Kiekvieną žiemą dėl slidžių šaligatvių ir kelių daugybė žmonių paslysta ir griūdami patiria įvairias traumas.
Kai kurios iš jų gali būti labai rimtos ir turėti ilgalaikių fizinių pasekmių. Lūžę klubai, rankos ir nugaros kaulai, galvos traumos yra vienos dažniausiai pasitaikančių, kuomet kalbama apie slydimo ar griuvimo metu patiriamus sužalojimus.
Tirpstantis sniegas pernakt sušąla, formuodamas plono ledo sluoksnį, kurį yra ypač sunku pastebėti. Ryto metu, ledui bepradedant tirpti, žemė tampa labai slidi. Nepaisant to, kaip gerai sniegas būna nuvalomas nuo pėsčiųjų takų ir parkavimo aikštelių, vis tiek išlieka galimybė, kad vietomis paviršiai bus slidūs.
Ypatingai tokiu metu nukenčia senoliai, todėl nelikite jiems abejingi: padėkite pereiti slidžius kelio ruožus. Galbūt jūsų kaimynai vyresnio amžiaus? Pasisiūlykite už juos nueiti į parduotuvę ir nupirkti būtiniausių maisto prekių. Nuoširdus supratimas gali padėti išvengti rimtų sužalojimų pažeidžiamiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Tačiau pargriūti gali ne tik jie.
Žiemai įsibėgėjant norime priminti kaip saugiai vaikščioti kuomet slidu ir kaip teisingai pargriūti kai jau paslydote (tai gali sumažinti traumos rimtumą arba padėti jos išvengti).
Patarimai vaikščiojant žiemą: sumažinkite tikimybę pargriūti
• Jūsų avima avalynė gali turėti didelės įtakos ar jūs pargriūsite ar ne. Tinkamo dydžio batai, pasižymintys gera pado danga, yra pats geriausias pasirinkimas žiemos metu. Priedai, tokie kaip specialūs padai ar apkaustai gali suteikti jums papildomo sukibimo einant sniegu ar ledu nuklotu paviršiumi. Patarama vengti aukštakulnių.
• Kai tik yra įmanoma stenkitės rinktis kelią aplink sniegą ar ledą.
• Eikite lėtais ir mažais žingsneliais. Stenkitės kiek ištiesti kojų pirštus, kad įgautumėte daugiau stabilumo einant ledu nuklotais takais.
• Laikykite galvą pakeltą ir nesvirkite į priekį.
• Rankas ištraukite iš kišenių – taip lengviau išlaikysite pusiausvyrą.
• Jei naudojatės vaikščiojimo lazda, tuomet rekomenduojama apsirūpinti specialių ledo smaigu, skirtu lazdai.
• Planuokite savo kelionę iš anksto, kad būtumėte tikri, jog turite pakankamai laiko pasiekti reikiamą vietą, nes per skubėjimą slidžiu keliu galite griūti. Geriau žingsniuokite ramiai, palengva. Jokiu būdų nebėkite!
• Venkite trumpesnių, nenuvalytų kelių.
• Eidami, tuo pačiu metu nesinaudokite mobiliuoju telefonu!
• Lipdami laiptais būtinai naudokitės turėklais.
• Apsvarstykite galimybę su savimi neštis nedidelį indelį smėlio, kurį galėtumėte pabarstyti ant slidaus paviršiaus, kurio negalite aplenkti (atsargumas gėdos nedaro).
• Stenkitės nenešioti sunkių ir didelių objektų, kurie blokuotų jūsų regos plotą. Papildomi nešuliai taip pat gali daryti įtaką jūsų pusiausvyrai.
Kaip taisyklingai kristi jei jau paslydote?
Pirmiausiai – nepanikuokite!
Esminis patarimas būtų tas, jog krentant derėtų neįsitempti, o priešingai – kiek įmanoma labiau atsipalaiduoti, nes tokiu būdu traumų tikimybė sumažėja, kadangi raumenys bus atsipalaidavę, o ne įsitempę.
Jei pajutote, kad slystate ir krisite kaip įmanydami saugokite savo galvą, jei įmanoma sukitės šonu ir apglėbkite ją rankomis.
Jei krisite ant ištiestų rankų, didžiausia rizika, jog nukentės riešai. Taip pat nepatariama kristi ant kelių, kadangi šios vietos itin kietos ir smūgio metu grės rimtos traumos.
Krentant patariama sulenkti kelius ir pasisukti ant tų vietų kurios yra „mėsingiausios“ t.y. minkščiausios.
Krentant reikėtų ne kovoti su pačiu kritimu ir jam priešintis atkišant pažeidžiamiausias savo kūno dalis, o mėginti tarsi ridentis, taip sušvelninant smūgį ir paskirstant jį po kūną.
Jei pamatėte parkritusį žmogų, pažiūrėkite ar jis sąmoningas, ar nesimato akivaizdžių galūnių deformacijų, pasidomėkite kaip jis ir esant reikalui kvieskite pagalbą.
Būkite saugūs ir sveiki!
Gismeteo.lt