Dana Lukauskienė
Gruodžio 7 dieną Palangos kūrybinė grupė „Mostas“ pakvies visus palangiškius ir svečius į jubiliejinę 25-mečio parodą, kurią pristatys Palangos miesto bibliotekoje, ten, kur įsikūrė, pradėjo dirbti ir pamažu formavo Palangos menininkų, kūrėjų savitą veidą ir braižą. Jubiliejinis renginys – puiki proga prisiminti nueitą kelią, pabūti kartu, prisiminti tuos, kurie jau išėję iš mūsų, stebi likusiųjų darbus iš anapus, tačiau menininko dvasia – amžinai gyva.
Interjeras sužibo kitomis spalvomis
2018-ieji metai kūrėjams išskirtiniai, jie skaičiuoja dvidešimt penktąjį jubiliejų. Kūrybinė grupė „Mostas“ susikūrė 1993-aisiais, tai metai, kuomet Lietuva jau buvo atkūrusi valstybingumą, o menininkai turėjo galimybę iš naujo, kitoje šviesoje atrasti amžinąsias vertybes, atsisakyti suvaržymų, geriau pažinti pasaulines meno kryptis, technikas. Palangos miesto Savivaldybės viešoji biblioteka tapo jų užuovėja, globėja, mat unikaliame kultūros lopšyje gali tilpti viskas – ir nuostabūs paveikslai, ir literatūra, ir miestui svarbūs renginiai.
Kartu su „Mostu“ bene nuo pat pradžios einantis Palangos miesto viešosios bibliotekos vadovas Kęstutis Rudys atviravo, jog leido menininkams įsikurti patalpose, kuriose anuomet buvo numatyta įrengti bibliotekos rūbinę. Laikai buvę kiti, anuomet nebuvo galima laisvai įsigyti sienų apdailos medžiagų, nebuvo didžiulės jų pasiūlos, o blankus dolomitinės sienos interjeras šaukte šaukėsi nors vieno paveikslo. O jų mostiečiai sukūrė tikrai nemažai, noriai juos eksponavo.
Per laiką niūri rūbinei skirta patalpa tapo nuostabia palangiškių kūrėjų darbų galerija, kuri tarytum rodo kelią į biblioteką. „Dabar čia žymiai gražiau, bibliotekos erdvę puošia unikalūs vietos dailininkų sukurti paveikslai, o įeinančio į biblioteką žmogaus akį traukia spalvingas „Mosto“ dailės salonas“, – sakė K. Rudys.
25-eri metai – tai ketvirtis amžiaus buvimo kartu – yra solidus ir svarbus jubiliejus ne tik kūrybinei grupei „Mostas“, jos gerbėjams, bet ir Palangai. „Mosto“ nuotr.
Simbolis – mojanti sparnais žuvėdra
Kiekvienas menininkas negali egzistuoti be pagrindinio, kūrėjo sielai būtino dalyko – kūrybinės laisvės. Per dvidešimt penkerius metus nueita nemažai kūrybinių žingsnių, kuriuos visus vienijo labai nepaprastas grupės pavadinimas – vienas žodis „Mostas“. Kiekvienas kūrėjo potėpis, lyg Palangos smėlyje palikta pėda, tačiau tokia, kurios neištrins, neužpustys jokie vėjai. Ji sukūrė unikalią meninę vertę, kuri garsina Palangą dailininkų gausa, jų profesionalumu. Visa kūryba, kaip ir pats kūrybinės grupės pavadinimas gali būti įvairiai traktuojamas, suprantamas ir vertinamas. Štai a.a. dailininkui J. Meškiui, mostas nebuvo įsivaizduojamas be plačių užmojų, skrydžio, kūrybinio polėkio, žuvėdros sparnų mosavimo. Mat jo nutapyta plačiai sparnais mojanti žuvėdra tapo visos kūrybinės grupės simboliu, kuriems intensyvus potėpis dailininko teptuku prilygo ne tik paukščio skrydžiui bet ir plačiam kūrybiniam mostui.
Lietuvos spalvinė gama
Pasak „Mosto“ dailės salono sielos Nijolės Griušienės, menininkų grupė jungia daug talentingų kūrėjų, kurie per laiką tapo vieninga kūrybinė šeima. Bendri plenerai, bendros parodos ir nuolatinis vienas kito palaikymas leido net ketvirtį amžiaus išlikti kartu, išlaikyti draugiškus santykius, dalintis savo idėjomis, rengti parodas ir, be jokios abejonės, kurti.
„Mostasׅ“ gimė iš meilės menui, savo kraštui, poreikio dalintis patirtais įspūdžiais, pažinimu ir kūrybiniais atradimais. Grupės nariai analizavo Lietuvos meninį paveldą, globalius kultūros reiškinius, eksponavo savo kūrybą ne tik Palangoje, bet ir įvairiose šalies vietovėse, per laiką peržengė netgi Lietuvos ribas. Grupės branduolį formavo anuomet jauni, įspūdžiams imlūs kūrėjai: Palangos miesto garbės pilietė, dailininkė Gražina Oškinytė – Eimanavičienė, a.a. dailininkas Juozas Griušys, ilgametis „Mosto“ prezidentas a.a. Edvardas Žiba, a.a. Juozas Meškys, Romas Paulikas, Ieva Litvinaitė, Eglė Lipinskaitė, Reda Rimkutė-Ščerbakovienė, Rasa Užpelkytė, Dovilė Oškinytė, kiek vėliau į bendrą veiklą įsijungusi Gražina Eimanavičiūtė ir tėčio pėdomis sekantis jaunasis dailininkas Juozas Griušys.
„Kiekvienas „Mosto“ kūrėjas turi savitą kūrybinį braižą, tematiką, tačiau visus juos vienija svarbiausia dailininko būsena – noras kurti. „Mostas“ jungia įvairaus amžiaus kūrėjus. Didžioji dalis grupės narių dirba pedagoginį darbą, dėsto dailę įvairiose ugdymo įstaigose. „Mosto“ nariai nuolat rengia personalines ir bendras parodas Klaipėdoje, Nidoje, Plungėje, Vilniuje, pabuvojo Jūrmaloje (Latvija). Nuo susibūrimo pradžios grupė kiekvienais metais pakviečia palangiškius į tradicines „Mosto“ gimtadienio parodas. Dar viena gražia tradicija tapo kasmečiai plenerai, kuriuose prie grupės narių prisijungia ir svečiai, dailininkai iš kitų miestų. „Mosto“ plenerai vyksta Plateliuose, Lygsūdėje, Papilėje, Švėkšnoje, Mingėje, Luokėje, Biržuvienuose ir kituose Lietuvos kampeliuose, tad kūryba neapsiriboja vien kurorto vaizdais, joje užfiksuota visos Lietuvos spalvinė gama, lankomasi ir užsienyje. Kūrybinė grupė gali džiaugtis ne tik susiformavusiomis gražiomis plenerų tradicijomis, solidžiomis parodomis, kurios sulaukia gausybės teigiamų atsiliepimų spaudoje, bet ir dar viena nepaprastai svarbia tradicija užgimusia ir besitęsiančia nuo 2002 metų – kurti atvirukus, kuriuos galima nusiųsti draugams, užrašyti ranka ir suteikti šilčiausių emocijų sveikinimą, linkėjimą ar mažą laiškelį gavusiems žmonėms. Atvirukas – tai yra ir meno kūrinys, ir žmogiškos šilumos dalelė, kuria galima dalintis, ją dovanoti, džiuginti savo artimuosius. Juk mažas ranka rašytas meno kūrinėlis nepaprastai sušildo“, – akcentavo N. Griušienė.
Ketvirtis amžiaus
Kūrybinės grupės „Mostas“ pirmininkas Juozas Griušys jaunesnysis akcentavo, kad 25-eri metai – tai ketvirtis amžiaus buvimo kartu – yra solidus ir svarbus jubiliejus ne tik kūrybinei grupei, jos gerbėjams, bet ir Palangai.
„Augau su „Mostu“, nors nebuvau grupės narys, mačiau visą kūrybinį ciklą, kuris man buvo ir, džiaugiuosi, tebėra labai įdomus. Tai yra grupė, kurios menininkų darbai yra aktualūs šiandien, todėl ir rengiamos parodos sutraukia gausius lankytojų srautus. „Mostas“ – neatsiejama Palangos kultūrinio gyvenimo dalis, užgimusi unikaliame kultūros lopšyje – miesto bibliotekoje. Ji tapo pirmąją „Mosto“ menininkų užuovėja burtis, tartis, dalintis kūrybinėmis idėjomis, patirtimis ir eksponuoti parodas. Esu labai dėkingas, kad čia noriai palaikoma kultūrinė veikla. Džiugu, kad visi „Mosto“ kūrėjai formuoja unikalų šios kūrybinės grupės charakterį, kuriame vyrauja laisvės, polėkio, naujų kūrybinių idėjų paieškos dvasia“, – dalijosi savo įspūdžiais kūrybines tėčio tradicijas tęsiantis J. Griušys jaunesnysis.
„Mūsų parodos jaukios, šiltos, visuomet kupinos lengvo subtilaus humoro, skambios muzikos, juoko. Iš parodos išeiname visuomet truputėlį geresni, nes ten pilna apsikabinimų, nuoširdžių linkėjimų, tiesiog šiltų žmogiškų jausmų“, – kviesdama į jubiliejinę parodą, vyksiančią gruodžio 7 dieną Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, minėjo N. Griušienė.
Palangiškiai gali prisiminti ir unikalias akcijas
2009 gegužę įvyko Europos dienos minėjimas „Vėjų rožė iš Palangos“. Anuomet dailininkų sumanymu aplink parko rotondą buvo sukurtas žemės menas – mozaika „Vėjų rožė“. Spindulių formos žemės piešinį papildė erdvinė kompozicija. Ištapyta didžiulė burė plazdėjo tarp parko medžių, o ant įtemptų virvių sukabinti plevėsavo spalvingi jaunųjų europiečių piešiniai.
„Anapilio gelbėjimo akcija“. Spalvingai pasipuošę dailininkai kūrė kelionę laiku nuo arbatos gėrimo popietės su grafais Tiškevičiais iki bohemiškos nuotaikos. Vienos dienos plenere dalyvavę kūrėjai surengė savo darbų aukcioną, o už dailės kūrinius gautos lėšos buvo paaukotos „Anapiliui“ gaivinti.
2010 lapkritį surengta „Gerumo akcija“, kurioje menininkai kūrė mažas kalėdines dovanėles onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Daugeliui akcijoje dalyvavusių kūrėjų tapyba ant šilko buvo naujiena, bet įgudusia ranka sukurtos spalvingos skarelės tapo dovana mažiesiems ligoniukams.
2013-aisiais surengta balandininkų ir „Mosto“ dailės paroda „Po balandžio sparnu“. Devyni Palangos dailininkai kūrė darbus, vaizduojančius taikos ir meilės ambasadorius – balandžius. Tai bene pirmoji paroda Lietuvoje, skirta vien balandžiams, sukurta bendradarbiaujant dailininkams ir Palangos balandininkų klubui.