Alvydas Ziabkus
Kas Palangoje per kamienuose pragręžtas skylutes chemikalais nuodijo ir pražudė pusantro šimto sveikų juodalksnių, prokurorai nebeieškos. Nuspręsta, kad šiuo vandalizmo aktu gamtai didelės žalos nepadaryta.
Palangos savivaldybės pareiškimą dėl kurorte vandens telkinį puošusių medžių išnaikinimo daugiau nei du mėnesius tyrusi Klaipėdos apygardos prokuratūra taip nieko ir nenustatė.
Prokurorė Gina Skersinskytė nutraukė ikiteisminį tyrimą pasigedusi gamtai padarytos didelės žalos.
Byla buvo iškelta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris numato, kad tik dėl padarytos didelės žalos kaltininkams grėstų bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
Neaptiko didelės žalos gamtai
Prokurorės apklausti aplinkosaugos specialistai ir mokslininkai teigė, kad nemažame plote išnaikinus visus medžius žalos aplinkai ir gamtai yra padaryta: šioje vietoje pasikeitė kraštovaizdis, sunaikintas prieglobstis paukščiams, augę medžiai išskyrė deguonį, mažino dirvožemio eroziją, tvirtino vandens telkinio krantą.
Tačiau liudytojai patvirtino, kad šalia vandens telkinio yra palankios gamtinės sąlygos ir sunaikinti želdiniai atsinaujins iš sėklų. Tiesa, tam prireiks apie 30–40 metų.
Remdamasi šiais parodymais prokurorė padarė išvadą, kad dėl iškirstų juodalksnių didelės žalos ekosistemai nebuvo padaryta.
G.Skersinskytė pripažino, kad sunaikinti medžiai nebevalo oro, nebeišskiria deguonies, tačiau žmonių gyvybei, sveikatai ar gyvūnijai pavojaus dėl to nekilo.
Anot ikiteisminį tyrimą nutraukusios prokurorės, greta išnaikintų želdinių esąs miškas, želdynų atsikūrimo procesas nesustojo, juodalksniai auga greičiau nei kiti medžiai, jiems suželti čia sąlygos palankios.
Prokurorų nutarimą skųs
Toks prokurorės sprendimas pribloškė Palangos savivaldybę.
„Negi daugiau nei 150 sveikų, apie 40 metų augusių medžių išnaikinimas šalia kurorte esančio vandens tvenkinio nebėra baudžiamas? Gal prokurorai patars, kiek tuomet medžių reikia išnuodyti, kad žala gamtai jau būtų didelė?“ – stebėjosi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Kurorto vadovą labiausiai nustebino prokuratūros argumentas, kad didelė žala gamtai atsirastų tuomet, jei būtų kilęs pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai arba gyvūnijai.
Š.Vaitkus teigė, kad tokiam prokurorės nutarimui apskųsti savivaldybė panaudos visas įstatyme numatytas priemones: „Tai mes privalome padaryti ir tam, kad nebūtų suprasta, jog Palangoje galima nebaudžiamai piktybiškai naikinti želdinius.“
Savininkų laukia ieškinys
Nesvarbu, kaip baigsis prokurorų ir savivaldybės ginčas, sklypų, kuriuose juodalksniai buvo išnaikinti, savininkams nemalonumai nesibaigė.
Du gretimi sklypai priklauso kauniečių šeimai ir Palangoje gyvenančiai jų dukteriai, kuri greta išnaikintų juodalksnių baigia statytis gyvenamąjį namą.
Abiejų sklypų savininkams už saugotinų želdinių nepriežiūrą buvo skirtos po 60 eurų baudos, jos buvo sumokėtos. Tačiau jie atsisakė atlyginti gerokai didesnę bendrai apskaičiuotą gamtai padarytą žalą, kuri siekia apie 46,6 tūkst. eurų.
Žemės sklypų savininkai neigia nuodiję medžius. Anot jų, tai daryti nebuvę jokio reikalo, želdiniai jų planams netrukdę, o jų vietoje nieko nepastatysi, nes medžiai augo siauru ruožu aplink tvenkinį.
Nuodijo du kartus
Kad vienoje vietoje augę juodalksniai vienu metu įtartinai pradėjo džiūti, buvo pastebėta praėjusios vasaros pradžioje.
Iš pradžių buvo manoma, jog jie kažkuo apsikrėtę, įtarta, kad anksčiau žaliavusius medžius galėjo nusiaubti Palangą pasiekę kormoranai.
Ekspertai nustatė, kad apie 50 metų amžiaus ir apie 15 metrų aukščio medžiai iki žuvimo buvo sveiki, vešlūs, gerai augo. Jų žūtis buvo staigi, o ne nulemta kelerius metus trukusių kokių nors procesų.
Šių metų pradžioje atliktas dendrologinis tyrimas atskleidė netikėtą priežastį – abipus tvenkinio augantys juodalksniai sąmoningai buvo nuodyti du kartus 2016 metų pavasarį ir 2017 metais kamienuose išgręžiant skylę ir į medžius suleidžiant herbicidinio poveikio turinčių medžiagų.
Pirmą kartą į kamienus gręžta didesnio skersmens grąžtu ir cheminių medžiagų galėjo būti panaudota daugiau.
Vėlesnis gręžimas atliktas labiau stengiantis paslėpti augalų naikinimo pėdsakus – gręžta smulkesniu grąžtu į kelmo dalį tikintis, kad skyles paslėps lapų, smulkių šakelių paklotė ir auganti žolė.
„Lietuvos rytas“