TTikslo link. Olimpas PPalangos architektūra PPajūrio inkliuzai

E. Baranauskaitė: „Man negalia yra kaip nepatogus rūbas, kurį reikia stiprinti iš vidaus dalinantis džiaugsmu“

08:25, 2018 m. lapkričio 30 d.

Aurimas

Dana Lukauskienė

Penktadienį Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje gausus palangiškių, literatūros mylėtojų būrys rinkosi į Eglės Baranauskaitės poezijos knygelės „Šilta šalta“ pristatymą. Tai trečiasis mergaitės leidinys, jį verta perversti visiems, kas ieško gyvenimo prasmės.

Knygelės pavadinimas „Šilta – šalta“ labai susijęs su Palanga.

Giliai, prasmingai, nuoširdžiai

Poezija yra tai, kas padeda giliau pažvelgti į pasaulį, pakilti virš kasdienybės šurmulio, kurti, jausti ir dalintis savo išgyvenimais su kitais, ko taip reikia jaunam, pasaulį atvira širdimi priimančiam žmogui. Laiko riba, skausmas, laimė, gyvenimas – viskas sutelpa vos keliose eilutėse. Trumpi, bet gilūs posmai jaudina kiekvieną, kuris vos prisiliečia prie jaunosios poetės kūrybos. „Eilėraštis neprideda. Jis atima visa tai, kas nereikalinga. Lieka nedaug žodžių, bet savų, išgyventų. Tokia yra Eglės poezija“, – kalbėjo knygelės sudarytojas, psichologas, lektorius, rašymo terapijos meistras Julius Kvedarauskas. Anot jo, Eglės poezija veda į tyla, kuri reikalinga visiems, besisukantiems kasdienybės ritme. „Vėjas „kaifuoja“, kutendamas debesis/ Virpėjimas aidi/ Medžių viršūnėse/ Žėruoja sniegas/ Juoko pėdutės/ Pabyra duobutėm“, – tokiais posmais į skaitytojus kreipiasi Eglė. Atrodo pasakyta tiek nedaug, bet giliai, prasmingai, išieškotai, nuoširdžiai.

Tiems, kas ieško gyvenimo prasmės

Bibliotekoje buvo pristatyta jau trečioji E. Baranauskaitės knygelė, kurią verta perversti visiems, kas ieško gyvenimo prasmės, nori kitu, tik jautriai kūrėjo sielai, būdingu kampu, pažvelgti į mus supančią kasdienybę.

Labai daug išgyvenimų, patyrimų iš kelionių pamažu virsta eilėmis

Kaip sakė Eglutės mama Nijolė Baranauskienė, pirmoji autorės knygelė pasirodė mokyklos baigimo proga. „Pirmieji eilėraščiai atspausdinti 2009 m. nedidelėje brošiūrėlėje kaip mokyklos baigiamasis darbas. Tai LIONS klubo moterų dėka (kaip, beje, ir antros knygos ,,Jausmų sala" atsiradimas). 2015 m. Palangos socialinių paslaugų centras kartu su bendrija ,,Palangos viltis" vykdant projektą ,,Neieškok žodžio kišenėje" moksleiviams pasiūlė iliustruoti Eglės eiles. Vėliau miesto bibliotekoje buvo surengta paroda. Tai ir buvo būsimos knygos užuomazga. Eilėraščius iliustravo mokinės A. Sinušaitė ir K. Šeremetjeva. 2016 m. Socialinių paslaugų centro darbuotojų ir LIONS klubo moterų dėka buvo išleista knyga ,,Jausmų sala" su šių merginų iliustracijomis. Pamažu Eglutė bręsta, kinta ir jos kūryba. Pirmosios eilės buvo truputėlį kitokios, sakyčiau labiau pamokslaujančios. O pradėjus lankytis literatų stovyklose, eilėraščiai gerokai sutrumpėjo, atsirado kūrybos, eilėdaros suvokimas. Eglutė yra laimėjusi prizinę trečiąją vietą Haiku konkurse. Tad ir šioje knygelėje posmai gana trumpi. Dukrai nėra lengva išreikšti savo mintis žodžiais, ne visus juos aiškiai pavyksta ištarti, bet rašymas, kūryba –labai svarbus kaip saviraiška“, – pasakojo mama.

„Aš noriu būti išklausyta, išgirsta, aš taip pat turiu ką pasakyti“, – sako jaunoji autorė. Anot J. Kvedarausko, pats knygelės pavadinimas „Šilta – šalta“ labai susijęs su Palangos miestu, kurortu. Juk kiekvienas iš mūsų vasarą vykstame į Palangą atvėsti purslojančios Baltijos bangose, o žiemą – ramiai pasivaikščioti, iš naujo išgyventi vasaros prisiminimus, kurie mus labai šildo.

Eglė Baranauskaitė su knygos sudarytoju psichologu Juliumi Kvedarausku ir maketuotoja Živile Adomaityte. „V.P.“ nuotr.

„Eglutės poezijoje galima rasti visko. Jos posmai, lyg pavėsis, kurio mes ieškome kaitriausią dieną, o kartu ir begalinė žmogiškoji šiluma, kurios taip reikia kiekvieno mūsų sielai. Šie eilėraštukai ir atvėsina mus, ir sušildo“, – kalbėjo J. Kvedarauskas.

Kaip ir kiekvienas kuriantis žmogus Eglutė jautriau, subtiliau išgyvena šį pasaulį, labai vertina grožį,fiksuoja visus savo išgyvenimus, o kiekvienas patirtas įspūdis jaunajai kūrėjai be galo svarbus ir reikšmingas.

Ilgai gludinti posmai

Mama atviravo, jog Eglutė pradėjo rašyti nuo devintos klasės. Kūrė mokyklos projektinį darbą – reklamą kvepalams – ir į ją sudėjo visą savo širdį.

Mokytoja, pamačiusi kūrybinį polėkį, ją paskatino kurti, tad dabar poezija yra Eglutės gyvenimo dalis. Jaunoji kūrėja eiliuoja visa, ką išgyvena, mato, patiria. Poeziją, reikia išnešioti, išlaikyti, atrinkti.

„Šioje knygelėje vienas eilėraštukas savo patekimo į viešumą laukė gana ilgai, apie pusę metų. Tad poezija tikrai išlaikyta. Įkvėpimo pagauta parašo ir daugiau. Kiekvienas žodis, posmas labai ilgai gludintas, Eglutė rašo lėtai, neskubėdama. Kartais tenka padėti užrašyti mintis, atsijoti nereikalingus žodžius. Tam, kad eilėraštis gimtų, jis turi susigulėti“, – apie Eglutės darbus pasakojo knygelės sudarytojas.

Kūrėjos mama prasitarė, kad Eglutė rytais labai mėgstanti ilgiau pamiegoti, tad keliasi sunkiai. Tačiau su didžiuliu džiaugsmu ji eina į Dienos centrą, kur dalyvauja įvairiose kūrybinėse veiklose, kartu su socialiniais darbuotojais kuria eiles.

E. Baranauskaitė labai mėgsta klausytis mamos, ypač tuomet kai judvi skaito knygas: „Aš skaitydama knygą Eglei parodaukokią vaizdingą citatą, paskaitome A. Marčėno, M.Nastaravičiaus, J. Marcinkevičiaus ir kt. eiles. Eglė mėgsta klausytis dainų su prasmingais tekstais. Visa tai sudaro jos kūrybos esmę. Kai pradėjome lankytis Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) organizuojamose literatų stovyklose, buvo nedrąsu, nes ten atvyksta ne tik mėgėjai, bet ir garbaus amžiaus literatai, išleidę ne po vieną knygą, o seminarus vesdavo rašytojai G. Adomaitytė, P. Žemgulytė, R.Šileika, J. Kvedarauskas. Bet buvome šiltai priimtos, padrąsintos, su metais atsirado pasitikėjimas (stovyklose buvome keturis kartus), Eglė susirado bendraminčių bei draugų. Tobulėti padėjo ir Palangos socialinių paslaugų dienos centre vykdomi literatūriniai užsiėmimai“, – kalbėjo N. Baranauskienė.

Įkvėpimo suteikia gamta, banguojanti jūra

Eglutė Baranauskaitė atviravo, kad jai labai patinka gamta, negali įsivaizduoti savo gyvenimo be jūros. Jai labai patinka būti tarp žmonių, stengiasi visur dalyvauti, aktyviai lankytis renginiuose. Ji turi stiprybės, pasitikėjimo. Pirmieji kartai tarp žmonių, pirmieji knygelės pristatymai buvo labai nedrąsūs, o čia jau trečioji autorės knygelė, tad viešai pristatinėti jau kiek ramiau, nebėra jaudulio, nerimo.

Jaunąją kūrėją traukia visa, kas susiję su jūra. Asmeninio archyvo nuotr.

Jaunoji kūrėja patyrė daug likimo išbandymų, jautrią poetės sielą, jos jaunatvišką polėkį kiek riboja negalia. Ji knygelės įžangoje rašo: „Man negalia yra kaip nepatogus rūbas, kurį reikia stiprinti iš vidaus dalinantis džiaugsmu. Man negalia yra savęs užgrūdinimas, mokymasis apeiti gyvenimo spyglius. Tik tiems žmonėms kaip aš tai duota, kad nebūtume ištižėliai, kad išmoktume džiaugtis paprastais dalykais ir užkrėstume kitus žmones gyvenimo ugnim. Visi mokomės imti iš gyvenimo dovanas, o tuo pačiu ir duoti. Mes plaukiame gyvenimo upe, kuri niekada nenuseks, jeigu pozityviai mąstysi, o kūnas yra tik rūbas. Viskas priklauso nuo to žmogaus gyvenimo misijos“.

Permaininga, banguojanti jūra, tokia paslaptinga ir patraukli, kad be jos jaunoji poetė neįsivaizduoja savo gyvenimo. Asmeninio archyvo nuotr.

Kūryba jaunajai poetei yra vienas iš būdų atrasti stiprybę, keliauti per gyvenimo kalnus ir skristi kaip paukščiui.

„ Kuomet Eglė kurį laiką pasidaro tylesnė, susikaupusi, pabandžius pasiteirauti, kas nutiko, sako: ,,Eina eilėraštis". Po kurio laiko paprašo manęs ar socialinių darbuotojų užrašyti jos mintis. Kartais beveik nieko nereikia taisyti, o kartais pamąstome, kokie žodžiai nereikalingi ar kaip juos pakeisti. Jei patari kokį žodį pakeisti, Eglė būtinai turi sugalvoti pati, kitaip, sako, jau bus ne jos eilėraštis. Ji labiausiai mėgsta keliauti, klausytis muzikos, patirti naujų potyrių bendraujant gyvai ir per šiuolaikes komunikacijas. O kaip ir kiekvieno kūrėjo siela, savo gyvenimo patyrimuose, įspūdžiuose ji ieško meilės, esminių moralinių vertybių supratimo, pamažu ateina grožio pajautimas“, – sako mergaitės mama.