Seimas pirmadienį priėmė rezoliuciją, kuria po lapkritį Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento ragina Vakarų šalis iškelti Rusijai konkrečius reikalavimus, kurių neįvykdžius būtų įvedamos griežtesnės sankcijos.
„Priimta rezoliucija Seimas griežtai smerkia Rusijos Federacijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir agresyvius vienašališkus veiksmus, kurie grubiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę platesniam regionui bei Europos saugumui, ir reikalauja nedelsiant šiuos veiksmus nutraukti“, – teigiama Seimo pranešime.
Už rezoliuciją „Dėl paramos Ukrainai Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje“ balsavo 79 parlamentarai, du susilaikė.
2018 m. lapkričio 25 d. įvykdytą Rusijos Federacijos ataką prieš Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus ir jų įgulas bei Kerčės sąsiaurio blokavimą vertina kaip karinės agresijos aktą pagal Jungtinių Tautų 1974 metų rezoliucijoje Nr. 3314 pateiktą agresijos apibrėžimą ir kaip šiurkštų Ukrainos suvereniteto, teritorinio vientisumo ir pagrindinių tarptautinės teisės principų pažeidimą, rašoma Seimo pranešime.
Rezoliucijoje pažymima, kad Rusijos Federacija sąmoningai vykdo nuoseklią destruktyvią ir agresyvią veiklą, nukreiptą prieš Ukrainą, Europos Sąjungą (ES) ir NATO bei jų šalis nares ir Kremliaus kritikus, ir kad įvykdydama karinę ataką Kerčėje Rusija peržengė „raudonąją liniją“.
Priimtu dokumentu Seimas ragina iš esmės keisti Vakarų strategiją Rusijos agresijos sulaikymo atžvilgiu, pereinant prie konkrečių veiksmų, kuriuos Rusija turėtų atlikti, įvardijimo, o jų neįvykdžius, taikyti žymiai efektyvesnes ir platesnes sankcijas.
Seimas rezoliucija siūlo, kad tarp reikalavimų Rusijai turi būti:
1. skubus Kerčės sąsiaurio perdavimas Jungtinių Tautų Organizacijos kontrolei;
2. Rusijos okupuotų ir kontroliuojamų Ukrainos teritorijų kontrolės perdavimas Jungtinių Tautų Organizacijos taikos palaikymo misijai;
3. visų sulaikytų ir įkalintų Ukrainos piliečių politinių kalinių ir karo belaisvių išlaisvinimas.
Jei Rusija šių reikalavimų artimiausiu metu neįgyventų arba vetuotų šiuos sprendimus, siūloma taikyti visapusiškas sankcijas, apimančias ir Rusijos dujų, naftos, ir finansų sektorius, įskaitant ir jos pašalinimą iš SWIFT sistemos.
Rezoliucija Seimas pritaria NATO buvimo Juodojoje jūroje stiprinimui, ragina ES ir NATO šalis nares pratęsti ir stiprinti sankcijas Rusijai ir plėsti bei gilinti bendradarbiavimą su Ukraina, stiprinant jos gynybinius pajėgumus, padedant jai įgyvendinti reformas ir užtikrinant, kad iki 2027 metų Ukraina būtų tinkamai pasirengusi pradėti ES stojimo derybas.
Priimtu dokumentu Seimas kreipiasi į ES ir NATO šalis nares, taip pat į Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Europos Tarybą ir jų parlamentines asamblėjas, ragindamas imtis visų priemonių, kad Rusija nutrauktų agresiją prieš Ukrainą bei jos teritorinį vientisumą ir neteisėtai aneksuoto Krymo ir Azovo jūros militarizaciją, laikytųsi branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir imtų vykdyti Minsko susitarimus, o reaguojant į 2018 m. lapkričio 25 d. incidentą, būtų įvestos papildomos sankcijos asmenims, atsakingiems už šį agresijos aktą ir efektyvios sektorinės sankcijos, kad būtų sustabdyta Rusijos vykdoma de facto Azovo jūros aneksija.
LRT.lt