lietuvoje bando žūtbūt palaikyti nusistovėjusią gausių kalėdinių dovanų tradiciją. Dalis tokių žmonių teigia jaučiantys visuomenės, giminaičių ar šeimos spaudimą, kuriam net nebando pasipriešinti.
Keiskimės dovanomis ir keiskimės patys
„Kiekvienas pokytis, taip pat ir nauja tradicija ar kitas požiūris – tai procesas. Nėra formulės, kurią psichologas galėtų pateikti žmogui ir pasakyti: jei elgsiesi taip ar anaip – būsi laimingas. Kai kurios šeimos randa išeitį, pavyzdžiui, burtų keliu pasirenkamas vienas dovanos gavėjas. Taip sumažėja rūpesčių, ruošiant dovanas kiekvienam. Kai kurios šeimos vietoje dovanojamų daiktų pasirenka bendrą dovaną šeimai“, – aiškina D. Balčiūnienė.
Anot psichologės-psichoterapeutės, kartais užtektų apie būsimas Kalėdas pasikalbėti dar prieššventiniam maratonui neprasidėjus. Ramus artėjančių švenčių aptarimas neskubant daugeliu atvejų tikrai padėtų.