Siūlomi vaučeriai pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, o kainos, įvedus juos, tik didės, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame šios naujovės neoficialiame vertinime, kurį pavyko gauti naujienų portalui 15min.lt. Nors ši ministerija yra atsakinga už vaučerių įvedimą, jos specialistai patys netiki, kad ši kainų priemonė veiktų. Anaiptol, perspėjama, kad parama gali būti nelegali ir iš jo pasipelnytų sukčiai, rašo 15min.lt.
15min.lt gavo ŽŪM parengtą neoficialų dokumentą „Vaučerių priemonė – pirminės įžvalgos“, kuris skirtas Vyriausybei. Aptarimuose naudojamame dokumente ministerijos specialistai apie vaučerius surašė daug trūkumų, ir rado vos kelis privalumus, kuriuos būtų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis. ŽŪM teigimu, vaučerių sistema išaugintų kainas, o ne jas mažintų.
„Vaučerių atveju, subsidijuojant pačias smulkiausias parduotuves, būtų dirbtinai (valstybės subsidijomis) palaikomas jų nustatytas (ir taip aukštesnis) kainų lygis. Šiuo metu smulkiosios parduotuvės kainas gali kelti tiek, kiek jos garantuoja tam tikrą pirkėjų ratą, tuo tarpu vaučerių sistema galimai išplėstų pirkėjų ratą, o tai kartu sudarytų sąlygas dar labiau pakelti kainas“, – teigiama ministerijos parengtame vertinime.
ŽŪM vertinimu, vaučerių nebūtų taip paprasta įsigyti, nes kaimo vietovėse nebus pakankamai vaučerių platinimo vietų – Lietuvos pašto skyrių yra ne kiekviename kaime, o papildomos su tuo susijusios kelionės išlaidos gali būti didesnės nei 2 eurai. Be to, ŽŪM argumentuoja, kad nuo 2 eurų skirtos nuolaidos šeima net nesutaupytų, nes kainos mažose privačiose parduotuvėse dažnai būna didesnės nei prekybos centruose.
Dokumente, anot 15min.lt, teigiama, kad vaučerį nusipirkęs gyventojas gali netekti kitų lengvatų, pavyzdžiui už šildymą ar nemokamą maitinimą. Taip pat nurodoma, kad vaučeriai sukeltų papildomų išlaidų bei didintų administracinę naštą mažoms parduotuvėms ar ūkininkams, svarstoma dėl vaučerių klastojimo ir lėšų poreikio sistemai.
ŽŪM teigimu, norint vaučerius padalinti visiems Lietuvos gyventojams, reikėtų išleisti 43,2 mln. eurų, jei būtų pasirinkti tik socialiai jautriausi gyventojai – 9,36 mln. eurų.
Kaip sistemos privalumus ŽŪM įvardijo tai, kad būtų didinama konkurencija prekybos centrams ir remiamas šeimos verslas ir ūkininkai.
S. Skvernelis sako, kad konkrečios priemonės dėl maisto produktų kainų mažinimo bus svarstomos jau lapkričio 21 arba 28 dieną vyksiančiame Vyriausybės posėdyje - joms pritartus šios priemonės taps įstatymų projektais arba Vyriausybės nutarimais.
Pasak premjero, daugiausiai bus paliestos kelios sritys: konkurencijos prekybos sistemoje skatinimas, vartotojų teisų ir prižiūrinčių institucijų įgaliojimų didinimas.
„Šiame kontekste man keistai atrodo kilęs didelis ažiotažas dėl vadinamųjų vaučerių sistemos. Tai tikrai nebus popieriniai talonai, nebus sukurta jokios papildomos popierinės naštos - viskas vyks elektroninėje erdvėje. Be to, tai nėra privaloma sistema. Kam nepatinka - tuos vaučerius tiesiog galite ignoruoti“, - LRT radijui antradienį sakė S. Skvernelis.
Paprašytas pakomentuoti portalo 15min.lt gautą ir paviešintą neoficialų Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtą vaučerių sistemos vertinimą, kuriame teigiama, kad vaučeriai pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, S. Skvernelis teigė tokio dokumento nematęs, todėl neturįs ko komentuoti: „Kai matysiu oficialų ministro pasirašytą raštą, tada galėsiu vertinti ministerijos siūlymus“.
Pasak Ministro pirmininko, bendrai ŽŪM ypač pasižymi nenoru kažką daryti ir biurokratiniu atsirašinėjimu: „Jie suranda daugybę priežasčių, kaip kažko nedaryti, o ne kaip kažką naudingo nuveikti. Todėl ūkininkai, perdirbėjai pasigenda konkrečių ministerijos veiksmų ir pagalbos“.
S. Skvernelio teigimu, kartu su vaučerių sistema bus siekiama mažinti biurokratinės ir administracinės veiklos kiekį mažiesiems prekybininkams.
Jis taip pat paminėjo, kad nuo 2019 liepos 1 d. atsisakant galimybės pastatų ir automobilių remonto bei vaikų priežiūros paslaugas vykdyti pagal verslo liudijimą, bus siekiama ištraukti šiuos verslus iš šešėlio.
ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė ir Vyriausybės nutarimo pataisas, kuriomis siaurinamas veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašas. Pokyčius pajus trijų sričių - pastatų remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugų teikėjai, kurių Lietuvoje yra apie 23 tūkst. Jie savo veiklą vykdyti įsigijus verslo liudijimą galės iki 2019 m. liepos 1 d.
Veiklų, įsigijus verslo liudijimą, sąrašas siaurinamas veidrodiniu principu - iš sąrašo išbraukiamos tos veiklos, kurių atžvilgiu nuo sausio 1 d. bus taikoma Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata: teisė gyventojui susimažinti apmokestinamąsias pajamas - susigrąžinant dalį sumokėto GPM už pastatų remonto, lengvųjų automobilių remonto bei vaikų priežiūros paslaugų išlaidas.
BNS / © DELFI / Orestas Gurevičius nuotr.