Pajūrio miške – įtartini užmojai

Pajūrio miške – įtartini užmojai, Aurimas

Alvydas Ziabkus

Palangos savivaldybei įtarimą sukėlęs Kretingos miškininkų ir privataus sklypo savininkų sandėris, leidžiantis pajūrio miške nutiesti keliuką į ketinamą statyti daugiabutį, užkliuvo ir prokurorams.

Palangoje vos puskilometrį nuo Baltijos jūros nutolusį, bet neprivažiuojamą žemės sklypą įsigijusi ir čia daugiabutį namą statyti nusprendusi bendrovė „Orandis“ sumojo, kad apie 150 metrų ilgio kelią patogiausia būtų nutiesti per mišką.

Kita išeitis – per kaimynų žemę tiesti kelią nuo Vanagupės gatvės – sklypo savininkams, matyt, pasirodė pernelyg sudėtinga. Tuomet būtų tekę parengti šios teritorijos planą ir prašyti kaimyninio sklypo savininkų sutikimo.

Be to, numatytas kelias per valstybinį mišką būtų buvęs kiek trumpesnis.

Miške – kelias į poilsinę

Nors pajūrio miškai griežtai saugomi valstybės ir juose bendrojo naudojimo kelių atsirasti negali, Palangos miškus prižiūrinti Kretingos miškų urėdija pritarė privačios įmonės sumanymui.

Iš pradžių 2015 metų kovo pabaigoje urėdija kreipėsi į Palangos savivaldybę prašydama pritarti miške projektuojamam keliukui, kurį buvo žadama naudoti miško priežiūrai.

Tų pačių metų lapkritį urėdija su bendrove „Orandis“ sudarė sutartį, pagal kurią miškininkai planuojamu keliuku privataus sklypo savininkui suteikė teisę nekliudomai važiuoti transporto priemonėmis.

Miškininkai verslininkams rekreaciniame valstybiniame miške ne tik leido nutiesti 6 metrų pločio kelią, bet ir suteikė teisę čia įrengti ir prižiūrėti požemines ir antžemines komunikacijas: elektros tinklus, vandentiekio bei nuotekų vamzdynus.

Netrukus, gruodžio pabaigoje, „Orandis“ žemės sklypą su numatytu privažiavimu per mišką pardavė Vilniaus bendrovei „Soltida“.

Verslininkai sklype suplanavo statyti trijų aukštų, beveik tūkstančio kvadratinių metrų ploto poilsio pastatą ir 2016 metų vasaros pabaigoje gavo leidimą jį statyti.

Pasipriešino savivaldybė

Apie urėdijos ir bendrovės susitarimą Palangos savivaldybei tapo žinoma, kai prieš dvejus metus rudenį miške būsimam keliui buvo pradėta kirsti proskyna.

Tai pastebėję Vanagupės gatvės pabaigoje gyvenantys palangiškiai informavo kurorto merą Šarūną Vaitkų, kuris savivaldybės darbuotojų paprašė išsiaiškinti, kodėl rekreaciniame miške vykdomi kirtimo darbai.

Tuomet ir tapo žinoma apie miškininkų ir privačios įmonės susitarimą.

„Man nekelia abejonių, kad iš pradžių tik apie miško priežiūrai reikalingą keliuką kalbėjusi urėdija savivaldybei paprasčiausiai melavo.

Jo miškininkams kažkodėl prireikė tik po pusantrų metų, netrukus po to, kai privati įmonė gavo namo statybos leidimą“, – sakė kurorto vadovas.

Š.Vaitkus teigė sunkiai įsivaizduojąs, kad pajūrio miške galėtų atsirasti bendro naudojimo kelias, kuriuo kasdien važinėtų pastatyto faktiškai daugiabučio namo gyventojai, jų svečiai.

Tokia perspektyva neviliojo ir Vanagupės gatvės aklagatvyje gyvenančių žmonių, nes transporto srautas į mišką riedėtų po jų langais.

Sutartis pažeidė įstatymus

Savivaldybė urėdijos vadovams pasiūlė patiems nutraukti šią sutartį, bet miškininkai atsisakė.

Urėdijos vadovų teigimu, tokiu susitarimu siekiama taupyti valstybės lėšas miškininkams esą reikalingam keliukui įrengti, nes kelią savo lėšomis įsipareigojo nutiesti privati įmonė.

„Išeitų, kad valstybės turtą privalanti saugoti urėdija rekreaciniame pajūrio miške leidžia tiesti kelius, bet kam, kas tik susimoka už jų įrengimą“, – stebėjosi Palangos vadovas.

Ginčas tarp savivaldybės ir urėdijos persikėlė į teismą. Po pusantrų metų trukusio bylinėjimosi šių metų liepą Aukščiausiasis teismas bylą iš viso nutraukė išaiškinęs, kad savivaldybė šiuo klausimu neturėjo teisės ginti viešojo intereso.

Tuomet savivaldybė apie neteisėtą urėdijos ir privačios įmonės sutartį informavo Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kuri nustatė, kad leidę savo nuožiūra naudotis būsimu keliu miške miškininkai pažeidė net kelis įstatymus.

Anot prokuratūros, kelias statiniams prižiūrėti gali būti įrengtas tik kitos paskirties žemėje, todėl prieš tai turėjo būti formuojamas atskiras inžineriniams statiniams reikalingas žemės sklypas ir keičiama jo paskirtis.

Pagal miškotvarkos projektą, miško keliai gali būti naudojami tik miškui prižiūrėti, bet ne privatiems interesams tenkinti skirtoms komunikacijoms tiesti.

Be to, inžinerinių statinių statybą šioje vietoje draudžia ir Pajūrio juostos įstatymas, pagal kurį, norint prie jūros esančiame valstybiniame miške nutiesti kelią reikėtų gauti Vyriausybės leidimą.

Gindama viešąjį interesą Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į Palangos teismo rūmus, kurie pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė ginčijamos sutarties vykdymą.

Lrytas.lt / E.Kazlaučiūnaitės nuotr.

Palanga miškininkai sklypas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.