Kokios pensijos galime tikėtis: ką daryti, kad netektų skursti?

Ugnė Karaliūnaitė

Savaitgalis Druskininkų sanatorijoje, atostogos saulėtoje Ispanijoje, popietės su anūkais vandens pramogų parke, vėlyvi vakarai teatre ar operoje – tokios senatvės tikriausiai norėtų daugelis būsimų pensininkų. Kita vertus, demografinė Lietuvos situacija verčia dirbančiuosius nusiimti rožinius akinius ir susimąstyti, kad iš valstybės gaunamos pensijos svajonių senatvei neužteks.

Šių metų rugsėjį, „Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, sudarė 336,8 eur, o vidutinis darbo užmokestis į rankas šių metų antrąjį ketvirtį siekė 721,8 eur. Taigi, rugsėjį vidutinė pensija, gaunama iš valstybės, siekė 46,66 proc. vidutinio atlyginimo į rankas. Prastėjant šalies demografinei situacijai ir mažesniam skaičiui gyventojų išlaikant didesnį skaičių pensininkų po kelių dešimtmečių „Sodra“, įvairių šaltinių duomenimis, gali tebegalėti išmokėti 25–30 proc. buvusių pajamų siekiančias pensijas.

Dabartiniais „Sodros“ skaičiavimais, jei žmogus dabar įsilieja į darbo rinką (18 metų amžius) ir jis gauna vidutinį atlyginimą (721,8 eur) į rankas, tuomet, remiantis „Sodros“ skaičiuokle, jam išėjus į pensiją ir sulaukus 65 metų, pensija siektų 1443 eurus arba dabartine verte 569 eurus.

„Jeigu žmogus iki senatvės pensijos sukauptų mažiau – būtinąjį 35 metų stažą – tuomet jo prognozuojama pensija siektų 757 eurus 2053 m. arba 378 eurus dabartine verte“, – aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Verta paminėti, kad didesnių pajamų pensijoje gali tikėtis gyventojai, kurie kaupia antros ir trečios pakopos pensijų fonduose. Beje, iki šiol iš „Sodros“ į antros pakopos pensijų fondus buvo pervedami 2 proc. gyventojo sumokėtų mokesčių. Todėl antroje pakopoje dalyvaujantys gyventojai galėjo tikėtis mažesnės „Sodros“ pensijos. Nuo naujų metų pagal naują pensijų reformą keičiasi tvarka, kai lėšos į antros pakopos pensijų fondus nebebus pervedamos iš „Sodros“, todėl žmogaus apsisprendimas kaupti antroje pakopoje ar ne, neturės įtakos „sodrinei“ pensijai.

Kokią dalį pajamų gali sudaryti kaupimas antroje pakopoje?

Skaičiuojama, kad norint išlaikyti panašų į turimą pragyvenimo lygį, reikėtų pasirūpinti, kad pajamos pensijoje sudarytų bent 60–85 proc. prieš pensiją gautų pajamų.

Didesnių pajamų sulaukus pensijos nei vien iš „Sodros“ gyventojai gali tikėtis kaupdami papildomai. Pirmasis pasirinkimas – antros pakopos pensijų fondai. Lietuvos bankas yra prognozavęs, kad antroje pakopoje kaupiantiems asmenims priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo pensija galėtų išaugti 15–34 proc.

„Sodros“ duomenimis, šuo metu maksimaliame antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 605 tūkst. gyventojų. Į jų sąskaitas pensijų fonduose keliauja 2 proc. iš „Sodros“, 2 proc. – nuo asmens gaunamų pajamų ir 2 proc. VDU kaip valstybės paskata. Dar 695,5 tūkst. gyventojų yra pasirinkę minimalų kaupimą antros pakopos pensijų fonduose, kai į juos pervedami tik 2 proc. iš „Sodros“. Pasak S. Jarmalio, šiuo metu apie 30 proc. antroje pakopoje dalyvaujančių asmenų neturi draudžiamųjų pajamų ir įmokų nemoka.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Draudžiamųjų pajamų turinčiųjų, tačiau pensijų kaupime nedalyvaujančių šiuo metu yra 440,9 tūkst.

Tiesa, nuo naujų metų įsigaliojus naujai pensijų reformai gyventojai bus įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Kartu jiems bus palikta teisė ir toliau nedalyvauti antros pakopos kaupime.

Apie finansiškai patrauklesnę pensiją galvojantys gyventojai apsvarsto ir galimybę įsitraukti į trečios pakopos pensijų fondų sistemą. Čia jie patys pagal savo finansinius pajėgumus gali susidaryti finansinį planą ir investuoti būsimai savo senatvei.

Laukia nauja skaičiuoklė

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys teigė, kad kol kas konkrečių skaičių, kiek didesnės pensijos galėtų tikėtis kaupiantys antroje pakopoje gyventojai, pasakyti negalima.

Kaip tik šiuo metu yra ruošiama nauja „Sodros“ koordinuojama pensijų skaičiuoklė, kuri gyventojams leis pasiskaičiuoti ateities pensiją pagal naują pensijų kaupimo tvarką. Nauja skaičiuoklė visuomenei turėtų būti pristatyta kitų metų pradžioje.

Kaip pasakojo Š. Ruzgys, kurio vadovaujama asociacija taip pat dalyvauja kuriant naują skaičiuoklę, gyventojai galės pasimatuoti keturis scenarijus. Pirmas, kokia jų laukia pensija, jei jie šiuo metu kaupia antros pakopos pensijų fonde maksimaliai (2+2+2).

Antruoju atveju bus galima išvysti sumą, kuri būsimų pensininkų laukia, jei jie iki šiol kaupė antros pakopos pensijų fonde prisidėdami minimaliai (2+0+0), o nuo naujų metų jis palaipsniui didins savo dalį į papildomą kaupimą, kol 2023 m. ji pasieks 3 proc. nuo atlyginimo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės skiriamos paskatos. Trečiuoju scenarijumi gyventojas galės pasižiūrėti, kokia jo pensija lauktų senatvėje, jei jis kaupimą antroje pakopoje stabdytų, tačiau jau sukauptus pinigus antroje pakopoje ir toliau paliktų pensijų fonde. Ketvirtas variantas – vien „sodrinė“ pensija, atsisakius antros pakopos ir sukauptus pinigus grąžinant į „Sodrą“.

Nors tikslesnė pensijų skaičiuoklė dar neparuošta ir nepristatyta visuomenei, Š. Ruzgys paminėjo, kad analizuojant informaciją iš skirtingų šaltinių preliminariai galima tikėtis, kad po kelių dešimtmečių vidutinė šalies pensija, gaunama iš „Sodros“, galėtų siekti vos 25–30 proc. tuometinio vidutinio atlyginimo. Iš antros pakopos pensijų fondų būtų galima tikėtis gauti dar apie 13–18 proc. buvusių pajamų.

BNS nuotr.

„Tokiu atveju žmogus galėtų tikėtis užsitikrinti bent apie 40–45 proc. savo turėtų pajamų iš pirmos ir antros pakopos“, – komentavo pašnekovas. Pasak jo, jei asmuo supranta, kad tokios pajamos jam per mažos išėjus į pensiją, jis turėtų pagalvoti ir apie kitas taupymo ir investavimo alternatyvas.

„Skaičiuojama, kad norint pensijoje turėti panašų gyvenimo lygį kaip iki jos, reikėtų apie 70–80 proc. turėtų pajamų. Žinoma, to norinčiam pasiekti žmogui pirmos ir antros pakopos neužtenka. Trečia pensijų kaupimo pakopa – vienas iš būtų, kurį valstybė dar ir remia gyventojų pajamų mokesčio (PVM) lengvata. Tačiau žmonės galvoja ir apie kitus būdus, kaip apie nuosavo verslo kūrimą, investicijas į nekilnojamą turtą ar vertybinius popierius“, – šnekėjo Š. Ruzgys.

Pasak jo, gyventojai turi suprasti, kad iki šiol kauptų 2 proc. antros pakopos pensijų fonduose nepakanka pokytį lemiančiam pajamų padidėjimui pensijoje, todėl gyventojai turi prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie taupymo gausiau.

Nors nei valstybė, nei pensijų fondai negali garantuoti didelių išmokų sulaukus į pensiją, pašnekovas ragino atsižvelgti ir į geras permainas, kurios laukia nuo naujų metų, kai pasikeis pensijų kaupimo tvarka. Kaip pastebėjo pašnekovas, kartu vykstanti mokesčių reforma padeda gyventojams prisidėti prie kaupimo antroje pakopoje daugiau nepajaučiant to atlyginimo sumažėjimu. Be to, mažinami pensijų fondų valdymo mokesčiai.

„Taip dalyvavimas antroje pakopoje tampa pačiu pigiausiu būdu, kaip galima dalyvauti kapitalo rinkose su iš dalies labai maža asmeninio turto dalimi“, – pabrėžė jis.

Nuo naujų metų sujungus darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ mokesčius, gyventojai, kurie iki šiol kaupia maksimaliai antroje pakopoje, į pensijų fondus perves 3 proc. savo atlyginimo ir jiems bus skiriama 1,5 proc. VDU paskata iš valstybės. Tie, kurie šiuo metu antroje pakopoje kaupė minimaliai į maksimalų kaupimą bus įtraukiami po truputį, kol 2023 m. pasieks pirmųjų mokamus procentus. Taip pat gyventojams paliekama galimybė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo.

„Todėl žmogus turės priimti sprendimą ir atsakyti sau į klausimą, ar aš priimu atsakomybę ir taupau ar nepriimu, išleidžiu tuos 3 proc. dabar ir laukiu manos iš dangaus“, – paklaustas, apie ką turėtų pagalvoti antroje pakopoje nežadantys kaupti gyventojai, atsakė Š. Ruzgys.

„Sodrai“ karsto nekala

Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka tikisi, kad gyventojai nepraras pasitikėjimo ir „Sodra“. Žinoma, pasak jo, ateities pensijos priklausys nuo to, kaip Lietuva gyvuos, kaip veiks pensijų sistema, tačiau jis tiki, kad gyventojų baimės, kad po kelių dešimtmečių „Sodros“ pensijos gali nelikti, yra nepagrįstos.

„Jei pažiūrėtume į Vakarų valstybes, toks socialinis draudimas gali veikti ir užtikrinti, kad pensininkų skurdo lygis gali būti net mažesnis nei vidutinis šalyje. O pavyzdžiui, Vokietijoje iš privačių pensijų fondų išmokamos sumos sudaro tik apie 1,5 proc. dabartinių šalies pensininkų pajamų“, – pasakojo pašnekovas.

R. Lazutka taip pat norėjo pabrėžti, kad demografinė situacija veikia ne tik valstybės galimybes mokėti pensijas, bet ir privačius pensijų fondus: „Jei dirbančiųjų mažiau, o pensininkų daugiau, tai prekių pasiūla mažesnė, o vartojančių daug. Tokiu atveju kyla kainos. Tada nesvarbu, kiek turėsi sukaupęs pensijų fonde, bet jei viskas bus brangiau, teks mokėti daugiau. Be to, pensijų fonduose yra kaupiami vertybiniai popieriai, tai išėjus į pensiją jų nevalgysi, juos taip pat reikia parduoti. O juos perka tie, kurie taupo senatvei, bet jų bus mažiau. Vadinasi, vertybinių popierių kursai kris, todėl kapitalo grąža bus maža“.

BNS nuotr.

Ekonomistas teigė, kad žmonės taip pat turėtų pagalvoti apie tai, kad per paskutinį trisdešimtmetį Lietuva išgyveno ne vieną krizę, tačiau pensijos buvo visada išmokamos, o mažiausia vidutinė pensija siekė 37 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Taip, Lietuva skolinosi, kad išmokėtų pensijas, bet ji tai gali padaryti. Ar kas tau paskolins pinigų gyvenimui, kai sulauksi 70 metų, ir tau jų reikės“, – retoriškai klausė R. Lazutka.

Pasak jo, Lietuva bando įgyvendinti iš vokiečių perimtą pensijų sistemos modelį, tačiau viso efektyvumo ji negali atskleisti dėl šešėlinės ekonomikos, dalies ekonominių grupių, kurios atleistos nuo tam tikrų mokesčių.

DELFI.lt / BNS nuotr.