Medžių kirtimas – vieniems teritorijos tvarkymas, o kitiems baisus vandalizmas

Medžių kirtimas – vieniems teritorijos tvarkymas, o kitiems baisus vandalizmas

Dana Lukauskienė

Lietuviai yra tauta, kurios šaknys, tradicijos, pati kilmė labai glaudžiai susijusi su gamta. Tad į mūsų kraują daugeliui įaugusi nuostata, jog medžiai yra šventi. O jų kirtimas opus ir daugelio diskusijų sulaukiantis klausimas. Palangos Savivaldybėje galioja Želdynų ir želdynų apsaugos taisyklės. Bet juk daugelis juokauja, jog Lietuva – stebuklų šalis. Yra įstatymas, atsiras ir apstatymas. Todėl medžių kirtimo klausimas dažnai būna labai jautrus, keliantis kaimynų nuomonių išsiskyrimus.

Tenka sukryžiuoti ietis

Gyventi vietoje, kur yra žmonių, daugeliu atveju saugiau, maloniau, galima kartu džiaugtis, švęsti, sveikinti su šventėmis, bet yra viena bėda – patys artimiausi kaimynai žino apie tave daug daugiau nei reikėtų, mato kiekvieną tavo žingsnį, pro langą mojuoja į svečius atvykstantiems draugams. Atrodytų lyg ir viskas gerai, bet..., kai interesai, požiūriai į gyvenimą išsiskiria – netgi patys geriausi kaimynai gali tapti pačiais pikčiausiais priešais. Tad net patiems artimiausiems kaimynams kartais tenka sukryžiuoti ietis.

Dar rugsėjo pradžioje rašėme, kad Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui teko kreiptis į prokuratūrą, mat Palangoje, Ajerų g. 8 ir Ajerų g. 10 sklypuose, galimai nunuodyti medžiai. Savivaldybė turi specialistų išvadas, jog į beveik 150 privačioje teritorijoje buvusių juodalksnių, kaip įtariama, galėjo būti suleista cheminių medžiagų, o po tokių brutalių injekcijų pastarieji nunyko. Žmonės į šią aprašytą istoriją reagavo labai skaudžiai, juk tikriems palangiškiams kiekvienas žemės lopinėlis yra didžiausios vertės, jiems svarbūs ir augantys medžiai. Tad stebėti, rūpintis, kad jų barbariškai nekirstų, nenaikintų gamtos, tapoko ne visuomenine pareiga.

Tvarkos darymas ar savivalė?

Redakciją pasiekė ponios Liudos pagalbos šauksmas. Moterį sudomino, ar S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, poilsiavietės „Švyturys“ teritorijoje, legaliai nupjauta pušis, o gal ir kiti medžiai? Ponia Liuda tuo taku nuolat vaikšto, kvėpuoja pušų skleidžiamu aromatu, tad natūralu, kad pamačius nukirstą didžiulę pušį pasidarė be galo skaudu. Didžiulio, storo kamieno kelmai jai pasirodė visiškai sveiki. Ar galima kirsti šitokius medžius, kas išdavė leidimą naikinti tokias didžiules, iš pažiūros visiškai sveikas pušis? – sukosi galvoje gausybė klausimų, kurie nedavė ramybės palangiškei.

Pilietinė pareiga skatino kovoti už teisybę, juolab pušys, jų kvapas, ištisus metus džiuginanti žaluma, yra brangiausias kiekvieno palangiškio turtas. Panūdo moteriai pasmalsauti – ar tai savivalė, ar su visomis institucijomis suderintas veiksmas.

„Pamačius šios pušies kelmus, net aiktelėjau. Nejaugi galėjo būti nudžiūvęs medis su tokiu storu kamienu. Ar negalėtų būti, kad prabangių kotedžų savininkams šviesą užstojo sveika pušis? O gal kokiems nors ponams trukdo byrantys medžio spygliai? Ar nebus palaipsniui iškirsta ir daugiau čia augančių medžių? Ar šitokio storio kamienas gali būti nudžiūvusios pušies?“, – kėlė klausimus ponia Liuda. O mes mielai prisijungėme į jos draugiją ir nukeliavome atsakymų ieškoti pas specialistus.

Užsukome į Savivaldybę

Kaip pasakojo pašnekovė, gyvenimas kartais papokštauja – paprastas žmogus pasijunta toks mažas ir nereikšmingas, kuomet bandoma belstis į svarbias kontroliuojančių institucijų duris. Telefonu susisiekusi su ekologe Reda Kairiene, moteris sužinojo, jog Savivaldybė pastaruoju metu jokių leidimų medžiams kirsti neišdavusi. Taip ji buvo informuota. Tad suveikė nenumaldomas pilietinis jausmas surasti savo tiesą - juk be leidimo negalima medžių kirsti, ir kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūrą.

Vos poniai Liudai kreipusis į agentūrą, specialistė, su kuria bendravo, pradėjo atostogauti. Moteriai buvo keista, kad atsakymų į rūpimus klausimus nėra, tad nutarė užsukti į Savivaldybę. Kadangi medžiai svarbūs ir mums, prisijungėme į komandą. Mus priėmė Palangos miesto Savivaldybės ekologė Reda Kairienė,kuri jau buvo kiek daugiau įsigilinusi į esamą situaciją.

Kaip paaiškėjo susitikus su specialiste, rugpjūčio 29 dieną Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriuje buvo gautas UAB „Baltija“ prašymas, buvo prašoma Savivaldybės leidimo nupjauti nudžiūvusios medžius: įmonei priklausančiame žemės sklype Kęstučio g. 32, poilsio namų „Žilvinas“ teritorijoje, – nudžiūvusį juodalksnį ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje 20, poilsio namų „Vyturys“ teritorijoje vieną pušį. Pasak R. Kairienės, pagal dabar galiojančias Želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, šalinti nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus galima tik telefonu, raštu ar elektroniniu laišku informavus Ūkio ir turto skyrių apie ketinamus atlikti darbus ir pateikus objekto fotofiksaciją, Savivaldybės leidimo nereikia. Tad specialistė į kreipimąsi parengė išsamų atsakymą, jog šalinti nudžiūvusius medžius leidimo nereikia. Gavę specialistų atsakymą, sklypo savininkai ir susitvarkė. Savivaldybės specialistė taip pat mums parodė nudžiūvusių medžių, dėl kurių buvo kreiptasi, nuotraukas. Deja, jos byloje atkopijuotos juodu ant balto, tad suprasti, ar minėti medžiai nukirsti, išties sunku.

Teisybės ieškoti – pilietinė pareiga

Pasiėmę ekologės pateiktas medžių, dėl kurių kreipimosi buvo kreiptasi, fotonuotraukų kopijas, nuvykome į sanatorijos „Vyturys“ teritoriją. Tikrai radome gausybę pjuvenų, storą nupjautą pušies kamieną, vieną nupjauto medžio kelmą. Fotografuojant vietą pro šalį praeinantis ten besidarbuojantis vyriškis tikino, jog visi darbai atliekami legaliai, mes be reikalo gilinamės.

Pasak telefonu pakalbintos UAB „Baltija“ vadovės Sigutės Dindaitės – Kairienės, minėta pušis augo šalia gyventojų tvoros. Ji buvo nudžiūvusi, o kotedžų savininkai baiminosi dėl rudeninių audrų. Jie nerimavo, kad sauso medžio nenulaužtų artėjantys vėjai, o krentantis sausuolis nesugadintų kotedžų stogo. Jie ėmėsi išankstinių veikslų – nukirtę sausą pušį galimai užbėgti nelaimei už akių.

„Mes fotografavome nudžiūvusius medžius, kreipėmės į Savivaldybę, gavome atsakymus, veikėme pagal visas numatytas procedūras. Šį medį pašalinome ir dėl saugumo, ir dėl aplinkos estetinio vaizdo“, – sakė UAB „Baltija“ vadovė.

Išsiaiškinti – pilietinė pareiga

Medžiai džiugina visus palangiškius, tad kelti klausimus tikrai nėra nuodėmė. Šioje situacijoje įsitikinome, kad medžių nuodijimo, vandalizmo nėra. Šeimininkai tvarko teritoriją, pjauna nudžiūvusius medžius. Tikėtina, kad nupjauti tik nudžiūvę ir su Savivaldybės administracijos žinia suderinti medžiai. Tačiau tai, kaip atsekti, ar buvo nukirsti būtent tie spygliuočiai, dėl kurių prašyta leidimo, ar visai kiti, mes taip ir nesužinojome.

Kas žinotina apie aplinkos tvarkymą?

Specialistės R. Kairienė primena, kas žinotina apie aplinkos tvarkymą:

  • Pažymėtina, kad pasikeitus teisės aktams nuo 2018 metų liepos mėnesio saugotiniems medžiams nepriskiriami: nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti medžiai ir krūmai, taip pat medžiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nesiekia 12 cm. Želdiniai, atitinkantys aukščiau įvardintus kriterijus, gali būti šalinimai savininko nuožiūra neturint savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams.
  • Užtenka atlikti fotofiksaciją ir ją pateikti  Palangos miesto savivaldybės administracijai elektroniniu paštu [email protected], nurodant želdinių augimo vietą bei planuojamus atlikti darbus.
  • Norėdami gauti leidimą žemės sklypų savininkai turėtų užpildyti prašymą bei kartu su juo pateikti tam tikrus dokumentus.
  • Jei vykdomi statybos ar kiti darbai, papildomai reikėtų pateikti statybos leidimo, patvirtinto teritorijos detaliojo ir (arba) specialiojo plano kopijas ir kitus dokumentus.
  • Atkreiptinas dėmesys, kad dėl želdinių tvarkymo greta daugiabučių gyvenamųjų namų turi kreiptis arba daugiabučio namo administratorius, arba daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas, arba jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis.
  • Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir medžių sodinimo darbai valstybinėje žemėje negali būti vykdomo nesuderinus su Savivaldybe.
  • Neretai medžiai savavališkai pasodinami ant požeminių komunikacijų ar teritorijoje, kuri suplanuota gatvėms tiesti, ar nesilaikant atstumų nuo kaimyninių sklypų. Tokių medžių likimas – šalinimas, todėl labai svarbu  sodinimą vykdyti planingai.
Medžių kirtimas – vieniems teritorijos tvarkymas, o kitiems baisus vandalizmas, nuotrauka-1 Medžių kirtimas – vieniems teritorijos tvarkymas, o kitiems baisus vandalizmas, nuotrauka-2 Medžių kirtimas – vieniems teritorijos tvarkymas, o kitiems baisus vandalizmas, nuotrauka-3 Medžių kirtimas – vieniems teritorijos tvarkymas, o kitiems baisus vandalizmas, nuotrauka-4 Medžių kirtimas – vieniems teritorijos tvarkymas, o kitiems baisus vandalizmas, nuotrauka-5 Medžių kirtimas – vieniems teritorijos tvarkymas, o kitiems baisus vandalizmas, nuotrauka-6
medžiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,938