Už ką balsuos lietuviai, apmokėję išaugusias žiemos sąskaitas?

Ineta Nedveckė

Kyla dujų, elektros, šildymo kainos. Per žiemą už komunalines paslaugas mokėję iki 20 procentų daugiau, jau pavasarį gyventojai rinks naują vietinę valdžią, prezidentą ir atstovus Europos Parlamente. Ar po brangesnės žiemos gyventojai, ypač – „apačių Lietuva“, norės balsuoti už tuos, kurie kainų kilimo nesutramdė?

Ne valdančiųjų kaltė, kad dujos ir elektra brangsta, sako ekonomistai. Tačiau pastaruoju metu vyriausybė neblogai padirbėjo rodydama, kad maisto kainoms įtaką daryti gali. „Aišku, tai yra pavojus valdžiai, nes kai kyla kainos, žmonės bus nepatenkinti ir balsuos prieš „valstiečius“, – LRT.lt sako politologas Kęstutis Girnius. 

Labiausiai pakenktų S. Skverneliui?

Kylančios kainos, remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, yra problema, kurią lietuviai nurodo dažniausiai. Tad kaip jų kilimas paveiktų pasirinkimą, už ką balsuoti rinkimuose? Kaip sako politologas Saulius Šiliauskas, atsakymas vienareikšmis: „Fonas valdantiesiems dabar tikrai nepalankus“. 

Ir tokiame fone, pasak K. Girniaus, dabartinis premjeras, „jei būtų protingas, nekandidatuotų“ į prezidentus.

„Galima būtų sakyti, kad „štai – tu esi premjeras ir nesuvaldei padėties“. Manau, kad tas priekaištas, ko gero, neteisingas, nes yra tikrai objektyvių priežasčių, kodėl tos kainos kyla, bet tu nebūtinai įtikinsi žmones ir jie nebūtinai racionalų paaiškinimą priims už gryną pinigą“, – LRT.lt komentavo K. Girnius. 

K. Girnius, BNS nuotr.

Tačiau sociologas Vladas Gaidys mano, kad žmonėms tinkamai paaiškinus, juos įtikinti ir populiarumo krizės išvengti įmanoma. Tai įrodo realūs pavyzdžiai. Jis prisiminė, kad 2009-aisiais, pačiame finansinės krizės įkarštyje, tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus ir konservatorių reitingai buvo žemumose, nors finansų ministrė Ingrida Šimonytė buvo viena iš populiariausių politikių. Visuomenė taip pat mėgo Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

„Panašūs dalykai gali būti ir dabar. S. Skvernelio reitingas stabilus“, – kalbėjo jis, tačiau pabrėžė, kad politikoje nieko nėra amžino.

Taip pat, pasak V. Gaidžio, kartais rinkėjams užtenka tiesiog pademonstruoti pastangas: „Pavyzdžiui, vaučeriai – sėkmingi jie ar ne, bet rodo, kad žmonės stengiasi. Gal ir nevykusiai, bet stengiasi. [...] Jie gali nepatikti ekonomistams, apžvalgininkams, bet apskritai balansas teigiamas.“

Kitos nuomonės buvo S. Šiliauskas. „Ne visiems užtenka tik pasirodyti kovotoju – reikia ir rezultatus rodyti. Ne veltui mes dabar girdime vis daugiau abejonių, kas bus tas „valstiečių“ kandidatas prezidento rinkimuose“, – sakė jis. 

Svarbiausia – sava kišenė

Ir retą, pasak S. Šiliausko, guodžia, kai valdžia aiškina, kiek pinigų bus skirta bendrajam gėriui. „Kiekvienam rinkėjui labai svarbu ir kaip konkrečiai tai paliečia jo kišenę. Ir dabartinės žinios rodo, kad, jeigu į vieną kišenę kažkas ateis, iš kitos išeis“, – kalbėjo jis, komentuodamas pakeitimus, pagal kuriuos nuo sausio darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos „Sodrai“ bus sujungtos. Valdantieji žada, kad taip atlyginimai „į rankas“ kils daugeliui. 

Sociologas V Gaidys pabrėžia, kad svarbiau žmonėms yra ne pačios kainos, o tai, kiek pinigų lieka, kai padengiamos būtiniausios išlaidos. 

„Jeigu labai didelės pajamos, tai ir kainos gali būti labai didelės“, – sako V. Gaidys. Tačiau jis sutinka, kad standartinio „valstiečių“ rinkėjo pajamos nėra didelės, tad nepasitenkinimo gali kilti. 

„Jeigu pajaus [kad kainos kilo] ir tai bus suprasta kaip neteisybė, žinoma, kad bus blogai“, – aiškino jis. 

V. Gaidys, BNS nuotr.

Šie rinkimai, pasak S. Šiliausko, tam tikras išbandymas valdantiesiems dar ir dėl to, kad jie atvirai kalba apie nelygybę. Teigia įdiegę ilgalaikes priemones, o ar visuomenei nepabodo jų laukti, rinkimai esą ir parodys. 

Kaip rinks savivaldą

Svarstydami, kaip kainų kilimas paveiktų rinkėjų nuomonę renkantis vietos valdžią, politologai buvo skirtingų nuomonių. 

Pasak S. Šiliausko, skirtingose savivaldybėse komunalinių paslaugų kainos gali kisti nevienodai, tad reakcijų gali pasitaikyti įvairių. O iš esmės, kaip kalbėjo jis, žmonės nelabai skirsto, kurios valdžios atsakomybė yra viena ar kita gyvenimo blogybė. 

„Rinkėjai per daug neskirsto rinkimų – ar tai savivaldos, ar parlamento – jeigu centrinės valdžios, vyriausybės veikla jie kažkiek nusivylę, nepatenkinti, tai ar savivaldos, ar Europos parlamento rinkimuose [...] yra tokia tendencija, kad daugiausia praranda valdantieji“, – LRT.lt aiškino jis. 

S. Šiliauskas, „Vakarų ekspreso“ nuotr.

K. Girnius kalbėjo, kad savivaldos rinkimuose nepasitenkinimas centrine valdžia smarkiai atsispindėti neturėtų. „Savivaldoje, manau, didesnės svarbos turės labiau vietiniai klausimai – kaip jie per tuos 4 metus valdė, kokie klausimai išsisprendė, o dėl dujų, elektros ir kt. kainų apskritai bus galima sakyti, kad čia centrinės valdžios problema“, – svarstė politologas.

LRT.lt