Dana Lukauskienė
Spalio 30 dieną Registrų centre įregistruota nauja įstaiga – Šventosios jūrų uosto direkcija. Jos laikinuoju vadovu paskirtas UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis. Pagaliau žengti pirmieji žingsniai Šventosios uosto atgimimui.
Įkurta Šventosios jūrų uosto direkcija – pirmasis žingsnis link atgimimo. „V.P.“ nuotr.
Paskirtas naujos įstaigos vadovas
Oficialiai Šventosios uostas Palangai perduotas rugsėjo pabaigoje. Planuojama, kad pirmieji uosto atstatymo darbai prasidės kitąmet. Pirmasis etapas bus skirtas infrastruktūrai žvejams įrengti, ilgainiui uoste planuojama vystyti ir jachtų turizmą. Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, šiemet priimtame Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitime yra įpareigojantis punktas, jog Savivaldybė, po šio uosto perėmimo savo žinion, privalo steigti uosto direkciją. Sudaryta administracija, paskirtas laikinasis vadovas, juo tapo UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis.
Laikinuoju Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovu paskirtas UAB „Palangos vandenys“ direktorius V.Beržanskis. „V.P.“ nuotr.
Siekia visapusiško atgimimo
„Idėja atgaivinti Šventosios uostą buvo plėtojama daugelį metų, deja, ji nebuvo įgyvendinta. Pats lankiausi pas premjerą prieš metus, pristačiau programą, ką galėtumėme kartu su Vyriausybės palaikymu nuveikti tam, kad atgimtų Šventosios uostas, ir sutarėme dėl veiklos. Tai buvo sudėtingas procesas, kadangi reikėjo keisti teisės aktus. Džiugu, kad ši iniciatyva surado atgarsį, Vyriausybė nenumojo ranka ir deda visas pastangas, kad uostas būtų atstatytas. Vykdant priimtus teisės aktus įkurta Šventosios uosto direkcija, paskirtas jos vadovas. Parinkome žinomą Palangoje žmogų – Virgilijų Beržanskį, kuris yra patyręs administratorius, vadovas, puikiai geba tvarkyti juridinius klausimus, dokumentus, niekada nėra pavedęs. Pagrindinė jo funkcija bus sutvarkyti juridinius dokumentus Registrų centre, parengti uosto įstatus ir vadovauti iki tol, kol bus paskelbtas viešasis konkursas ir parinktas naujasis vadovas. Kuomet jau bus naujasis vadovas, jis formuoti savo komandą, kurti ateities perspektyvas, imtis svarių darbų ar projektų įgyvendinimo. Mes siekiami visapusiško Šventosios uosto atgimimo“, – „Vakarinei Palangai“ kalbėjo meras Š. Vaitkus.
Rengiamas projektas Žemės ūkio ministerijai
Savivaldybės administracija šiuo metu rengia projekto paraišką, atsižvelgdama į Lietuvos Žemės ūkio ministerijos kvietimą teikti paraiškas pagal Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programą, kuria bus siekiama pagerinti Šventosios jūrų uosto infrastruktūrą. „Dirbamas didžiulis juridinis darbas. Iki šiol Šventosios uostas buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pavaldume, nepaisant to jie palaiko, žiūri labai geranoriškai. Prie uosto atgimimo prisidės jau parengta reikiama technine dokumentacija, yra detalusis planas, gauti statybos leidimai. Net ir perdavusi Šventosios uostą Palangos savivaldybės žinion, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija talkina, konsultuoja. Labai teigiamai vertiname ir bendruomenines iniciatyvas, kurios prisideda prie istorinių objektų, mažosios architektūros gaivinimo, puoselėjimo“, – akcentavo meras.
Svariausi žingsniai jau žengti
„Savivaldybės administracija įsakymu mane laikinai paskyrė Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovu. Mano funkcijos apsiriboja įmonės registracija, pirminės dokumentacijos parengimu ir pradinio įmonės veikimo užtikrinimu. Palangos miesto savivaldybės administracija turėtų artimiausiu metu skelbti konkursą ir atrinkti Nuolatinį įmonės vadovą. Pats tikrai į šią poziciją nekandidatuosiu, kadangi pagrindinis mano darbas yra „Palangos vandenyse“. Posėdyje Savivaldybės taryba pritarė naujam projektui, rengiamam pagal Žuvininkystės programą. Nežinau, kiek truks mano laikinas vadovavimas, bet manau, kad konkursu atrinktas uosto vadovas spręs strateginius plėtros, uosto atgimimo klausimus. Svarbiausia, kad išjudėtų visos infrastruktūros atstatymas, uosto tvarkymo darbai, kad atsirastų žvejams pritaikyta infrastruktūra, jachtų uostelis, plėstųsi poilsio zonos. Manau, kad kontaktuosiu su Savivaldybe, stengsiuosi įgyvendinti jos viziją, daryti viską, kad Šventoji gražėtų. Bet labai abejoju, kad suspėsiu rimtesniais darbais prisidėti, mat greitu laiku atsiras tikrasis vadovas“, - komentavo V.Beržanskis.
Prieštaraujančių, kad Šventosios uostas būtų atkurtas, ko gero, nėra, tačiau visiems rūpi, kaip tai bus padaryta. „V.P.“ nuotr.
Anot pašnekovo Šventosios uosto atgimimui reikia gauti lėšų, rasti realius finansavimo šaltinius, parengti reikiamus projektus. O tai neįvyksta per keletą savaičių.
„Svarbiausia, kad pirmieji žingsniai žengiami. Pradžia yra, lieka tik planingai veikti. Aš pats esu už progresą, infrastruktūros vystymą ir atgimimą. Gaila, bet dabar tik pati pradžia, daug informacijos neturiu. Bet manau, kad svariausi žingsniai jau žengti“, – kalbėjo laikinasis Šventosios uosto direkcijos vadovas V. Beržanskis.
Neabejingi ir visuomenininkai
Sužinoję, kad įsteigta naujoji Šventosios jūrų uosto direkcija, paskirtas jos vadovas, sujudo ir visuomenininkai. „Nenorime, kad istorinis Lietuvos uostas, būtų statomas ant šleivo pamato ir klajotų be koncepcijų“, – „Vakarinei Palangai“ teigė Dionyzas Varkalis, Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės narys. Todėl Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos išplėstiniame pasitarime kartu su jūrine bendruomene buvo nutarta parengti dokumentus – kreipimąsi į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Palangos miesto merą, kad uosto atstatymo darbai neliktų be visuomenininkų priežiūros.
„Atsiradus uostui, dabartinius Šventosios krūmynus keistų visa jūrinė infrastruktūra – jachtų priežiūra, aptarnavimas, maitinimo paslaugos. Norėčiau, kad čia užvirtų pilnavertis gyvenimas, atsirastų daug naujų darbo vietų“, – kalbėjo visuomenininkas D.Varkalis
„Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos išplėstiniame pasitarime kartu su jūrine bendruomene buvau įpareigotas parengti raštus premjerui, Žemės ūkio ministerijai ir Palangos miesto merui. Šventosios uosto atgimimo nekantriai laukia visa Klaipėdos jūrinė bendruomenė: Kapitonų klubas, Jūrininkų sąjunga,jūrų veteranai ir kiti. Rengiame dokumentą – kvietimą tartis Šventosios uosto atkūrimo klausimais. Šventosios uosto atgimimas – yra mano gyvenimo svajonė ir siekiamybė. Labai norėčiau pabendrauti su naujuoju Šventosios jūrų uosto direktoriumi, kad nebūtų kartojamos anuomečio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijus Gentvilo klaidos. Baiminamės, kad nebūtų „išplauti“ atstatymo darbams skirti milijonai, o galutinis rezultatas nebūtų toks, kokį jau matėme: milžiniški nuostoliai irnei uosto, nei pinigų. Matėme bergždžias ligšiolines pastangas atgaivinti unikalų istorinį kampelį, tad natūralu, kad norime dalyvauti visuose uosto atkūrimo procesuose“, – akcentavo D. Varkalis.
Žlugdė įvairiausios jėgos
Pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės nario D. Varkalio, Šventosios uostas be galo nelaimingas. Anot pašnekovo, jo atgimimą daugelį metų žlugdė įvairiausios jėgos – pirmiausia karas, kiek vėliau – E. Gentvilas. „Pats esu mechanikas, dirbau ant naujausių žemsiurbių, šešerius metus esu gilinęs Šventosios uostą, Nebenoriu ir nebegaliu žiūrėti į jo nuolatinį žlugdymą. Negalima šitaip svaičioti, jog atvežus žemsiurbę uosto bėdos išsispręs. Juk netgi aštuonerių metų vaikas žino, kad jūroje griovio neiškasi. Iškasei, o žiūrėk jau praėjusi banga viską sulygina. Užeis eilinė audra, ir ta žemsiurbė nuskęs, ką jau parodė ilgametė patirtis. Dar 1970-aisiais metais pats esu su žemsiurbe audros į krantą išmestas, laimei, nenuskendome. Gamtos jėga akimirksniu mus išstūmė iš jūros lauk, tiesiai į pliažą. Todėl bijau, kad Šventosios atstatymas netaptų eiline svaičiotojų galimybe išskalauti vandenyje valstybines lėšas. Tad Klaipėdos jūrinė bendruomenė norėtų įsijungti į Šventosios uosto atstatymo veiklą, stebėti ją, patarti, gauti išsamią informaciją, kad baigtųsi beprasmis pinigų taškymas, o prasidėtų realūs darbai“, – siekdamas, kad Palangos miestomeras Šarūnas Vaitkus ar naujai paskirtas laikinasis uosto vadovas Virgilijus Beržanskis išgirstų jūrinės bendruomenės mintis, bendrautų su klaipėdiečiais, kalbėjo D. Varkalis. Jis tikino, kad pats mielai atvyktų į susitikimus, jei tik būtų priimtas.
Šventosios uosto atgimimas – idėja Lietuvai
Nuogąstaudamas, kad nebūtų padaryta uosto atstatyme eilinių klaidų, visuomenininkas akcentavo šio uosto reikšmę visai Lietuvai. Anot pašnekovo, – tai puiki galimybė kurti darbo vietas, turistinius maršrutus, plėtoti jūrinę žvejybą, įrengti jachtų uostelį. „Kas gi nenorėtų jūra kateriu iš Šventosios nuplaukti į Klaipėdą? O ir užsienio jachtos. Argi mes nesugebėtumėme jų priimti? Audros metu Šventosios uoste galėtų švartuotis Būtingės vilkikai. Atsiradus uostui, dabartinius Šventosios krūmynus keistų visa jūrinė infrastruktūra – jachtų priežiūra, aptarnavimas, maitinimo paslaugos. Norėčiau, kad čia užvirtų pilnavertis gyvenimas, atsirastų daug naujų darbo vietų“, – kalbėjo visuomenininkas.
Tačiau, anot jo, visa tai prasidėti turi nuo pagrindinio ir būtiniausio dalyko – šiaurinio molo statybos. Mat dabar, D. Varkalio nuomone, smėliu farvaterį užneša šiaurės vakarų vėjas, kuris nuolat pučia į jūros vartus. Visa, kas žemkase yra pravaloma, užnešama vos per tris dienas, o audros metu ir gerokai greičiau.
Kad netiestų rankų į valstybės pinigus
„Jeigu neturi supratimo apie orlaivio pilotavimą, juk niekada nesėsi prie lainerio vairo ir neskrisi su keleiviais. Bet laivybos istorija regėjo ir stebuklų. Buvo veikėjų, kurie neturėdami supratimo imasi uostą statyti. Priskaldo malkų, kalnais smėlio užteršia visą teritoriją. Todėl norėtumėme būti išgirsti. O mūsų mintis labai paprasta – pirmiausia Šventojoje turėtų atsirasti šiaurinis molas, o vėliau tik prasidėti visi kiti darbai. Pagrindinis jūrinės bendruomenės siekis, kad netiestų rankų į valstybės pinigus visokie prašalaičiai. Norime apsaugoti Šventosios uostą nuo eilinio atstatymo fiasko, todėl sieksime stebėti visus jo atkūrimo procesus“, – išsakė savo susirūpinimą Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės narys.
Anot jo, visuomenininkų tikslas – kad Šventosiosuostas būtų atstatytas. Anuomet jis vadinosi „Port punkt“ Šventoji. „Tai yra tarpinis uostas tarp Klaipėdos ir Liepojos, jis Lietuvai tiesiog būtinas“, – akcentavo pašnekovas.
Nebėra galimybių sutalpinti visų mažesnių laivelių
Valdemaras Vizbaras, Klaipėdo universiteto burlaivio „Brabander“ kapitonas:
–Didžiausia Lietuvos problema, jog šiuo metu šalyje veikia vienas – krovininis uostas. Kitose valstybėse kuriami pramoginiai uosteliai, į kuriuos užsuka jachtos, plaukioja pramoginiai, turistiniai laivai. Apie Šventosios uosto reikalingumą, jo būtinybę klausimų negali kilti. Jis visiems mums būtinas, o ir šventojiškiams sukurtų visą turistinę infrastruktūrą, papildomų darbo vietų. Pats galėčiau tapti jo naudotoju ir mokėti uosto mokesčius.
Šventosios uosto atgaivinimo istorijas girdžiu ir pamenu gal nuo 1990 metų. Esu girdėjęs begales atstatymo idėjų, prieš kurias netgi Ostapo Benderio Vasiukai gerokai nublanksta. Jas visas prisiminus atrodytų, jog žmonės mėnulyje greičiau pastatys pirmą stotį ir ją apgyvendins. Šventosios uostas ilgą laiką buvo Klaipėdos uosto dalis – pastangos jį prikelti patyrė fiasko. Aš visada esu optimistiškai nusiteikęs. Norėčiau, kad atsirastų naujas turizmo traukos objektas ir Šventojoje. Kiekvieno uosto, kad ir koks jis bebūtų, veikla dažniausiai yra pelninga. Manau, jei Šventoji atgims, daugelis žmonių bus dėkingi visiems, kad prisidėjo prie jos atgimimo. Šiam uostui matau dideles perspektyvas, tačiau pasiekti rezultatui turi būti telkiamos bendros valstybės ir Savivaldos pastangos. Jei merui Šarūnui Vaitkui pavyks prisibelsti į valstybinių instancijų duris ir gauti reikiamą finansavimą, jį teisingai panaudoti, būsime visi jam dėkingi. Tad labai linkiu ištvermės ir sveikatos. Norėčiau, kad į šią situaciją būtų pažiūrėta šeimininko žvilgsniu, kad atsirastų suvokimas, jog skersai upės ar jūroje griovio neiškasi. Uosto atgimimui būtinas bangolaužis, apie kurį kalba ir daug mokslinių studijų. Norėčiau, kad būtų pasinaudota sukaupta patirtimi ir padaryta viskas, kad šis uostas atgimtų. Jis Lietuvai būtų labai svarbus. Juk Klaipėdos priekrantės perpildytos, nebėra galimybių sutalpinti visų mažesnių laivelių. Štai pažiūrėkite, kad ir Latvijos Pavilostos pavyzdys. Norėčiau, kad ir Šventoji taptų vienodai patraukli ar net dar patrauklesnė tiek jachtoms, tiek žvejams.
Reikalinga rimta mokslinė studija
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius, Palangos garbės pilietis Vladas Žulkus:
–Nesu aš didelis specialistas hidrologas ir ne molų statybos ekspertas. Manau, kad patys nemažai žinote apie nepavykusį Eugenijaus Gentvilo projektą. Apie Šventosios uosto atkūrimą galiu kalbėti iš žmogiškos pozicijos. Vienareikšmiai uostą reikia atgaivinti. Matau rekreacinio uosto, kur švartuojasi jachtos, viziją. Manau, kad uosto koncepcija pasiteisintų, ypač tuo atveju, jei laivus žiemą galėtų ten laikyti. Kadangi Klaipėdoje mažesniesiems laivams vietos beveik nebėra, Pilies uostas ir Smiltynės jachtklubas yra prigrūsti, Šventosios uostas turi gražią perspektyvą. Jachtoms saugiai plaukioti maždaug kas 60 kilometrų privalo būti galimybė prisišvartuoti, Šventoji yra ideali vieta tarp Latvijos ir Klaipėdos. Be abejonės, būtų gerai, kad pro jūros vartus jachtos galėtų įplaukti ir išplaukti, kas dabar nelabai įmanoma. Smėlio atkapstymas laikinas dalykas, po eilinio štormo vėl farvateris yra užnešamas. Rimta mokslinė studija turėtų analizuoti, žiūrėti, ką daryti su molais. Dar Smetonos laikų projektuotojai teigė, kad reikalingi molai.
Neabejoju, kad Savivaldybė gaus valstybės paramą ir Šventosios uosto atkūrimas pajudės iš mirties taško. Šventoji turi gilias istorines tradicijas, turėjo miesto teises. Norėčiau, kad perspektyvoje kurtųsi ne vien uostas, o visa turizmo infrastruktūra.
Šventoji atrodo lyg keistas beveidis prielipas prie Palangos
Profesorius Valdas Rakutis:
–Visos pastangos, kurios duos rezultatą, kad būtų atgaivintas Šventosios uostas, yra labai sveikintinas dalykas, daugelio žmonių amžina svajonė. Gaila, kad šį uostą nuo pat jo atsiradimo lydi nesėkmės. Tikiuosi, gal šį kartą pavyks. Šiuo metu Šventoji yra praradusi esminę savo funkciją, atrodo lyg keistas beveidis prielipas prie Palangos. Įkūrus uostą, atsirastų naujas Šventosios veidas. Jei krūmynais apaugę plotai virstų uostu, išsispręstų labai daug problemų. Galima organizuoti plaukimus jachtomis, laivais iš Klaipėdos iki Liepojos, su užplaukimais į tarpinius uostelius. Šiame kontekste labai gražiai įsikomponuotų ir jūrų muziejus. Atgaivinus Šventosios uostą, Lietuvos pajūris įgautų dar vieną perlą.