Savivaldybių gerovės indekse Palanga – tarp šalies lyderių

Savivaldybių gerovės indekse Palanga – tarp šalies lyderių, Aurimas

Palanga pagal Savivaldybių gerovės indeksą užima aukštą 8 vietą tarp 60 šalies savivaldybių, o pagal kriterijų „Socialinis saugumas“ nusileidžia tik sostinei ir užima 2 vietą. Tokius duomenis šią savaitę pristatė išsamią savivaldybių gerovės analizę atlikęs Vilniaus politikos analizės institutas.

Atliktos analizės rezultatai skelbia, kad Lietuvoje patraukliausia gyventi penkiuose didžiuosiuose miestuose, aplink juos ir pajūrio kurortuose, tarp kurių – ir Palanga. Pirmą kartą sudarytas Savivaldybių gerovės indeksas, grindžiamas 2017 m. oficialiosios statistikos duome­nimis, jis rodo naujausias savivaldybių gerovės raidos tendencijas. Indeksą sudaro 5 komponentai: socialinio saugumo, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, koky­biško švietimo ir sveikos demografijos visuma.

Palanga, įvertinus visus 5 komponentus, tarp 60 šalies savivaldybių užėmė 8 vietą. Ypač aukštai įvertintas socialinis saugumas – pagal šį kriterijų Palanga nusileido tik Vilniui. Socialinio saugumo komponentas matuoja socialinės gerovės situaciją savivaldy­bėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtu­mo santykis) ir socialinės paramos aprėptį.

Vertinant ekonomikos gyvybingumą Palanga taip pat įvertinta labai aukšta pozicija – tarp visų šalies savivaldybių kurortas užima 6 vietą (nusileidžia tik didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio savivaldybėms, taip pat – Neringai). Gyvybingos ekonomikos komponentą sudaro rodikliai atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir augimo potencialą: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16 – 65 m.).

Švietimo srityje Palanga taip pat įvertinta auštai – į priekį Palanga praleido tik 8 savivaldybes. Švietimo komponentą sudaro švietimo prieinamu­mo – ikimokyklinio švietimo aprėpties, dalyvavimo neformaliojo vaikų švietimo ro­dikliai, bei švietimo rezultatų rodikliai – įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus procentai nuo bendro taip pačiais metais bendrojo lavinimo baigusiųjų abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai (procentas surinkusiųjų 51 – 100).

Pasak Palangos miesto merų Šarūno Vaitkaus, paskelbtas Savivaldybių gerovės indeksas bei jame labai aukštai įvertinta Palanga – visų kurorto gyventojų susitelkimo bei darbo rezultatas. „Patekti į Savivaldybių gerovės indekso pirmąjį dešimtuką – geras rodiklis. Pirmose vietose išsirikiavo didmiesčiai, ir džiugu, kad Palanga jiems beveik nenusileidžia. Ypač džiaugiuosi socialinio saugumo rodikliais. Juk būtent socialinis saugumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, leidžiančių gyventojams savo mieste jaustis gerai bei skatinantis jaunimą, jaunas šeimas ateitį sieti su savo miestu“, – kalbėjo meras.

Š. Vaitkus taip pat atkreipė dėmesį, jog ilgalaikė savivaldybių gerovės stebėsena ir analizė padės visoms savivaldybėms stebėti gerovės pokyčius bei atkreipti dėmesį į silpnesnes vietas. „Palanga, palyginti su kitais šalies miestais, nėra išimtis – nors Savivaldybių gerovės indekse užimame garbingą 8 vietą, turime kur pasistengti“, – sakė Š. Vaitkus.

„V.P.“ inf.

Savivaldybių gerovės indeksas Palanga 8vieta
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.