Mafija dažnam siejasi su ,,Krikštatėviu” ir atrodo, kad tai jau istorija, tačiau Palangos senosios gimnazijos „Erasmus+“ projekto „DARE“ mokinių ir mokytojų komanda lapkričio pradžioje turėjo galimybę pamatyti, kad šioje saloje mafijos pėdsakų esama visur.
Moksleiviai kūrė plakatus, kuriais pasakojo istorijas, kokiais būdais būtų galima išvengti įvairių smurto formų
Pavyzdžiui, pakeliui iš oro uosto pasitinka paminklas teisėjams Borsellino ir Falcone, nužudytiems mafijos 1992 metais, o mokykla partnerė – Liceo delle Scienze Umane e Linguistico „Danilo Dolci” – įsikūrusi pastatuose, kurie buvo konfiskuoti iš mafijos prieš porą dešimtmečių. Todėl pastatai nepritaikyti mokyklos reikmėms – nėra valgyklos, sporto salės, o kabinetuose tarsi klaidžioja mafijos šmėkla. Ne veltui „Erasmus+“ projektas „DARE“ primena demokratijos ištakas, moko istorijos, kviečia žvelgti į ateitį. Projekto partnerių susitikimo metu lapkričio 5–9 dienomis mokiniai iš Portugalijos, Bulgarijos, Italijos ir Lietuvos ne tik diskutavo apie smurtą, patyčias kaip vieną iš smurto formų, siūlė būdus, kaip jo išvengti ir su juo kovoti, pakartojo demokratijos raidos istoriją, bet ir susipažino su šeimininkų mokykla, Palermo architektūra ir istorija, siciliečių gyvenimo būdu.
Diskusijos apie demokratiją
Viena iš įsimintinų veiklų – diskusijos apie demokratiją. Gimnazistės teigia, kad nepaprastai daug sužinojo dar rengdamos namų darbus – demokratijos ištakų ir istorijos pristatymą panaudojant žinomų pasaulio žmonių, pradedant Aristoteliu ir baigiant šalies prezidente Dalia Grybauskaite, citatas. Šį savo darbą jos pristatė Palermo mokykloje bei išdalijo projekto dalyviams iš kitų šalių daug susidomėjimo sulaukusius lankstinukus apie demokratiją, parengtus pagal surinktą medžiagą.
Į Siciliją vykę Senosios gimnazijos mokiniai ir mokytojos
Nuostabą sukėlė Bulgarijos atstovės pateiktos Markso, Musolinio ir kitų politikos veikėjų citatos apie demokratiją kaip blogą valdymo formą, todėl pasibaigus namų darbų pristatymams kilo aktyvi ir prasminga diskusija apie demokratijos esmę ir iššūkius, įtraukusi ir susitikime dalyvavusias mokytojas Audrą Kaklienę bei Daivą Urbštienę.
Kaip spręsti smurto problemą?
Smurto problemą skatino spręsti filmų kūrimas ir aptarimas. Projekto metu žiūrėjome mokinių sukurtus filmukus apie šią vieną didžiausių pasaulio socialinių problemų.
Filmuko kūrimas – taip pat buvo namų darbo dalis. Įdomu tai, kad Palangos senosios gimnazijos IIB ir IID klasės mokiniai aktyviai kūrė savo filmukus apie smurtą, o paveikiausiais buvo išrinkti IID ir IIB klasiųdarbai, kurie ir buvo pristatyti Palerme.
Po pristatymo kūrėjos Aistė Kubiliūtė, Urtė Arlauskaitė, Gustė Ramonaitė ir Aušrinė Plonytė susilaukė daugybės komplimentų už įtaigią, jaudinančią istoriją, sukurtus vaidmenis ir nuotaiką bei taikliai parinktas simboliškas detales. Merginos teigia, kad tokia veikla padėjo pačioms pajusti ir suprasti smurto problemos esmę bei dydį.
Prasmingas darbas grupėse
Projekto dalyvės liko sužavėtos darbu grupelėse – kūrė plakatus, kuriais pasakojo istorijas, kokiais būdais būtų galima išvengti visokiausių smurto formų.
Kaip teigia Patricija Šleiniūtė, „pirmą kartą darbas grupėje man asmeniškai buvo įdomus, sklandė tikra demokratijos dvasia“.
Projekto dalyviai susipažino su Palermo architektūra istorija, siciliečių gyvenimo būdu ir tradicijomis. Asmeninio archyvo nuotr.
„Visų nuomonės buvo įdomios, išgirstos ir apsvarstytos. Visi stengėsi dalyvauti, galvoti ir padėjo kurti istoriją. Jautėmės tikra komanda. Pabaigoje gavome puikų rezultatą ir savimi didžiavomės. Sužinojau, kad Lietuvoje smurto šeimoje problema yra labai didelė ir vis daugiau žmonių imasi spręsti šią problemą. Man nauja buvo tai, kad beveik kas antra moteris pasaulyje yra patyrusi psichologinį smurtą”, – pasakojo moksleivė.
Darbo grupėse rezultatas, kaip teigia projekto dalyvės, tai puiki kasdienė atmintinė, kaip elgtis realiame gyvenime patyrus smurtą ar matant smurtaujančius: skleisk žinią, kad visi lygūs, gerbk, toleruok kitą, netylėk, ieškok pagalbos, pranešk apie smurtą, pradėk nuo savęs.
Gražus pavyzdys užkrečiantis
Projekto veiklos, kasdienis bendravimas su projekto dalyviais, dėmesys vienas kitam padarė nepaprastai didelį poveikį. Merginos, pagautos nuoširdaus, betarpiško bendravimo bangos ir pačios teigė norinčios šitaip bendrauti. Ypač įsiminė italų įprotis sveikinantis ištarti „ciao”, apsikabinti, būtinai pasibučiuoti į skuostus net ir su nepažįstamu. Projekto dalyvių susitikimas Palerme ir bendra veikla parodė kitokius, šiltesnius, bendravimo būdus. Kaip teigia Gustė, kuriai šio vizito metu suėjo 16 metų, „tai buvo nuostabiausias gimtadienis mano gyvenime: nuo pat ankstaus ryto visomis projekto šalių kalbomis skambėjo gimtadienio sveikinimai, visą dieną draugai skandavo „Guste! Guste!”, o labiausiai širdį suvirpino italų svetingumas ir nuoširdumas. Čia buvau priimta ne kaip svečias, o kaip šeimos narys”.
Merginos suprato, kad pozityvus kontaktas su kitu atsiranda tada, kai pats atsakai į pasisveikinimą, pasakai gerą žodį, nusišypsai, tai yra tuomet, kai pats nori bendrauti ir gerbi kitą.
Neišdildomi įspūdžiai
Visos projekte dalyvaujančios merginos džiaugiasi šia patirtimi ir pagerintais anglų kalbos įgūdžiais. Urtė teigia: „Mainų programa leidžia mokiniams pažinti naujas šalis, sutikti naujų žmonių ir suprasti jų gyvenimo būdą. Šis „Erasmus“ projekto dalyvių susitikimas Sicilijoje paliko didžiulį įspūdį ir atsiminimų visam gyvenimui. Mane priėmė italų šeima, kurioje buvau aprūpinta visais patogumais ir begaline meile. Šie žmonės mane laikė savo vaiku ir suteikė tikrą laimę visas septynias dienas. Ne tik mano šeima, bet ir mokiniai, mokytojai taip pat kiekvieną dieną stengėsi, kad nenuobodžiautume ir nieko netrūktų”.
Kamilė Baranauskaitė antrina ir priduria, kad šis projektas supažindino su italų kultūra, leido sutikti daug naujų įdomių žmonių, o Aistė priduria, „kad jų draugiškumas ir nuoširdus bendravimas širdyje išliks visą gyvenimą”.
Demokratijos iššūkiai
Gyventi demokratiškoje šalyje, laikytis demokratijos principų, gerbti kitą nėra taip paprasta. Tai, kas vyksta pasaulyje šiandien, tai, ką mums mena netolima Sicilijos istorija ar Lietuvos praeitis, tarsi patvirtina, kad apie demokratiją ir toleranciją reikia kalbėti nuolat, nes besiilginčių diktatūros, ,,tvirtos rankos”, kaip teigė viena mokytoja italė, yra ir pas juos, tokių kalbų apie buvusį sovietinį ,,gerą gyvenimą” vis dar pasigirsta ir pas mus, Lietuvoje. Vadinasi, ir bendra šalių patirtis, ir „Erasmus+“ projekto „DARE“ veikla skatina susitelkti saugant demokratijos principus.
Audra Kaklienė,
projekto koordinatorė,
anglų kalbos mokytoja