Birutė Davidonytė
Prieš kelias dienas Vyriausybė iš interneto ištrynė visus savo viešų posėdžių vaizdo įrašus. Anksčiau visuomenė galėjo susipažinti su senais įrašais socialiniuose tinkluose. Dabar Vyriausybė padarė savo posėdžių įrašus visuomenei visiškai neprieinamais.
Kilus skandalui dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo, premjeras Saulius Skvernelis viešai aiškino, jog Vyriausybės pasitarimai yra nevieši, vieši yra tik Vyriausybės posėdžiai.
Tačiau paaiškėjo, kad ir Vyriausybės viešų posėdžių įrašai visuomenei nebėra prieinami nei Vyriausybės puslapyje, nei socialiniuose tinkluose „Youtube“ ir „Facebook“. Dar prieš kelias dienas visuomenė galėjo susipažinti su senais posėdžių įrašais socialiuose tinkluose, jie ten būdavo tiesiogiai transliuojami ir saugomi, bet staiga Vyriausybė nusprendė viską ištrinti.
Anksčiau įkeltas Vyriausybės posėdžio įrašas dabar yra ištrintas
Nuo šiol visuomenė gali stebėti tik viešų posėdžių tiesiogines transliacijas, tačiau posėdžiams pasibaigus, įrašai yra iš karto ištrinami ir tampa nebeprieinamais.
Pasak Vyriausybės kanceliarijos, taip buvo pasielgta dėl to, kad viešų Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašų saugojimas internete nėra reglamentuotas.
Tačiau dar prieš kelis mėnesius ta pati Vyriausybės kanceliarija ir kancleris garsiai gyrėsi, jog Vyriausybės posėdžiai yra vieni atviriausių Europoje, o internete visi gali gali peržiūrėti senų posėdžių įrašus. Dabar tokios galimybės nebeliko.
Staiga ištrynė visus viešus įrašus
Dar prieš kelias dienas visuomenė galėjo socialiniame tinkle „Facebook“ susipažinti su viešų Vyriausybės posėdžių vaido įrašais, bet spalio 17 dieną visi įrašai buvo ištrinti.
„Reglamentas nenumato, kad yra saugomi Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašai. Taip pat jis neįpareigoja ištrinti šių vaizdo įrašų. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašai buvo paliekami minėtoje Facebook paskyroje. Tačiau siekiant, kad nebūtų tolimesnio dviprasmiško Reglamento interpretavimo, o ši nuostata būtų tiesiogiai įgyvendinama – saugome Vyriausybės posėdžių garso, o ne vaizdo įrašus“, – taip Vyriausybės kanceliarija aiškino, kodėl ištrynė įrašus iš savo paskyros socialiniame tinkle.
15min klausė Vyriausybės kanceliarijos, kokiu būdu dabar visuomenė gali susipažinti su jų viešų posėdžių senais įrašais. Vyriausybė atsakė, kad tokios galimybės nebėra. Galima tik stebėti tiesioginę transliaciją, o jai pasibaigus įrašai yra nesaugomi.
„Visuomenė gali stebėti tiesioginę Vyriausybės posėdžio vaizdo transliaciją. Peržiūrėti jos išsaugoto vaizdo įrašo nebegalima“, – rašoma atsakyme.
15min taip pat klausė Vyriausybės kanceliarijos, kiek laiko praėjus po viešo posėdžio pabaigos įrašai yra ištrinami.
„Reglamentas, neapibrėždamas Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašų saugojimo ar pašalinimo, nenumato ir konkretaus šių įrašų ištrynimo termino. Todėl tiksliai negalime atsakyti dėl laiko, tačiau užtikrinsime darbo tvarką, kad tai vyktų pasibaigus Vyriausybės posėdžiui“, – rašoma komentare.
Visuose Vyriausybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose numatyta, kad Vyriausybės viešų posėdžių garso įrašai turi būti saugomi. Vyriausybės kanceliarija teisinasi, kad įrašus iš interneto ištrynė ir padarė juos neprieinamais visuomenei, nes jie nėra įpareigoti saugoti vaizdo įrašų.
Anksčiau gyrėsi, kad visuomenė gali stebėti posėdžius
Šių metų liepą ta pati Vyriausybės kanceliarija gyrėsi, jog „posėdžių atvirumu ir viešinimu pirmauja Europoje.“
Išplatintame pranešime kaip privalumas buvo pabrėžiama, jog visuomenė socialiniame tinkle gali peržiūrėti senų posėdžių įrašus: „Viena didesnių naujovių – praėjusiais metais Vyriausybės posėdžiai pradėti rodyti didžiausiame socialiniame tinklapyje Facebook. Ši priemonė patogi interneto naudotojams <...> nespėję pamatyti tiesioginės transliacijos ją galės peržiūrėti išsaugotame vaizdo įraše.“
„Lyginant su kitomis Europos valstybėmis, mūsų šalyje vykstantys ministrų kabineto posėdžiai yra vieni atviriausių, o priimti sprendimai – tarp labiausiai viešinamų“, – rašoma liepos mėnesį paskelbtame Vyriausybės pranešime. „Organizuojant Vyriausybės posėdžius mums ypač svarbu, kaip ir kokiomis priemonėmis galime užtikrinti didžiausią matomumą Lietuvos žmonėms“, – pranešime cituojamas dabartinis S.Skvernelio Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Beje, dar šių metų pradžioje premjeras S.Skvernelis kritikavo Seimą, kai šis atsisakė žurnalistams suteikti viešo komiteto posėdžio garso įrašą.
„Tokie duomenys turi būti prieinami ne tik politikams, bet ir visuomenei. Viešų Seimo komitetų posėdžių garso įrašai negali būti paslaptimi. Turėtume judėti skaidrumo ir atvirumo keliu. Ypač, kai kalbama apie viešus asmenis ir jų sprendimus“, – vasario mėnesį socialiniame tinkle rašė S.Skvernelis
Dabar Seimas „Youtube“ tinkle tiesiogiai transliuoja komitetų posėdžius. Įrašai pasibaigus transliacijoms nėra trinami, yra saugomi ir prieinami visuomenei internete.
Sunaikinto pasitarimo įrašo istorija
Primename, kad skandalinga situacija pastarosiomis savaitėmis kilo, kai Vyriausybė atsisakė paviešinti ir vėliau sunaikino pasitarimo garso įrašą, kurio prašė žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.
Tame pasitarime buvo svarstomos Susisiekimo ministerijos ir ministro Roko Masiulio iniciatyvos atverti viešus duomenis žurnalistams po to, kai Registrų centras staiga atsisakė žurnalistams teikti duomenis ir nutraukė keliolika metų taikytą praktiką. Dalis R.Masiulio siūlymų tame pasitarime buvo grąžinti tobulinti, dalis – atmesti.
15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo susisiekimo ministro R.Masiulio siūlymams. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Teks dar kartą aiškintis Seime
Žurnalistų sąjunga dėl Vyriausybės atsisakymo suteikti pasitarimo įrašą rengia kreipimąsi į teismą. Kompetentinga institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra išaiškinusi, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su įrašu, o neteikdama informacijos Vyriausybė trukdo žurnalistams vykdyti profesinę pareigą ir informuoti visuomenę.
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra atskleidęs tikslią valandą, kada buvo sunaikintas minėtas įrašas. Dėl šios informacijos atskleidimo Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą. Tačiau įrašo sunaikinimo laikas yra svarbi detalė, kuri rodo, kad Vyriausybė įrašą ištrynė jau turėdama išaiškinimą, kad visuomenė turi teisę žinoti.
Įrašas buvo sunaikintas nepaisant ir pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento. Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad reglamentas numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.
Premjeras dėl sunaikinto įrašo ne kartą aiškinosi Seime, jis teigė, kad viskas buvo padaryta pagal teisės aktus. Tačiau premjeras neatsakinėjo į klausimus apie jo paties Vyriausybės tvarką, kuri numato įrašų saugojimą. S.Skvernelis tvirtino, jog visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti. Opozicijos premjero atsakymai neįtikino.
Opozicija jau surinko reikiamą parašų kiekį, kad antradienį būtų šaukiamas neeilinis Seimo posėdis, kuriame bus aiškinamasi ir dėl premjero S.Skvernelio vaidmens sunaikinant Vyriausybės pasitarimo įrašą.
Atsisakė net atkurti ištrintą įrašą
Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo.“
Vyriausybės kanceliarija teigė, kad garso įrašai susinaikina automatiškai. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai, pasak Vyriausybės, susiję su kibernetiniu saugumu. Žurnalistams nebeteikiamos jokios detalės apie įrašo sunaikinimo aplinkybes, motyvuojant, jog tai – saugumo klausimas. Vyriausybė net neatsakė į klausimą, ar premjero komanda klausėsi sunaikinto įrašo, nes tai, pasak kanceliarijos, irgi yra susiję su kibernetiniu saugumu.
Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams sugrąžinama neatlygintina prieiga prie dalies Registrų centro duomenų. Taip pat įstatymo projektas yra pateiktas Seime.
Tačiau didelė dalis svarbių duomenų, kurie anksčiau buvo prieinami žurnalistams, lieka po užraktu. Žurnalistai negalės gauti archyvinių duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcininkus. Šie duomenys žurnalistiniams tyrimams yra labai svarbūs. Politikai žada dėl to peržiūrėti teisės aktus, bet nėra aišku, kada tai bus padaryta.
15min