Gediminas Pilaitis
Šilalės rajono gyventoja 80-metė Emilija Šukienė, kuriai po kelio sąnario keitimo operacijos buvo skirta reabilitacija Palangoje, liko priblokšta. Moteris pasijuto kaip karo lauko ligoninėje – jai teko gulėti vienoje lovoje su kita paciente.
Šilalės rajone daug metų laiškininke dirbusią, penkis vaikus užauginusią E.Šukienę kankino kojos skausmai. Medikai jai rekomendavo greičiau keisti sudilusį kairio kelio sąnarį, bet atsirado kitokių bėdų.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pensininkei buvo atlikta širdies vožtuvo keitimo operacija. Atsigavusios moters po metų laukė kitas išbandymas – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jai buvo pakeistas kelio sąnarys.
Po operacijos E.Šukienė buvo pergabenta į Palangos reabilitacijos ligoninę (PRL) atgauti jėgų, pailsėti.
Įvertinę moters sveikatos būklę reabilitologai skyrė gydomųjų ir atpalaiduojamųjų procedūrų.Kai iki gydymo programos pabaigos buvo likusios keturios dienos, reabilitacijos ligoninės gydytoja Audronė Staugienė šilališkei staiga pranešė, kad ji perkraustoma į kitas patalpas.
Atsidūrė svečių viešbutyje
Ligoninėse pacientai guldomi į medicinines lovas, kurių aukštis reguliuojamas ir rankomis, ir elektriniais jungikliais.
Įsikibę į ranktūrius virš galvos sunkiai judantys žmonės gali pasiversti ant šono, pakilti iš gultų. Atramos įrengtos ir tualetuose.
Palangos reabilitacijos ligoninės palatose, taupant plotą, visos lovos yra pristumtos prie sienų, o tai nepatogu po kelio ir klubo sąnarių keitimo operacijų čia gydomiems pacientams.
Todėl juos kambariuose apgyvendinančios slaugytojos pirmiausia klausia, kokios kojos sąnariai buvo operuoti – kairės ar dešinės. Paskui parenkamos tokios lovos, kad žmonėms būtų lengviau iš jų lipti sveika koja.
E.Šukienė buvo perkelta į viršutiniuose PRL aukštuose įrengtų apartamentų kompleksą, kur už kambarius, gydomąsias procedūras reikia mokėti. Slaugytojos ten pernešė ir jos daiktus.
Iš reabilitacijos palatos patekusi į viešbutį E.Šukienė nesidžiaugė. Jokių gyvenimą lengvinančių buities įtaisų ji ten neišvydo – erdvesniame kambaryje stovėjo žema dvigulė lova ir siaura sofa.
Patarė stiprinti rankas
Šilališkė nustėro sužinojusi, kad tokioje lovoje gulės ne viena – į tą patį kambarį iš kitos palatos buvo perkelta 58 metų kretingiškė, kuriai irgi buvo atlikta kelio sąnario keitimo operacija.
Moteris nustebino ir neįgalių žmonių poreikiams nepritaikytas tualetas.
Klozetas – iki pusės blauzdos, be laikiklių šonuose, į kuriuos įsikimba po kojų sąnarių keitimo operacijų kurį laiką tik su vaikštynėmis ir ramentais judantys arba vežimėliais riedantys pacientai.
„Niekas manęs neklausė, ar noriu gulėti vienoje lovoje su nepažįstamu žmogumi.
Perkėlė į kambarį, pernešė visus daiktus – negi aiškinsiesi, jeigu medikai taip nusprendė“, – pasakojo E.Šukienė.
Abi ant kojų dar tvirtai nestovinčios ligoninės pacientės gydytojai A.Staugienei pasiskundė, kad joms sunku ropštis iš dvigulės lovos, atkreipė dėmesį ir į žemą klozetą – prašė jį paaukštinti.
„Bet ji tik nusišypsojo ir pasakė – gyvenate puikiuose apartamentuose, jums reikia stiprinti ir rankas“, – tokį pokalbį su Palangos reabilitacijos ligoninės medike prisiminė E.Šukienė.
Brolio pagalbos neprašė
Tame pačiame kambaryje su E.Šukiene gyvenusi kretingiškė – vieno Lietuvos medikų pasaulyje gerai žinomo gydytojo, o dabar politiko sesuo.
Kiti pacientai, sužinoję, kad kretingiškei neužteko vietos palatoje, stebėjosi, ragino ją apie priverstinį iškeldinimą į viešbutį pranešti įtakingam broliui, esą jis viską galėtų mikliai sutvarkyti.
Tačiau kuklumo nestokojanti moteris numojo ranka – nepanoro trikdyti brolio, kuris turi svarbesnių reikalų. Juolab kad ir artimieji jos netgi primygtinai prašė nevelti brolio į šią istoriją.
Palangos reabilitologai galbūt net ir nežinojo, kad jų paslaugų prireikė ligoninėje gydomai garsaus kolegos, visuomenės veikėjo ir filantropo artimai giminaitei?
„Kaip nežinos, juk brolis domėjosi sesers sveikata, buvo ją aplankęs ligoninėje. Vos tik pasirodė koridoriuje, gydytojos ir slaugytojos kaipmat jį atpažino, puolė glėbesčiuotis. Vienas kažkuo nepatenkintas pacientas irgi prie jo prišoko ir suriko: „Gelbėk Lietuvos mediciną“, – apie tai, ką Palangos ligoninėje savo akimis matė, pasakojo E.Šukienė.
Šilališkės duktė pašiurpo
Paguldytos į vieną lovą moterys iškentėjo visus nepatogumus. Joms būtų buvę kur kas liūdniau, jeigu labiau poilsiui, o ne gydymui pritaikytuose apartamentuose būtų tekę gyventi kelias savaites.
Ne savo noru iš palatų perkeltoms į viešbučio kambarį pacientėms už jį mokėti nereikėjo.
Sužinojusi, kad E.Šukienė reabilitacijos ligoninėje viena lova dalijasi su kita tokio pat likimo paciente, pašiurpo Klaipėdoje gyvenanti jos duktė medikė Lina Šukytė-Korsakė.
Daug metų vienos Klaipėdos ligoninės laboratorijoje dirbančiai, privačiame gydymo ir diagnostikos centre pacientus konsultuojančiai, paskaitas studentams skaitančiai moteriai galvoje netelpa mintis, kad šiais laikais Lietuvoje pacientai po sunkių operacijų dar guldomi į vieną lovą.
„Suprasčiau, jeigu gyventume sumaištyje, karo sąlygomis. Palatose kartais apgyvendinami giminystės saitais susieti artimieji, padedantys slaugyti sunkius ligonius. O čia į vieną lovą paguldyti visiškai nepažįstami žmonės“, – reabilitologų sprendimais stebėjosi L.Šukytė-Korsakė.
Atsiprašė dėl nepatogumų
Atvykusi pasiimti motinos klaipėdietė užsuko į ligoninės vadovės Romantės Aleknavičienės kabinetą.
Moteris prisipažino norėjusi ne bartis, o sužinoti, kaip ši pernai PRL direktore paskirta medikė vertina situaciją, ar norėtų, kad jos artimieji, patekę į gydymo įstaigas, atsidurtų vienoje lovoje su svetimais žmonėmis.
„Žinoma, nenorėčiau, bet taip jau atsitiko, atsiprašome dėl patirtų nepatogumų“, – apgailestavo daugiau kaip dešimtmetį Palangos reabilitacijos ligoninėje dirbanti R.Aleknavičienė.
Ilgametė ligoninės slaugos administratorė Snieguolė Žadeikytė irgi nuleido galvą – teigė netgi nežinojusi, kad dvi pacientės kurį laiką vartėsi dvigulėje lovoje. Apie tai jos niekas neinformavo.
„Lietuvos ryto“ paklausta, ar dažnai apgyvendinti gydymui nepritaikytose patalpose pacientai guldomi į vieną lovą, S.Žadeikytė tvirtino, kad tokie atvejai labai reti, tiesiog išskirtiniai.
„Kartais taip gali atsitikti, kai palatose pritrūksta vietų“, – aiškino slaugytojų sektoriaus vadovė.
Sutvirtėję tampa svečiais
Išskirtiniais atvejais atgauti jėgas apartamentuose, pasak S.Žadeikytės, siūloma ne visiems, o tik sustiprėjusiems pacientams, tokiems, kurie jau gali pakilti iš lovų – vaikšto ir patys apsitarnauja: „Visada pasiklausiame, ar žmonės sutinka iš palatų keltis į svečių kambarius.“
Kodėl reabilitacijos ligoninės apartamentų tualetuose neįrengtos atramos, laikikliai, kurių galima įsigyti kone visose prekybos tinklo „Senukai“ parduotuvėse, ar ši įstaiga jais neaprūpinama?
„Visko turime – ir vaikštynių, ir ramentų. Tų laikiklių taip pat yra“, – tiek tepasakė S.Žadeikytė.
E.Šukienė jokių priekaištų dėl jai taikytų fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų nereiškė kinezeterapeutėms, slaugytojoms, psichologams, bendrosios praktikos, kitų sričių specialistams.
„Esu dėkinga Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgui Tadui Stančikui.
Reabilitologai irgi puikūs – dorai atlieka savo pareigas, dėmesingi pacientams.
Patyriau tik vieną nepatogumą – man ir kaimynei nebuvo smagu gulėti vienoje lovoje“, – kalbėjo garbaus amžiaus šilališkė.
Verslas sukelia problemų?
Palangos reabilitacijos ligoninė kasmet priima apie 4000 pacientų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių – Švedijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Rusijos.
Viršutinių aukštų apartamentuose įkurdintiems užsieniečiams dažniausiai teikiamos mokamos paslaugos.
Šiuo metu kambarį užėmusiam asmeniui dienos paslaugos kaina siekia 69 eurus, o vasarą reikia mokėti 76 eurus.
Labiau verta viename kambaryje gyventi dviejų asmenų šeimai: nuo rugsėjo iki birželio pabaigos nakvynė ir paslaugos jiems kainuoja 99 eurus, o liepą ir rugpjūtį – 109 eurus.
Atlygis už komercines paslaugas sudaro apie 10 proc. ligoninės biudžeto pajamų. Bet ar tikslinga išlaikyti svečių ne visada užpildomus apartamentus, jeigu palatose ne visada užtenka vietos po sunkių operacijų iš ligoninių atgabentiems pacientams, kuriems reabilitacija būtina?
„Mes kaip tik svarstėme šią problemą. Jeigu pacientų srautas iš ligoninių ir toliau gausės, galvosime, ką reikėtų padaryti“, – aiškino R.Aleknavičienė.
Nustėrę ir patys medikai
L.Šukytė-Korsakė apie tai, kaip jos motinos sveikata buvo stiprinama Palangoje, papasakojo draugams, pasidalijo mintimis socialiniuose tinkluose: „Aš tik vieną mamą turiu, ji yra nuovokus žmogus – viską supranta, moka naudotis kompiuteriu, feisbuku.
Reabilituojamas žmogus – ne skuduras, kuri gali nutėkšti, kur pakliuvo. Net mano kolegos profesionalūs gydytojai apšalę, ir jie negali patikėti, kad šiais laikais taip galėjo atsitikti.“
L.Šukytė-Korsakė dar nenutarė, ar rašys skundą aukštesnėms sveikatos apsaugos įstaigoms, ar reikalaus kokios nors atsakomybės dėl kurorto ligoninėje motinos patirtų nepatogumų.
„Nebijokime, netylėkime susidūrę su panašiais faktais, jeigu norime, kad medikai su mūsų artimaisiais gydymo įstaigose elgtųsi oriai ir garbingai“, – save ir kitus drąsino klaipėdietė.
Gėdinga praktika – akibrokštas ir ministerijai
Alina Žilinaitė
Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja ir laikinoji vedėja
„Apgailestaujame dėl šių dviejų pacienčių Palangos reabilitacijos ligoninėje patirtų nepatogumų. Tokios situacijos gydymo įstaigose netoleruotinos, žemina visos sveikatos apsaugos sistemos įvaizdį, skatina nepasitikėjimą medikais ir visa sistema.
Visi sveikatos apsaugos įstaigų pacientai turi teisę į privatumą ir kokybišką gydymą, tai jiems privalome suteikti.
Ligoninėse teikiamos nemokamos ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Pritrūkus vietų nemokamose palatose medikai pacientus gali įkurdinti ir mokamuose apartamentuose, tačiau pirmiau juos reikia pritaikyti specialiesiems gydymo poreikiams.
Jeigu Palangoje reabilitacijos ligoninės pacientės iš tiesų buvo paguldytos į vieną lovą, tokie atvejai negali būti toleruojami.
Ministerija jau kreipėsi į šios ligoninės administraciją, kitas atsakingas institucijas prašydama paaiškinti tokią situaciją.“
Lrytas.lt /G.Pilaičio nuotr.