Dana Lukauskienė
Po „Vakarinės Palangos“ publikacijos „Politinės partijos ruošiasi savivaldos rinkimams: pasisakymai rodo, jog kovų ir intrigų netrūks“ prasidėjo pirmieji vietos politikų mūšiai. Socialdemokratų, vadovaujamų Gintauto Palucko, būstinė informavo, jog kandidatė į kurorto meres Svetlana Grigorian neketina be dėmesio palikti palangiškio Justino Masalsko, atstovaujančio partijai Tvarka ir teisingumas, viešų pasisakymų ir kreipėsi, kad politiko žodžius įvertintų prokuratūra.
„J.Masalskas pademonstravo ne tik įstatymų neišmanymą, kuris, kaip žinia, neatleidžia nuo atsakomybės. Šiuo atveju įstatymai kalba netgi apie baudžiamąją atsakomybę“, – teigia S.Grigorian. „Facebook“ nuotr.
Į merus – tik lietuviai
Prieš porą savaičių publikuotame straipsnyje „Politinės partijos ruošiasi savivaldos rinkimams: pasisakymai rodo, jog kovų ir intrigų netrūks“ kalbinome vietos politikus, skirtingų partijų atstovus, ir teiravomės, kaip rengiamasi rinkimams į vietos savivaldą bei ką mano apie galimas kandidatų į kurorto mero postą personalijas.
Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis Justinas Masalskas: „Negaliu blogai pasisakyti prieš armėnus. Nei armėnų, nei čigonų savo pasisakyme tikrai neminėjau, o prie ko čia ta prokuratūra?“ „V.P.“
Tuomet kalbintas partijos Tvarka ir teisingumas Palangoje lyderis Justinas Masalskas tikino, kad jo atstovaujamos politinės organizacijos vedliu norėtų matyti jaunesnį žmogų, su kuriuo šiuo metu vedamos derybos, tačiau, jei pastarasis atsisakys, jis pats mielai apsiims šitų pareigų. Pašnekovas tikino, kad preliminarūs sąrašai asmenų, kurie kels savo kandidatūras į vietos Tarybą, yra, tačiau dar kol kas juos aptarinėti anksti.
„Manau, kad į mero postą mūsų kraštuose turėtų kandidatuoti lietuviai. Kitų tautybių žmonės negalėtų būti konkurentais. Gerbiu moterų grožį, bet žmonėms rekomenduočiau rinktis merą ūkininką. Mūsų partija Palangoje turi daugiau nei 100 narių, jei kiekvienas jų atvyks su savo artimaisiais ir prabalsuos už mus, turėtumėme surinkti pakankamai balsų ateiti į Tarybą. O klaidų šios Tarybos darbe matau labai daug. Kad ir daugiabučių renovacija, gatvių apšvietimas, nesiskaitymas su Palangos žmonėmis. Savivalda negali būti uždara. Žmonės turi turėti galimybę greitai prisibelsti į valdančiųjų duris. Kitas klausimas – ar reikia šiandien Palangai atvažiuojančių darbuotojų? Žiūrėkit, ir Palangos savivaldybėje dirba klaipėdiečiai, į Šilumos tinklus dirbti važiuoja žmonės iš Kauno, man atrodo, kad pirmiausia darbo reikia duot saviems žmonėms, o ne svetimų ieškoti. Man svarbu, kad galima būtų kreiptis, pakalbėti. O gerbiamo Šarūno darbuotojai nesileidžia į kalbas. Kad ir dėl pjaunamų medžių“, – savo nuomonę tuomet dėstė J. Masalskas.
Tikisi viešo atsiprašymo
J.Masalsko pasisakymas, jog į kurorto mero postą turėtų kandidatuoti tik lietuviai ir dėl moters grožio bei galimybių ūkininkauti kaip reikiant užkliuvo socialdemokratų, vadovaujamų Gintauto Palucko, kandidatei į kurorto meres Svetlanai Grigorian.
„Negaliu likti nuošalyje ir „užmerkti akių“ prieš neteisybę. Tikiu, kad prokuratūra išsiaiškins, ar lapkričio 10 d. laikraštyje „Vakarinė Palanga“ kartu su kitais kandidatais į Palangos merus pasisakęs Tvarkos ir Teisingumo partijos atstovas Justinas Masalskas nepadarė galimai nusikalstamos veikos, pareiškęs, „kad į mero postą mūsų kraštuose turėtų kandidatuoti lietuviai. Kitų tautybių žmonės negalėtų būti konkurentais. Gerbiu moterų grožį, bet žmonėms rekomenduočiau rinktis merą ūkininką“, – redakcijai Socialdemokratų centrinės būstinės atsiųstame komentare pasisako S.Grigorian.
„Gerbiu moterų grožį, bet žmonėms rekomenduočiau rinktis merą ūkininką“, – galimai apie S.Grigorian kalbėjo partijos Tvarka ir teisingumas atstovas. „Facebook“ nuotr.
„J.Masalskas pademonstravo ne tik įstatymų neišmanymą, kuris, kaip žinia, neatleidžia nuo atsakomybės. Šiuo atveju įstatymai kalba netgi apie baudžiamąją atsakomybę – baudą arba laisvės apribojimą už tautinės diskriminacijos skatinimą – vis dėlto apmaudu, kad patyręs į politikus taikantis viešas žmogus rodo atitinkamo lygio moralines savybes. Juk tas pats baudžiamojo kodekso straipsnis kalba ir apie diskriminaciją amžiaus, neįgalumo ar socialinės padėties atžvilgiu. Tai, kaip toli dar galima nueiti su tokiu „rūšiuotojo“ mąstymu?
Kyla klausimas, ar TTP kandidatas „rūšiuoja“ visus žmones apskritai. Jeigu, anot J. Masalsko, kandidatai „rūšiuojami“ pagal tautybę, grožį ir ūkio turėjimą, tai gal ir rinkėjus jis „rūšiuoja“ pagal kažkokias savo kategorijas? Jei esate senjoras, neįgalusis, jaunas žmogus, nėščia moteris – jums kyla pagrįsta rizika būti „surūšiuotam“ tvarkiečių vedlio... Manau, jog taip būti negali“, – komentare pasisako kandidatė.
Ji taip pat nurodo, jog Palanga nuo seno garsėja savo tolerantiškumu.
„Mūsų miestas yra ir buvo atviras visiems žmonėms – ir pagal tautybę, ir pagal amžių, turtinę padėtį ar profesiją. Aš, kaip palangiškė, pasisakau prieš bet kokius žmonių skirstymus ir „rūšiavimus“, dėl to, kad nuo nederamo elgesio apginčiau ne tik save, bet ir visus kitus mūsų žmonės, kreipiausi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kad būtų įvertinti J. Masalsko veiksmai. Taip pat, tikiuosi ir viešo J. Masalsko atsiprašymo. Ne manęs, o visų Palangos gyventojų ir mūsų svečių“, – teigiama Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatės į Palangos miesto merus laiške redakcijai.
„Ne taip sakiau“
Susisiekus su J. Masalsku, pasiteiravome, ar jis ketina viešai atsiprašyti socialdemokratės, ar vis dar laikosi savo paties išsakytos pozicijos dėl kandidatų į merus.
„Aš sakiau ne taip. Aš sakiau, kad į Palangos miesto merus turėtų eiti žmonės žinomi, čia gyvenę, apie tautybes nieko nesakiau. Pats Armėnijoje atidirbau dvejus su puse metų ir apie armėnus esu labai geros nuomonės. Jeigu jūs parašėte kažką prieš armėnus, jūs kaip žurnalistė turėjote to nerašyti, čia yra mano nuomonė“, – kalbėjo J. Masalskas.
Pasiteiravus, ar politikas negrupuoja žmonių, jis vienareikšmiškai atsakė – visi grupuoja. „Jaunas žmogus, jei jis perspektyvus, bet kokiu atveju geriau už seną, pagyvenusį. Gyvenime nė vieno čigono nepažįstu, jokių armėnų tikrai savo pasisakyme neminėjau. Kaip aš galiu atsižadėti savo žodžių, jei aš šitaip nesakiau?.. Negaliu blogai pasisakyti prieš armėnus. Nei armėnų, nei čigonų savo pasisakyme tikrai neminėjau, o prie ko čia ta prokuratūra? Bet jūs paimkite vasarą leistą žurnalą, juk dar neprasidėjus rinkimų kampanijai S. Grigorian jau reklamuojasi. Kokiu pagrindu tai vyksta, jei rinkimų kampanija prasidėjo nuo lapkričio 7 dienos? Manau, kad negalima žmonių skirstyti, bet žmogus gali būti protingas, neprotingas, sveikas, nesveikas, grožis ne prie ko. Su visom tautybėm sutariu“, – kalbėjo pašnekovas.
„Nuo savo žodžių politikui išsisukinėti nereikia, bet aš tikrai šitaip nesakiau. Duokit man įrašą ir aš patvirtinsiu savo žodžius, bet aš taip nesakiau. Kaip aš galiu meluoti? Mane ne tam Dievas augino, dirbau ir generaliniu direktoriumi, nejau man reikia meluoti?“, – neigė savo pasisakymą J. Masalskas.
„O jei mane kvies į prokuratūrą, tai manau, kad jūs, žurnalistė, turėjote šito nerašyti. Jūs turėjote man užduoti kitą klausimą, ar aš nesu prieš rasizmą. Aš tikrai žurnalistų nekaltinu, ačiū, kad parašėte, bet aš taip nesakiau“, – neigdamas savo viešą pasisakymą spaudoje kalbėjo politikas.
Pabandėme prisiminti pokalbį
Laimei, pokalbius su pašnekovais žurnalistai įrašinėja. Tad teko atsukti laiką atgal ir dar kartelį išklausyti lapkričio devintosios pokalbio su J. Masalsku įrašo, o jame į viešumą nepatekusi kiek stipresnė frazė. Ją mūsų skaitytojams pateikiame šioje publikacijoje nenušlifuotą, tokią, kokia ji yra pokalbio įraše: „Mano nuomone, S. Grigorian tikrai nėra konkurentė Š. Vaitkui. Mes esame lietuviai. Gerbiu ją kaip moterį, gerbiu jos grožį, bet jinai pati turėtų susiprasti, kad į merus turi eiti Lietuvoj lietuvis. Juk negali eiti čigonas, rumunas koks nors arba armėnas. Kaip jinai armėnė yra“. Nenorėdami įžeisti nė vienos J.Masalsko paminėtos tautos tuomet publikacijoje jų konkrečiai neįvardijome.
Prokuratūra nuspręs per dešimt dienų
Ignė Rotautaitė-Pukenė, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė:
–2018 m. lapkričio 19 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas prašymas atlikti tyrimą, ar padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje. Išanalizavus ir įvertinus pareiškime išdėstytus duomenis, bus priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti jį pradėti. Terminas tokiam procesiniam sprendimui priimti yra 10 dienų. Pareiškėja apie priimtą procesinį sprendimą bus informuota.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis - Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Čia ne Baltarusija ir ne Stalino laikai
