Zenonas Rupkus
Lapkričio 12 d. – 23 dienomis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradeda neterminuotą streiką, į jį įsijungia ir kai kurios Lietuvos mokyklos. Didžiausia protestų banga nuvilnys lapkričio 19 dieną. O ar streikuos Palangos ugdymo įstaigos, teiraujamės miesto mokyklose.
Žeminantis atlyginimo „padidėjimas“
Pasak LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mokytojus žeminančios naujos darbo apmokėjimo sistemos, kuri įgyvendinama chaotiškai jai tinkamai nepasirengus. Dėl to mokyklose jau trečias mėnuo tvyro chaosas ir nežinomybė, bendruomenės supriešintos, o visa tai žlugdo ugdymo procesą. Jis pastebi, jog Vyriausybė, manipuliuodama įvairia statistika, klaidina visuomenę, kad mokytojų atlyginimai pakilo. LŠDPS primena, kad Švietimo ir mokslo ministerija nuolat tvirtino, jog kelti mokytojų atlyginimus niekada nebuvo naujojo darbo apmokėjimo modelio tikslas. Kadangi darbo užmokesčio koeficientai nebuvo didinti, išaugus darbo krūviui atlyginimai pakilo vos keliais eurais. „Tokį „padidėjimą“ mokytojai vadina žeminančiu, o ministerijos skleidžiama informacija apie neva ženkliai išaugusias algas tik skatina mokyklas dar aktyviau jungtis prie streiko“, - teigia A.Navickas.
Reikalaujama mažinti vaikų skaičių klasėse
Reikalavimus dėl netinkamai rengiamo naujojo darbo užmokesčio modelio LŠDPS iškėlė dar prieš metus įvykusiame suvažiavime. Pastarąją gegužę LŠDPS surengė ir įspėjamąjį streiką, tačiau reforma vis tiek priimta buldozerio principu neatsižvelgus į jokius argumentus. „Iš esmės ydinga reforma, ką mes matėme nuo pat pradžių, ir negali būti įgyvendinama sklandžiai. Bet ministerija neprisiima atsakomybės, nekeičia susidariusios padėties bei toliau pirštu rodo į savivaldybes, mokyklų vadovus ir pačius mokytojus, taip kenkdama visų pirma vaikams, kuriems nutrūksta ugdymo procesas. Todėl pradedame streiką ir streikuosime tol, kol bus priimti sprendimai padėtį keisti“, - sako LŠDPS vadovas.
LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti, anot profsąjungos, absurdiškos darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.
Trūksta aiškaus lėšų panaudojimo
Pasak streiką organizuojančios švietimo darbuotojų profsąjungos vadovo, prie streiko pedagogai jungiasi aktyviai ir noriai, lapkričio 12 dieną streiką pradėjo 6 mokyklos, lapkričio 13 d. prisijungia dar 6. Palangiškiai kol kas nedalyvauja, bet profsąjungos atstovai tikisi, kad prisijungs vėliau. „Streikas vyksta atsargiai, nenorime pakenkti ugdymo procesui. Jei ministerija su mumis nesiderės, kasdien didinsime streiko apimtis. Kol kas iš ministerijos tyla, žiūrėsime, kas vyks toliau. Streiką veikia ir procedūriniai dalykai, mokyklos privalo susitvarkyti dokumentus, informuoti moksleivius, jų tėvus. Lapkričio 19 d. bus didžiulė banga, streikuos didžiausias Lietuvos mokyklų skaičius“, – kalbėjo A. Navickas.
Pasiteiravus apie pagrindines, jo nuomone, švietimo sistemos problemas, pašnekovas tikino, kad šiuo metu patvirtinta neteisinga ir neskaidri darbo apmokėjimo sistema, norima ją keisti, taikant esminį principą, jog 18 kontaktinių valandų būtų skaičiuojama kaip pilnas krūvis, ir dar 18 val. paliekant kitoms veikloms. Mokytojų atlyginimo koeficientai seniai nedidinti, klasėse per didelis mokinių skaičius. Bus kalbamasi ir dėl kitų švietimo sistemoje pasitaikančių negerų dalykų, bet labiausiai mokytojų darbą trikdo etatinio darbo apmokėjimo sistema. Ministerijos pinigai koeficientų didinimui lyg ir skiriami, tačiau nėra aiškumo juos panaudojant.
Prasta emocinė situacija
„Mes nesiekiame švietimo ir mokslo ministrės atsistatydinimo, tačiau su ja kalbėtis bus sudėtinga, jeigu ji neatsiprašys viešai visų mokytojų. Ši apmokėjimo sistema labai supriešino pedagogų kolektyvą, mokytojus padarė priešais. Visame pasaulyje streiko kultūra labai populiari. Vienas streikuojančias profesines sąjungas palaiko dar kelios. Deja, bet Lietuvoje vis dar trūksta streikavimo praktikos, kuomet vieną profesinę grupę palaiko ir kitų profesijų atstovai, tačiau šiuo metu kalbamasi su kultūros darbuotojais, bus aptariamos bendrų mitingų, bendrų veiksmų galimybės. Mokytojų, kaip ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, darbo užmokestis vis dar gėdingas. Mes nesakome, kad vien mokytojams reikėtų atlyginimus kelti, tačiau kitos sritys taip pat galėtų būti aktyvesnės, į viešumą kelti savo bėdas. Mokyklose pastebima ir prasta emocinė situacija, kuomet vadovams buvo suteikta galių spręsti dėl 60-70 proc. darbo užmokesčio skyrimo, daugelis mokytojų pasijuto pažeminti, nedrįstantys nei prieštarauti, nei žodžio pasakyti, o tai visiškai sužlugdo žmogų kaip asmenybę. Apmaudu, kad koleginį išsilavinimą įgijęs specialistas ir tas, kuris turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei magistro kvalifikacinį laipsnį, uždirba praktiškai tą patį. Tai absoliučiai nenormalu“, – sakė A. Navickas.
Rafinuočiau pateiktas nachališkumas?
Anot profsąjungų lyderio, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga – tai didžiausia profesinė sąjunga Lietuvoje, šiuo metu vienijanti 4000 narių, kasdien registruojasi po dvi ar tris mokyklas, gretos gausėja.
„Apie švietimo sistemos problemas reikėtų pradėti kalbėtis, bet ministerija kol kas sabotuoja derybas. Mes reikalavimus įteikėme prieš vienerius metus, gegužę žadėjome rengti įspėjamąjį streiką, bet niekas nereagavo. Labai gaila, bet dabartinę švietimo ir mokslo ministrę vertiname apgailėtinai, mano galva, ji yra didžiausia gėda Lietuvos švietimo sistemoje, kuri buvo iki tol. Matau cinizmą, nachališkumą, bet gal kiek rafinuočiau pateiktą nei praėjusioje kadencijoje. Paminėtinas dar vienas sistemos absurdas – Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, kurios testavimus praeina tik savi ir dar savesni. Lyderius turėtų rinkti bendruomenė, kuri juos pažįsta, mato iš konkrečių darbų. Apie vadovo tinkamumą darbui negalėtų spręsti psichologas, kuris galimai pats turi psichologinių sutrikimų“, - kalbėjo pašnekovas.
„Rezultatų siekiame dirbdami, o ne streikuodami“
Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos vadovė Laimutė Benetienė patikino, jog jos vadovaujama įstaiga į streikuojančiųjų mokyklų gretas nesijungsianti. „Mūsų mokyklos mokytojai neišsakė jokių pageidavimų lietis į protesto bangos gretas. Pedagogai išsiaiškino situaciją dėl įvesto etatinio darbo apmokėjimo, ją suprato, susitaikė su tuo, kaip yra. Streikuoti jokių pakvietimų negavome, o ir iš kolektyvo niekas nesikreipė, nepareiškė noro. Mokyklos veiklą reglamentuoja griežti įstatymai, mes stengiamės jų laikytis. Darbo kodekse yra griežtai apibrėžta, kas gali streikuoti, kada, kaip organizuoti streiką. Negaliu kalbėti apie kitas mokyklas, tačiau mūsų ugdymo įstaiga dirba. Įvedus etatinį apmokėjimą, pedagogų darbo užmokestis kažkiek pakilo, mokytojų atlyginimai skaičiuojami labai individualiai, priklausomai nuo kategorijos, pamokų krūvio, darbų apimties. Tie, kurie turi didesnį krūvį, uždirba šiek tiek daugiau. Šiuo metu etatinis krūvis apima nuo 504 iki 756 metinių valandų pradedantiems mokytojams, kurių stažas iki dvejų metų, prisideda ir nekontaktinės valandos, o visas metinis mokytojo etatas yra 1 512 valandų. Į streiko niuansus nesigiliname, nes turime daug darbo. Rezultatų siekiame dirbdami, o ne streikuodami“, – akcentavo L. Benetienė.
„Pedagogai išsiaiškino situaciją dėl įvesto etatinio darbo apmokėjimo, ją suprato, susitaikė su tuo, kaip yra. Streikuoti jokių pakvietimų negavome, o ir iš kolektyvo niekas nesikreipė, nepareiškė noro“, – teigia Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos vadovė L.Benetienė (viduryje). „V.P.“ nuotr.
Nurodymas „pjautis“ tarpusavyje?
Susisiekus su Palangos senosios gimnazijos bendruomene, išsiaiškinome jog šios ugdymo įstaigos pedagogai taip pat nestreikuoja. Nenorėję, jo jų tapatybės būtų atskleistos, mokytojai spėliojo, kad gimnazija priklauso kitos profesinės sąjungos susivienijimui. Jie apgailestavo, kad profesinės sąjungos Lietuvoje susiskaldžiusios, jose galimi ne visai skaidrūs interesai. „Nesuprantu tų mokytojų, kurie pasinėrę į vieną ar kitą narystę, pamiršta esmines pilietines nuostatas, juk visi esame kolegos, visi mokytojai jaučiamės blogai. Blogumas, slogi darbo atmosfera paliečia visus. Įvedus etatinį darbo apmokėjimą buvome panardinti į visišką chaosą, mokytojams atlyginimai nekyla daugiau kaip dešimt metų, o spaudoje transliuojama nuostata, neva skirta lėšų atlyginimams kelti, skamba lyg ministerijos nurodymas pedagogų kolektyvui tarpusavyje „pjautis“.
Sukiršinta tarpusavyje bendruomenė skatina stebėti vieniems kitus, sekti, klausytis kone prie durų, o gal mokyklos vadovybė ką nors ne taip padalino, blogai suskaičiavo? O gal profsąjungos nariai sau lėšas pasiskirstė? Vyriausybė jau 10 metų žada ir netesi pažadų, tačiau panardinus kolektyvą į visokiausias spėliones, stengiamasi tiesiog nukreipti dėmesį, paskatinti vidines rietenas. Todėl streiko idėją iš esmės palaikau, remiu ir, jei galėčiau, prisijungčiau. Situacija švietimo sistemoje kritinė“, –kalbėjo nusivylusi pedagogė.
Nuolat tikrinant, grūmojant, kokybė nekyla
„Jūs pažiūrėkite, kiek švietimui kontroliuoti prikurta struktūrų, tai ugdymo plėtotės ar pedagogų švietimo centrai, visa eilė mokyklų vertinimo agentūrų, tarp jų ir nacionalinė. Darbą tikrina įvairios audito bendrovės. Kas jie tokie? Kaip jie susiję su vaiko ugdymu ir kokybe? Eina tikrinti, šokdina. Nejau mokytojui nuolat grūmojant, neįvertinant jo darbo, pasiekimų, pastangų pagerėja ugdymo kokybė? Netikiu, jog tai padeda sukurti palankią darbui atmosferą. Jau prikurta popierizmo tiek, kad nebelieka laiko darbui su vaiku. Kažkas spragteli pirštu, ir visi pardedame pildyti dar vieną, atnaujintą dokumento formą. Bet tai yra valstybinio masto nesąmonė. Daug švietimui skirtų lėšų ištaškoma betiksliam formalizmui ir įvairiausioms struktūroms kurti, kas tiesiogiai neturi jokios įtakos nei mokinio, nei mokytojo gerovei.. Etatinio darbo užmokesčio įvedimą vienareikšmiškai galėtume pavadinti chaosu, tragedija. Kiekviena mokykla skaičiuoja lėšas kaip išmano, niekas neišaiškina, ką daryti, kaip, iš kur paimti, jei trūksta. Šitie dalykai prie ugdymo kokybės tikrai neprisideda. Be abejo, išsakydama šias mintis aš nieko neišspręsiu“, – prašydama išsaugoti konfidencialumą kalbėjo kita mokytoja.
Iš esmės pritarė
Palangos Senosios gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė Rima Dargienė neslėpė, jog pačiai streiko idėjai pritaria, tačiau tikino, kad streikuoti negali, nes kolektyvas priklauso kitai profesinei sąjungai, kuri yra pasirašiusi trišalę sutartį nestreikuoti su Vyriausybe bei Švietimo ir mokslo ministerija.
Palangos pedagogai tikina, jog, nors ir pritaria streiko idėjoms, mokiniams keblumų dėl pamokų nebus. „V.P.“ nuotr.
„Norint streikuoti, reikia šią sutartį nutraukti ne anksčiau nei prieš mėnesį laiko. Tik nutraukus, galima tvarkyti streiko rengimo dokumentus. Ponas A. Navickas yra vienintelis mokytojų profesinės sąjungos lyderis, atsisakęs pasirašyti trišalę sutartį. Streikas organizuojamas vienašališkai, be mūsų prisidėjimo. Pati streiko idėja demokratinėje valstybėje yra sveika, bet mes labiau linkę eiti į derybas. Etatinis darbo apmokėjimas jau yra įvestas, pradeda ryškėti padarytos klaidos. Dabar deramasi, ieškoma sprendimų, kaip visa tai pagerinti. Gaila, bet kai kuriais klausimai susitarimų nėra. Derybos vyksta nuolatos. Yra kelios mokytojų profesinės sąjungos, jos gana susiskaldžiusios. Mūsų vadovas buvo Eugenijus Jesinas, kuris yra pasitraukęs dėl ligos, o laikinas lyderis Ramūnas Znutas. Tai yra Lietuvos mokytojų švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Šiuo metu streiko galimybes riboja teisinė situacija. Viskas nauja, šviežia. Matysime, kiek streikuojančių mokyklų yra ir ką juo norima parodyti. Etatinis darbo apmokėjimas – mokytojo darbo įforminimas yra teigiama iniciatyva, atskaitos taškas. Deja, kol kas neapmokamos visos valandos, ne visai aiškus darbo apmokėjimas, mokytojo darbo grafikas. Yra visokiausių niuansų, kurie neramina. Viskas padaryta labai greitai, nieko nepaaiškinat iki galo“, - kalbėjo pedagogė. Pašnekovei apmaudžiausia tai, kad kai kurie ministerijos įsakymai pasiekia ugdymo įstaigą pavėlavę, tad skubotai įvesta tvarka – lyg iki galo nepadaryti namų darbai.
Ministras – lyg graži kepurė
„ Fiksuojame visas klaidas, pastabos siunčiamos profesinės sąjungos vadovams, kurie jų pagrindu gali derėtis su ministerija. Buvo žadama mažinti mokinių skaičių klasėse, o dirbti su 30 labai sunku. Manyčiau, kad vienas mokytojas gali mokyti iki 24 žmonių, kad patrauktų jų dėmesį. Didelis vaikų skaičius klasėse pakreipia vaikų nenaudai ugdymo kokybę. Manau, kad švietimo sistemoje visko prikurta netgi per daug. Kitą kartą nebesupranti, kokie raštai iš kur ateina, vienas raštas dengia kitą. Bet dažnesniu atveju perdėtos dokumentacijos kūrimas būna tarytum nepavykusi darbų imitacija, žmonės bando parodyti, kad dirba. O metodinės pagalbos, koncentruotos veiklos nejaučiam. Kritikuoti ministrės nenorėčiau. Pripažinkime, kad reformas vykdo ne vienas žmogus. Ministro funkcija šiuo atveju reprezentacinė, jis lyg graži kepurė, kuri vykdo politinę valia. O politinė valia priklauso nuo Vyriausybės“, – akcentavo R. Dargienė.
Nėra taip jau blogai
O štai Šventosios pagrindinės mokyklos vadovė Valda Šarkienė tikino, kad jų kolektyvas yra patenkintas darbo sąlygomis, mokytojai nestreikuoja ir nežada to daryti. „Nemanau, kad streikas tinkamiausias būdas aiškintis santykius. Mokykloje nėra net profsąjungos, esame maža mokyklėlė. Be abejo, mokytojus šiek tiek nuvylė pirmoji alga. Politika savo keliu, o mes tiesiog dirbame savo darbus. Labiausiai man nepatinka, kad mokytojai pastaruoju metu apkraunami nereikalingais popieriniais darbais. Perdėtas popierizmas slegia, kartais net rankos nusvyra bepildant. Blogiausia, kad kasmet jo daugėja. Tačiau atvirai pasakysiu – nėra jau taip blogai“, – tikino V. Šarkienė.