Tai buvo Vorkutos, Permės, Laptevų, Tomsko, Krasnojarsko, Magadano, Norilsko ir likusio Gulago Lietuvos tremtinių svajonė. Tai skausmo jūra, kuri užliejo visą Lietuvą 1941 m. birželio 14 d. Tą naktį iš Palangos ir apylinkių ištremta apie 30 tautos šviesuolių – mokytojų, valstybės tarnautojų, karininkų. Bet tai buvo tik pradžia.
Minint Birželio 14 – ąją 1989 m. prie Birutės kalno aukuro. Tremtinė Veronika Šumskienė, politkalinys Gabrielius Milašius ir tremtyje gimęs Arūnas Šateika. Sąjūdžio archyvo nuotr.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui 1944 m. okupantas sugrįžo ir toliau tęsė tautos genocidą iki pat 1952 metų. Mes, tremtiniai ir politiniai kaliniai, iškentę Sibiro šaltį, badą, pažeminimą, likę gyvi 1955–1960 metais traukiniais, laivais, sunkvežimiais „pajudėjom“ link tėvų žemės. To meto Lietuvos komunistų partija mūsų nelaukė ir sugalvojo aibę priežasčių „tautos priešų“ neįsileisti. Todėl dalis sibiriečių apsigyveno kaimyninėje Latvijoje ir Karaliaučiaus krašte.
1988 m. Pirmasis Palangos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos komitetas. Iš kairės: A.Tranyzas, V.Galdikienė (pirmininkė), A.Šateika, E.Minelgaitė, J.Jurevičiūtė, R.Majoraitė, L.Alminas
Vėlesniais laikotarpiais įstaigose, darbovietėse mes, tremtiniai, buvome kruopščiai „prižiūrimi“ atitinkamų instancijų, komunistų. Bet šviesa nugalėjo tamsą. 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos šviesuolių buvo įkurtas Sąjūdis, kurio mintys, idėjos greit apėmė visą Lietuvą. Susikūrė miestų, miestelių Sąjūdžio tarybos, kuriose buvo daug tremtinių ir politinių kalinių.
1988 m. spalio 22-23 d. Vilniaus sporto rūmuose įvyko pirmasis visos Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas. Jo nutarimuose, nors dar Ezopo kalba, skambėjo svarbiausia visų tremtinių svajonė – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.
LPKTS Palangos filialo pirmininkė Genovaitė Vėlavičienė ir Laisvės kovų dalyvis K.A.Pečiukonis šventinant paminklinį akmenį partizanams
Po šio suvažiavimo mes, Palangos tremtiniai ir politiniai kaliniai, ėmėmės kurti savąją organizaciją. 1988 m. lapkričio 12 d. įvyko pirmasis iniciatyvinės grupės susirinkimas, jos seniūne tapo tremtinė Vida Galdikienė. Klaidžiojo dar tada truputis baimės, nepasitikėjimo, bet viso to nebeliko, kai 1989 m. sausio 28 d. Palangos tremtiniai buvo sukviesti į pirmąjį visuotinį susirinkimą. Tuomet poilsio namų „Neringa“ salė vos vos sutalpino visus atvykusius.
Paminklinio akmens partizanų žuvimo vietoje Vilimo Kalnelyje Žibininkų kaime šventinimas 2017 m.
Šio susirinkimo dalyvių registracijos metu paaiškėjo, kad „ešelonų brolių ir sesių“ Palangoje yra apie 350.
1989 m. sausio 30 d. buvo įkurtas parapijos Tremtinių klubas. 1990 m. vasarį aktyviai dalyvavome rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Sulaukėme visų išsvajotos dienos –1990 m. kovo 11-osios.
Vėliau aktyviai padėjome kurti valstybines institucijas gimtojoje Palangoje, beveik pusė pirmosios Miesto tarybos narių buvo deleguoti Tremtinių klubo.
Buvę Palangos tremtiniai su klebonu Algiu Genučiu prie Tremtinių muziejaus
Neužmiršome ir tų, kurie nesugrįžo į Tėviškę. 1990 m. birželio 14 d. Senosios vaistinės kiemelyje sukūrėme jaukų nedidelį atminimo memorialą, kurį pavadinome Tremtinių kryžiumi.
1994 m. buvo įkurta Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjunga, mes įsteigėme Palangos skyrių ir tapome jos nare, aktyviai dalyvaudami miesto politiniame ir visuomeniniame gyvenime. 2004 m. miesto Tarybai mums paskyrus jaukų namelį J.Basanavičiaus gatvėje, tremtinių p.Litvinienės, Algio Pečiukonio, St. Stonkienės bei kitų iniciatyva įkūrėme Palangos tremtinių muziejų, ekspozicija 2009 m. buvo atnaujinta.
2017 m. Šventinamas paminklinis akmuo partizanams Žibininkų kaime
Didžiulis darbas atliktas mūsų tremtinio Petro Gabrėno statant paminklą Lietuvos partizanų vadui Jonui Žemaičiui–Vytautui.
Laikas bėga nenumaldomai, tremtinių ir politinių kalinių Palangoje gyvų beliko apie 130. Stengiamės tęsti svarbiausius mūsų sąjungos darbus, išsaugoti Lietuvos, Palangos tremtinių kančių istoriją, puoselėti ir toliau rinkti su tuo susijusius faktus ir dokumentus, prižiūrėti esamus bei statyti naujus paminklus, menančius tremtinių, partizanų kovas už Lietuvos Nepriklausomybę.
Kartu su Palangos mokyklomis, mokytojais dalyvaujame projektuose, kurie nuolatos primintų moksleiviams apie tragišką mūsų tautos kančių laikotarpį. Privalome budėti tarptautiniu lygmeniu, Europai nuolatos priminti, kaip buvo vykdomas tautų genocidas 1945–1954 metais. Mūsų didžioji kaimynė skyrė milžiniškas pinigų sumas tam, kad visa tai būtų sukompromituota ir užmiršta. Kremliaus valdininkų įsakymu šiemet sudarkyti tremtinių muziejai Karlage ir Permėje. Kad visa tai sustabdytume, mūsų LTPK sąjungai bei mūsų skyriui tenka ieškoti ir puoselėti ryšius su Ukrainos, Rusijos ir kitų valstybių tremtinių organizacijomis.
2018 m. lapkričio 12 d. mūsų organizacijai sukako 30 metų. Sveikiname visus Palangos tremtinius ir politinius kalinius su šiuo jubiliejumi!
Pirmosios tarybos nariai–tremtiniai
Vida Galdikinė,
Arūnas Šateika