Seimas antradienį planuoja patvirtinti kitų metų biudžetą. Opozicinės frakcijos ragino jo priėmimą atidėti bent savaitei – išgirsti sekmadienio protesto reikalavimus, derėtis su mokytojais, kad bent į dalį jų būtų atsižvelgta kitų metų biudžete. Tačiau valdantieji tokių raginimų nepaklausė ir šiandien sprendžia, kaip Lietuva gyvens kitąmet.
„Tegu kalba skaičiai“, – projektą iš Seimo tribūnos pristatinėjo finansų ministras Vilius Šapoka. Jis vardijo, kad didžiausias dėmesys biudžete skiriamas socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai. Pasak jo, metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą ateičiai.
Opozicinės konservatorių frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Jurgis Razma kalbėjo struktūrinių reformų, išskyrus mokesčių ir socialinio draudimo, jie nemato. Taip pat jie kritikavo, kad nors užsimenama, kad galima ekonominė krizė, rezervai kaupiami vangiai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius biudžetą taip pat kritikavo dėl per didelio optimizmo.
Pagal biudžeto projektą, kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas, sudarys 10,5 mlrd. eurų, o išlaidos bus maždaug milijardu didesnės. Kaip skelbia vyriausybė, išlaidos labiausiai augs švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.
Kitų metų biudžeto išlaidos, vyriausybės inf.
Vyriausybė įvardija tokius pagrindinius biudžeto privalumus:
Vidutines pajamas gaunantiems – papildomai apie 40–50 eurų „į rankas“ dėl mažesnių darbo mokesčių kas mėnesį. Pasitikrinti, koks atlyginimas jūsų laukia kitąmet, galite ČIA.
30 eurų didėja minimalus atlyginimas.
Mažesnis PVM malkoms bei spaudai.
Galimybė susimažinti apmokestinamąsias pajamas perkant būsto remonto, automobilio remonto, auklių paslaugas – iki 400 eurų per metus asmeniui.
Palankesnės sąlygos kaupti pensijai – nebeliks konkurencijos tarp „Sodros“ pensijos ir kaupimo, pensija bus iš dviejų vienas kitą papildančių šaltinių. Iki šiol optimaliai nekaupusiems – darbo mokesčių mažinimas amortizuos asmenines įmokas.
Socialinių išmokų terminas įsidarbinus didėja nuo 6 iki 12 mėnesių. Mažiau priežasčių nedeklaruoti darbo pajamų, nes socialinės išmokos net metus gaunamos net ir pradėjus gauti oficialias pajamas.
Į švietimo kokybės gerinimą – istoriškai didelė investicija.
Net 26 tūkst. vaikų galės lankyti daugiau užsiėmimų po pamokų. 3000 daugiau valstybės finansuojamų perspektyvių bakalauro studijų vietų.
Vaiko pinigai didės ir pasieks 50 eurų
Daugiau finansinės paramos būstui įsigyti.
Vidutinė senatvės pensija padidės 26,5 eurais, turint pilną stažą.
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, laiku priimtas biudžetas padidins visų dirbančiųjų pajamas tiek viešajame, tiek privačiuose sektoriuose, o atidėtas tik sukeltų chaosą valstybėje. Per antrąjį biudžeto svarstymą už jo projektą balsavo 81 parlamentaras. Kad ir šįkart balsuos už, teigia „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija.
Premjeras: biudžeto atidėjimas reikštų balsavimą prieš Lietuvos žmones
S. Skvernelis antradienį Seime, prieš balsavimą dėl kitų metų biudžeto, žurnalistams teigė, kad biudžeto priėmimo atidėjimas reikštų balsavimą prieš Lietuvos žmones.
„Biudžeto atidėjimas reiškia, kad balsuojama prieš visus Lietuvos žmones, prieš dirbančius žmones, prieš visų profesijų žmones, prieš tų žmonių pajamų didinimą, tarp jų – ir neįgaliųjų, kas labai gaila“, – teigė S. Skvernelis, paklaustas, kaip vertina buvusio „valstiečių“ frakcijos nario Justo Džiugelio iniciatyvą atidėti biudžeto priėmimą. Rezoliucija, kuria biudžetas siūlomas atidėti, bus svarstoma jau po biudžeto priėmimo.
S. Skvernelis, E. Blaževič/LRT nuotr.
Premjeras teigė neabejojantis, kad konservatoriai priešinsis biudžeto priėmimui antradienį.
„Jie darys viską, kad tos destrukcijos šiandien būtų daug“, – pažymėjo S. Skvernelis.
S. Skvernelis kalbėjo, kad biudžetą palaikys tie, kuriems rūpi žmonių pajamos.
„Manau, kad biudžetą palaikys visi Seimo nariai, kurie suinteresuoti, kad būtų mažinamas skurdas ir būtų didinamos visų Lietuvos žmonių pajamos. Kurie mano kitaip – kad reikia skurdinti Lietuvą, kaip paskutinius dešimtmečius, kad nieko nedaryti, jokių pokyčių nedaryti ir daryti atvirkščiai, tai yra kelti intrigas – tai balsuos prieš biudžetą“, – svarstė premjeras.
R. Karbauskis: už biudžetą balsuos ne mažiau negu 85 parlamentarai
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams antradienį teigė tikintis, kad biudžeto projektą Seime palaikys ne mažiau kaip 85 parlamentarai.
„Tiesiog atrodo, kad šiandien tikrai užteks balsų priimti biudžetą. Aš tikiuosi, kad jų (balsų už biudžetą – LRT.lt) bus ne mažiau 85 ir atitinkamai dar sykį bus patvirtintas faktas, kad Seimas turi stabilią daugumą, kad vyriausybė yra palaikoma, o kitais metais sprendimai, kurie užprogramuoti šiais metais mokesčių reformoje, padidins pajamas visiems Lietuvos žmonėms“, – pažymėjo R. Karbauskis.
Jis parlamentaro Justo Džiugelio iniciatyvą atidėti biudžeto priėmimą pavadino opozicijos siekiais užkirsti kelią žmonių pajamų didinimui.
R. Karbauskis, kalbėdamas apie mokytojų padėtį, pakartojo, kad 300 mln. Eur jų reikalavimams tenkinti valstybė biudžete neras. Anot jo, mokytojų algos po etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimo augo vidutiniškai apie 14 proc., kitąmet dėl mokesčių reformos mokytojų algos dar vidutiniškai padidės 50 Eur.
„Negalima išskirti vienos atskiros grupės, kelti jai atlyginimą kelis kartus, kai tuo pačiu metu šiandien yra ta situacija, kad dėstytojų aukštosiose mokyklose atlyginimai yra mažesni negu mokytojų. Tai yra faktas, mes turime tą faktą matyti. Turi gerėti visų žmonių gyvenimas Lietuvoje ir manau, kad mokytojų atlyginimų didėjimas, kuris prasidėjo šiais metais, kitąmet toliau tęsis“, – tvirtino R. Karbauskis.
Nors valdantieji mini, kad mokytojų reikalavimams patenkinti reikėtų 300 mln. eurų, tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis LRT eteryje yra minėjęs, kad, jo skaičiavimais, iš biudžeto prireiktų 50 mln. eurų.
R. Karbauskis, E. Blaževič/LRT nuotr.
Bene dažniausiai, kalbant apie biudžetą, linksniuojama mokesčių reforma. Valdantieji giria ją sakydami, kad dėl jos kiekvienam dirbančiam gyventojui didės pajamos (milijonui dirbančiųjų skiriamas milijardas eurų). Reformos kritikai sako, kad atlyginimų kilimas kiekvienam atskirai nebus žymus, tačiau kai tokia suma išimama iš biudžeto, jame atsiveria skylė.
Svarbiausi mokesčių reformos aspektai:
Kyla neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Tai – pajamos, kurioms netaikomas Gyventojų pajamų mokestis (GPM). 2019 metais neapmokestinami bus 300 eurų, 2020 m. – 400 Eur, 2021 m. – 500 Eur. Šiuo metu NPD, vertinant iš mokesčių reformos perspektyvos, atitiktų 272 Eur sumą.
Kinta GPM tarifai. Uždirbantiems iki 8,8 tūkst. eurų per mėnesį bus taikomas 20 proc., GPM mokestis, o uždirbantiems daugiau – 27 proc. 2020–2021 metais GPM taikymo riba bus nustatyta atitinkamai ties 6,2 ir 4,4 tūkst. eurų. Dabar GPM yra 15 proc.
„Sodros“ įmokų lubos (maksimali socialinio draudimo įmoka) sieks 8,8 tūkst. eurų. Iki šiol „Sodros“ lubų nebuvo.
Sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai, o tai lemia, kad „ant popieriaus“ atlyginimas darbuotojui išaugs beveik 30 proc. Kiek augs „į rankas“, galima sužinoti ČIA.
Kinta socialinio draudimo įmokos dydžiai. Iki šiol jie buvo 9 ir 31,18 proc., nuo Naujųjų sieks 19,5 ir 1,47 proc.
Ekonomistas įvardijo tris biudžeto grėsmes
Kaip LRT RADIJUI antradienio rytą kalbėjo Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis, yra trys pagrindinės žinutės, kurias gyventojams reikia suvokti dėl kitų metų biudžeto.
Visų pirma, pasak J. Mundeikio, kitų metų biudžete planuojama surinkti labai daug pinigų iš šešėlio mažinimo ir ekonomikos augimo. Su šituo surinkimu žadama finansuoti neapmokestinamųjų pajamų dydžio plėtimą, t. y. mokesčių reformą, kuria visiems norima padalinti po šiek tiek pinigų.
„Problema su surinkimu iš šešėlio yra ta, kad jis nėra garantuotas. Kitaip tariant, mes dabar išdaliname pyragą, kurio dar neiškepėme. Tai yra šiek tiek rizikinga“, – perspėjo ekonomistas.
Antras, pasak jo, labai svarbus dalykas – pinigai, kuriue po truputį dėl mokesčių reformos dabar bus išdalinti kiekvienam, bendrai sudaro gana nemenką sumą. Ir tos sumos negalima nukreipti į viešąjį sektorių.
„Apie tai, kokia yra to, kaina, vyriausybė nekalba. Kaina yra labai paprasta. Viešasis sektorius yra nepakankamai finansuojamas, to pasekmes matome ir dabar. Šias metais streikuoti ir mitinguoti jau ėjo mokytojai.
Kitaip tariant, kitais ir dar kitais metais, kuo labiau įsivyraus ši mokesčių reforma, tuo mažiau pinigų bus viešajam sektoriui ir tuo labiau žmonės ilguoju periodu turės patys prisidėti prie įvairių išlaidų patys iš savo kišenės“, – aiškino jis.
Kaip to pavyzdžius ekonimistas įvardijo korepetitorių paslaugas, augančias vaistų kainas, įvairias priemones ligoninėse.
J. Mundeikis, E. Genio/LRT nuotr.
Trečiassvarbus dalykas, kurį kalbėdamas apie kitų metų biudžetą įvardijo ekonomistas, yra tas, kas mokesčių reforma iš esmės nesprendžia problemos, kad Lietuvoje mokesčių perskirstymo ir Bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis ir sąlyginai žemas. Mokesčių perskirstymas yra veiksmas, kai valstybė iš vienų mokesčių mokėtojų surinktus mokesčius skiria kitiems visuomenės nariams. Tokiu perskirstymu siekiama kuo tolygiau paskirstyti pajamas visuomenės nariams ir visiems garantuoti tam tikrą pragyvenimo lygį.
„Lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, mes labai mažai perskirstome. Labai mažai leidžiame sau finansuoti viešąjį sektorių. Nors užsibrėžę esame pakankamai daug. Norime turėti ir nemokamą švietimą, ir nemokamą, visiems prieinamą sveikatos apsaugą. Ir čia yra ta problema, kurios mūsų finansų ministras absoliučiai nesprendžia. Tai yra gana problematiškas dalykas ateityje“, – kalbėjo J. Mundeikis.
.jpg "Stebėkite tiesiogiai: Seimas sprendžia dėl mūsų pinig..., nuotrauka-5")