Dovilė Jablonskaitė
Antradienį Seime spaudos konferencijoje „Mokinių sveikata ir gyvensena Lietuvoje – ką formuojame?” buvo pristatytas Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamas vaikų gyvensenos tyrimas, vykdomas 48 šalyse. Lietuvoje jis atliekamas kas ketverius metus nuo 1994 metų. 2018 metais tyrimą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų institutas. Tyrimo metu buvo apklausti 5–9 klasių mokiniai, iš viso – 4000 vaikų.
Konferencijoje tyrimo rezultatus apžvelgė LSMU vyriausias tyrėjas doc. dr. Kastytis Šmigelskas ir lektorius Tomas Vaičiūnas.
„Pagrindinis tyrimo tikslas – geriau pažinti 11, 13 ir 15 metų moksleivių gyvenseną, elgseną ir sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų bei reformų“, – paaiškino K. Šmigelskas.
Burnos higiena – tragiška
Tyrimo apimtyje buvo tiriama moksleivių gyvensena, sveikata ir gerovė, socialinė aplinka bei rizikinga elgsena.
„Kalbant apie Lietuvos moksleivių mitybos įpročius, jų vaisių ir daržovių vartojimas, deja, smarkiai nepakankamas. Tik trečdalis Lietuvos mokinių vartoja vaisių ir daržovių. Iš esmės pamažu daugėja vaikų, valgančių vaisius ir daržoves, skaičius, bet jis vis dar nėra pakankamas“, – kalbėjo T. Vaičiūnas. Jis pažymėjo, kad mergaitės labiau linkusios vartoti vaisius ir daržoves nei berniukai.
Be to, tyrimas atskleidė, kad vis daugiau vaikų nevalgo pusryčių: „Tik pusė vaikų kasdien pusryčiauja, o tai reiškia, kad vienas esminių dienos raciono komponentų praleidžiamas.“
Tyrimą atlikusiems mokslininkams telieka apgailestauti, kad Lietuvos moksleiviai vis dažniau prioritetą teikia saldėsiams ir gazuotiems gėrimams. 12,9 proc. mokinių kasdien geria gazuotus gėrimus, 18,7 proc. – kasdien lepinasi saldainiais ir šokoladu.
„Kas septintas vaikas dienos racioną papildo saldumynais ir gazuotais gėrimais. Ši tendencija nėra gera“, – konstatavo T. Vaičiūnas. Nerimą kelia ir menkas moksleivių fizinis aktyvumas: tik penktadalis mokinių yra kasdien pakankamai aktyvūs. Tik trečdalis apklaustųjų bent kartą per savaitę yra fiziškai aktyvūs. „Stebint 24 metų dinamiką situacija išlieka stabiliai prasta“, – apibendrino T. Vaičiūnas.
Tačiau labiausiai nerimą keliantis komponentas, tiriant moksleivių gyvenseną, yra labai prasti burnos higienos įpročiai. Tik pusė vaikų kasdien dukart valo dantis. Verta pažymėti ir tai, kad 1 iš 5 moksleivių patiria miego sutrikimus. „Tai reiškia, kad jie kartą ar du kartus per savaitę turi sunkumų užmiegant. Matyt, kažkokie dirgikliai jiems svarbesni už miego poreikį“, – pasakojo T. Vaičiūnas.
Santykis su savimi – svarbiausias
K. Šmigelskas apibendrino sveikatos ir gerovės komponentą. „13 proc. vaikų savo sveikatą vertina blogai. Tai yra subjektyvi nuomonė, o ne medicininė gydytojų išvada. Bet tai – pakankamai adekvatus savo sveikatos įvertinimas, kuris prognozuoja ateities sveikatos problemų riziką“, – aiškino docentas.
Per pastaruosius 10 metų stebima tendencija, kad vis daugėja jaunuolių, kurie savo kūną vertina kaip per storą. „Tai – šauktukas ateičiai, nes antsvoris ir nutukimas turi didelės svarbos ligų atsiradimui. Diabetui tai – vienas pagrindinių rizikos veiksnių“, – kalbėjo K. Šmigelskas ir pažymėjo, kad iš esmės šiuo aspektu Lietuva Europos šalių kontekste atrodo labai gerai – esame viršutiniame trečdalyje.
Moksleivių, patiriančių bent du psichosomatinius simptomus, dalis, nors ir nežymiai, bet mažėja.
Psichosomatiniai simptomai – tai irzlumas, nuotaikos svyravimai, galvos, pilvo, skrandžio ar nugaros skausmai: „Tarp Lietuvos moksleivių vyrauja emocinės būsenos psichosomatika: nuotaikos, nervinės įtampos, streso simptomai, o ne fiziniai – nugaros ar pilvo skausmai.“ 2018 metais atlikto tyrimo apimtyje buvo vertinamas ir naujas komponentas – dvasingumas, kuris tyrime apibrėžiamas plačiąja prasme: kaip žmogaus santykis su savimi, su kitais žmonėmis, aplinka, gamta ir transcendentine jėga, kurią suvokiame kaip Dievą.
„Labiausiai dėmesys skiriamas pačiam sau, santykiui su savimi. Truputį mažiau išreikštas santykis su kitais, toliau – su aplinka, gamta ir tik galiausiai su Dievu. Tai rodo, kad XXI amžiuje Vakarų visuomenėje moksleivių ugdymas neturėtų apsiriboti vien religiniu ugdymu. Yra svarbesnių dalykų, svarbių jaunam žmogui formuojant vertybių sistemą“, – svarstė K. Šmigelskas.
Kvaišalų vartojimo lyderiai
Tiriant moksleivių rizikingą elgseną susiduriama su iššūkiu, kaip tiksliai įvertinti legalių psichotropinių medžiagų vartojimą, nes net ir suaugusiam žmogui įvertinti suvartojimo kiekį yra sudėtinga. Tačiau tyrimas parodė, kad vienas iš šešių Lietuvos mokinių yra linkęs reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiduria Europos šalių sąrašo apačioje.
Paaiškėjo, kad 45 proc. moksleivių yra bandę vartoti alkoholį, 17,7 proc. teigė vartoję alkoholį per paskutiniąsias 30 dienų. 14,7 proc. mokinių prisipažino, kad buvo apsvaigę nuo alkoholio.
„Alkoholio suvartojimo tendencija iš esmės gerėja, tačiau tai pastebima visoje Europoje, todėl mes vis dar išliekame dugne“, – sakė T. Vaičiūnas. Tą patį galima pasakyti ir apie tabako gaminių vartojimą. Vienas iš 10 mokinių kasdien vartoja tabako gaminius. „Tiesa, naujai pradedančių vartoti šią psichotropinę medžiagą mažėja. Tai – nauja gera tendencija“, – pasidžiaugė T. Vaičiūnas.
Trečdalis vartojančių tabako gaminius vartoja ir elektronines cigaretes: „Tai – naujausias mados klyksmas. Deja, nėra duomenų, kiek jos saugesnės už įprastą tabaką. Tačiau žinoma, kad jų kancerogeninių medžiagų poveikis sveikatai yra toks pats ir išeitys sirgti tos pačios.“ Mokslininkams susirūpinimą kelia nepilnamečių kanapių rūkymas. Kas 12-tas apklaustas mokinys per 30 dienų buvo vartojęs kanapių. Beveik penktadalis nurodė, kad jų yra bandę. Berniukai žolę rūko dvigubai dažniau nei mergaitės.
