Per keturis mėnesius išryškėjo vadinamojo vaikų nemušimo įstatymo trūkumai, tad suskubta tvarką keisti. Kameromis padėtį fiksuojantys specialistai, atskiras skyrius skundams nagrinėti, darbo krūvių reguliavimas ir t. t. – ministerija pristato, kokie pokyčiai laukia artimiausiu metu.
„Nemažai dabar išlendančių situacijų ir problemų susiformavo iki reformos, kai už vaiko teisių apsaugą buvo atsakingos 60 skirtingų savivaldybių. Dabar kartu su vaikų teisių, socialinio darbo specialistais, praktikais, šeimų ir tėvų organizacijų atstovais išsiaiškinsime jau ne vienerius metus veikiančios sistemos trūkumus, juos patobulinsime ir kartu pasieksime, kad sistema būtų palanki vaikui ir šeimai. Visi kartu turime susitelkti, kad ir šeimos stiprėtų ir smurto mažėtų“ – pranešime spaudai cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Ką ketinama keisti:
- Jokių konfidencialumo pasižadėjimų šeimos nariams. Tikslinamas Atvejo vadybos tvarkos aprašas, kad iš šeimų nebūtų reikalaujama pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimų.
Atvejo vadybos tvarkos apraše buvo nurodymas, kad atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą bei pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą. Šio straipsnio tikslas buvo užtikrinti, kad specialistai neteiktų informacijos į išorę apie šeimą, tačiau nesiekta apriboti šeimos veiksmų. Vis tik kai kuriais atvejais aprašo interpretacija buvo klaidinga, tad aprašas bus patikslintas.
- Kompaktiškos mobiliosios kameros vaiko teisių specialistams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba specialistus, kurie atvyksta į vietą siekdami išsiaiškinti pranešimo apie įtariamą smurtą prieš vaiką aplinkybes, aprūpins kompaktiškomis mobiliosiomis vaizdo kameromis ir patvirtins aiškią įrašų saugojimo bei naudojimo tvarką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašas sudaro sąlygas daryti vaizdo įrašus ir šiuo metu. Specialistų aprūpinimas specialiomis vaizdo kameromis sudarys sąlygas objektyviai ištirti situacijas, kai šeimos atstovų ir vaiko teisių apsaugos specialistų teiginiai vieni kitiems prieštarauja. Tokie įrašai galėtų būti naudojami ir teismuose.
- Skyrius skundams nagrinėti ir Etikos kodeksas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ketinama kurti atskirą skyrių, kuris nagrinės šeimų ir atskirų piliečių skundus dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ir dėl vaiko teisių apsaugos specialistų darbo etikos. Šiam tikslui ketinama patvirtinti tarnybos Etikos kodeksą.
Šiuo metu šeimos ir piliečiai taip pat gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorių dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo arba skųstis dėl vaiko teisių apsaugos specialistų darbo etikos. Tačiau siekiant tinkamai reaguoti į šeimų ir gyventojų skundus, numatoma pagreitinti šį procesą ir užtikrinti didesnį grįžtamąjį ryšį. Skundai dėl grėsmės lygių pagrįstumo ir dėl darbuotojų etikos galės būti teikiami elektroniniu paštu bei telefonu, tačiau atsakymai bus siunčiami tik tiems asmenims, kurie nurodys savo kontaktus.
Paaiškinimas: šiuo metu skųstis tarnybos direktoriui galima dėl I ir II grėsmės lygio nustatymo pagrįstumo. Tačiau svarbu pažymėti, kad nustačius II grėsmės lygį per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą. Kai įsiteisėja teismo nutartis, sprendimas dėl II grėsmės lygio nustatymo turi būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, bet ne Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriui.
Visi sprendimai, taip pat vaiko teisių apsaugos specialistų elgesys gali būti skundžiami Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Tai nepriklausoma institucija, kurios paskirtis – prižiūrėti, kaip šalyje įgyvendinama vaiko teisių apsauga, kontroliuoti valstybės, savivaldos, nevalstybinių institucijų bei organizacijų ir privačių asmenų veiklą, dėl kurios gali būti pažeidžiamos vaiko teisės ir jo teisėti interesai.
- Visuomenės atstovų įtraukimas į diskusiją apie teisės aktų keitimą. Tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje, kuriai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministras, bus surinkti ir apibendrinti visi siūlymai apie poreikį keisti įstatymus arba poįstatyminius teisės aktus. Į šią grupę ketinama įtraukti pilietinės visuomenės atstovus.
Pagrindinis tikslas – susitarti dėl teisės aktų formuluočių, kurios kelia abejonių vaikus auginančių tėvų atstovams, bei numatyti aiškius terminus, per kiek laiko turi įvykti atvejo vadybos posėdžiai, suteikiama pagalba šeimai ir panašiai.
- Darbo krūvių reguliavimas. Ketinama sureguliuoti vaiko teisių apsaugos specialistų darbo krūvius, numatyti darbo su atitinkamu vaikų skaičiumi normatyvus.
Šiuo metu vienas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje dirba 527 darbuotojai. Vienam vaiko teisių apsaugos specialistui tenka apie 200 atvejų, kai nagrinėjami klausimai, susiję su vaiko teisių pažeidimais, atstovavimu vaikui teismuose, globos klausimais ir panašiai.
- Visuomenės atstovų įtraukimas į karjeros tarnautojų atranką. Visuomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovus stebėtojo teisėmis ketinama aktyviau įtraukti į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos karjeros valstybės tarnautojų konkursus, kurie vyksta pagal Valstybės tarnybos įstatymą (įstatymas tai leidžia).
Nuo kitų metų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budėtojai, kurie dirba ne darbo metu ir savaitgaliais, taps valstybės tarnautojais, todėl konkursai vyks pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Šiuo metu budėtojai dirba pagal darbo sutartis. Dauguma kitų vaiko teisių apsaugos specialistų jau šiuo metu yra karjeros valstybės tarnautojai, išskyrus kai kurias išimtis.
- Nuolatinis darbuotojų mokymas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba užtikrins nuolatinį darbuotojų mokymą, kuris susijęs su vaiko teisių pažeidimo nustatymu, bendravimu su šeima, žiniasklaidos atstovais, bendradarbiavimu su kitomis institucijomis, asmens duomenų apsauga.
Per keturis centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos gyvavimo mėnesius vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus. Kadangi vienas pranešimas gali liesti ne vieną vaiką, vaiko teisių apsaugos specialistai išanalizavo 9496 vaikų padėtį ir jokios grėsmės nenustatė 4212 vaikų. Tai reiškia, kad pranešimas šiais atvejais nepasitvirtino ir nebuvo nustatytos kitos aplinkybės, keliančios grėsmę vaikui, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Tačiau per šį laikotarpį 4362 vaikams buvo nustatytas I grėsmės lygis – tokiu atveju šeimai teikiama pagalba, bet šeimos integralumas yra išsaugomas. Dar 922 vaikams nustatytas II grėsmės lygis. Tai reiškia, kad vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei fiksuota reali grėsmė, todėl vaikas teismo sprendimu laikinai yra paimamas iš tėvų ar globėjų, o šeimai teikiamos intensyvios paslaugos.
LRT.lt / BNS nuotr.