Palanga dar nebaigia Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo – bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“ pradėjo erdvės tarp Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir Senojo pašto pastato tvarkymo darbus ir jau visai netrukus kurortas ne tik puikuosis nauju lankytinu objektu, bet ir įamžins keturių Vasario 16 – osios akto signatarų, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje, atminimą.
Įamžins keturis signatarus
Kaip „Vakarinei Palangai“ sakė darbus vykdančios bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas Gediminas Valinevičius, erdvėje tarp Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir Senojo pašto pastato, kur palangiškiai ir svečiai įpratę regėti nieko neišsiskiriantį taką, vedantį link buvusio tarptautinių telefoninių pokalbių užsakymo stoties, jau netrukus pamatysime nemažų pokyčių. Čia pradėti parengiamieji darbai, kurių dėka bus įrengta Signatarų alėja. Ji įamžins keturių Vasario 16 – osios akto signatarų, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje, atminimą. Būtent toje vietoje, kur dabar stovi jau nebenaudojamas tarptautinių pokalbių punktas, iki didžiojo Palangos gaisro ir buvo įsikūrusi Progimnazija, garsėjusi savo auklėtiniais.
Atidaryti naują lankytiną objektą planuojama lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje.
Autoriai - Lietuvos nacionalinės premijos laureatai
Idėją, kaip turėtų atrodyti Signatarų alėja, praėjusių metų spalį tuometei Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei pristatė du žinomi architektai, Vilniaus dailės akademijos profesoriai bei Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Arūnas Sakalauskas ir Algirdas Žebrauskas.
„Dabar turime praėjimą be jokio akcento. Norėtume pabandyti pakeisti šios vietos veidą. Turime įdomią urbanistiškai Kretingos gatvės ašį, kuri atsiremia į neaiškų praėjimą, turime nesutvarkytą kiemo pusę, kaip ir aktyvų judėjimą Vytauto gatve. Idėja yra labai paprasta – išlaikyti žalio ploto mintį, kuri jau ankstesniais laikais buvo pradėta realizuoti, tik ją šiek tiek pertvarkyti. Paliekame pėsčiųjų praėjimą, truputėlį patraukiame žalią juostą link pastato, nes nėra jokios simetrijos, norime, kad bent prie bažnyčią juosiančios mūro tvoros būtų išlaikyta simetrija, nes tai architektūriškai yra labai svarbu. Siūlomežalius segmentus dalinti į keturis, nes norima įamžinti keturis signatarus. Priekinėje dalyje prie Vytauto gatvės siūlome statyti paminklą, kuris būtų gerai matomas nuo fontano aikštės ir bažnyčios fone“, – būsimos Signatarų alėjos idėją tuomet pristatė profesorius A. Žebrauskas.
Granitas ir išskirtinis apšvietimas
Kaip pasakojo darbus vykdančios bendrovės „Palangos komunalinio ūkis“ vadovas G.Valinevičius, tos idėjos, kurios buvo pristatytos pasitarime Kultūros paveldo departamente ir kurioms pritarta, dabar ir yra įgyvendinamos.
Erdvėje tarp Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir Senojo pašto pastato, kur palangiškiai ir svečiai įpratę regėti nieko neišsiskiriantį taką, jau netrukus pamatysime nemažų pokyčių. Projekto rengėjų vizualizacija
Kaip ir numatyta, visa erdvė tarp bažnyčios, pašto ir buvusios Palangos progimnazijos vietos bus suskirstyta į keturias dalis, čia atsiras keturi gėlynai ir keturios granito plokštės – tiek, kiek norima pagerbti signatarų. Kiekviena tokia gėlių ir granito kompozicija užsibaigs suoleliu. Visa ši dalis bus padaryta iš suomiško pilkojo granito.
Signatarų alėjos pradžią turėtų papuošti skulptoriaus Arūno Sakalausko baltai pilkšvo granito 6 metrų stela. Alėjos pabaigoje bus pasodintas ąžuoliukas.
Visa likusioji erdvė, kuri bus tinkama pasivaikščiojimams, bus išklota šiauštu granitu ir sudarys vientisą grindinį.
Šioje alėjoje bus įamžintosir Lietuvai itin svarbios datos: 1918 ir 2018 metai.
Alėjos rekonstrukcijos ir stelos autoriai - Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Algirdas Žebrauskas ir Arūnas Sakalauskas – labai daug dėmesio skyrė ir naujosios erdvės apšvietimo koncepcijai, norima, kad alėja būtų galima grožėtis ne tik dieną, bet ji būtų matoma bei patraukli čia apsilankyti ir sutemus.
„Bus pakloti nauji požeminių komunikacijų tinklai, įrengtas visiškai naujas apšvietimas. Šviesos sklis ir iš apačios nuo grindinio, ir iš viršaus, ypač bus akcentuojama stelos didybė“, - pasakojo G.Valinevičius.„Palangos komunalinio ūkio“ direktorius susilaikė nuo išsamesnių apšvietimo įrengimo komentarų. „Palikime vietos atidarymo staigmenai“, - argumentavo pašnekovas.
Palangos savivaldybės inf.
Progimnaziją įsteigė grafas Juozapas Tiškevičius
Alėja įamžins keturių Vasario 16 – osios akto signatarų, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje, atminimą. Būtent toje vietoje, kur dabar stovi jau nebenaudojamas tarptautinių pokalbių punktas, iki didžiojo Palangos gaisro ir buvo įsikūrusi Progimnazija, garsėjusi savo auklėtiniais
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Palanga atiteko Rusijai ir 1819 m. buvo prijungta prie Kuršo gubernijos, kurioje carinis režimas buvo švelnesnis negu Vilniaus bei Kauno gubernijose. 1886 m. grafas Juozapas Tiškevičius čia savo lėšomis įsteigė progimnaziją valdiškos mokyklos teisėmis ir buvo jos globėjas. Palangos progimnazija priklausė Rusijos liaudies švietimo ministerijos Rygos mokslo apygardai. Savo programa ir mokslo tvarka buvo klasikinė ir ją baigusiems teikė visas klasikinės progimnazijos teises. Iš kitų mokyklų išsiskyrė tuo, kad nebuvo amžiaus cenzo – įstodavo devynmečiai ir perkopę dvidešimt metų jaunuoliai.
Palangos progimnazijoje mokėsi nuo 100 iki 150 mokinių, daugiausia lietuvių. Rusiška mokykla lietuviško kaimo vaikui buvo, S. Kairio žodžiais tariant, „savotiškas tiltas per Rubikoną“, kurį privalėjo pereiti siekdamas geresnio gyvenimo. Šioje progimnazijoje mokėsi ir keturi būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Steponas Kairys, Antanas Smetona, Jurgis Šaulys ir Kazimieras Steponas Šaulys.
Palangos progimnazijos pastatas neišliko, jis sudegė per 1938 metų didįjį Palangos gaisrą.
