Alvydas Ziabkus
Bandė neteisėtai užvaldyti valstybinę žemę. Tokį kaltinimą išgirdęs Palangos verslininkas Saulius Čepkauskas tikino, kad net ir pasibaigus ikiteisminiam tyrimui negali suvokti, kokį nusikaltimą padarė.
„Aš negaliu patikėti, kad galiu būti kaltinamas tokiu absurdu“, – kalbėjo keleivių vežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Vlasava“ savininkas S.Čepkauskas.
Kartu su valstybės tarnautojui prilygintu matininku Eugenijumi Mockumi jie kaltinami, kad suklastoję dokumentus ir Nekilnojamojo turto registre įmonės nuomojamame žemės sklype įregistravo statinį, kurio iš viso nebuvę.
Sumažino nuomojamą sklypą
Bylą tyrusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) manymu, tokiais veiksmais bendrininkai siekė, kad privati bendrovė „Vlasava“ galėtų pateisinti didesnį, nei būtina esamiems pastatams naudoti, valstybinės žemės sklypą ir jį išsinuomoti ne konkurso tvarka.
Be to, įteisinę neegzistuojantį pastatą kaltinamieji siekė užkirsti kelią pretendentams atkurti nuosavybės teises įmonės nuomojamame valstybinės žemės sklype.
„Vlasavos“ vadovas teigė, kad apie jokį didesnį sklypą jis negalvojęs, nes įmonės veiklai daugiau žemės nereikia.
Verslininkas 2001 metais Palangos pakraštyje įsigijo statinius su prie jų suformuotu kiek didesniu nei 3 hektarų žemės sklypu. Po dvejų metų šis sklypas įmonei buvo išnuomotas 99 metams.
Praėjusiais metais „Vlasava“ sulaukė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) įsakymo, kuriuo nuomojamas sklypas buvo sumažintas 62 arais.
Tokį savo sprendimą NŽT aiškino, kad mažinama sklypo dalis nėra eksploatuojama pagal paskirtį ir bendrovei tokios didelės teritorijos nereikia.
Atsirado pretendentė į žemę
Žemėtvarkininkų sprendimas buvo apskųstas teismui, ir šių metų kovą išnagrinėjęs apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismas šį NŽT įsakymą panaikino.
Tačiau bylinėjantis paaiškėjo viena aplinkybė, kurios S.Čepkauskas iki tol esą nežinojo.
Pasirodo, 2016 metais Palangos teismas patvirtino juridinę reikšmę turintį faktą, kad dalį žemės, kurioje dabar įsikūrusi „Vlasavos“ bendrovė, iki karo valdęs palangiškis buvo įsivaikinęs mergaitę, kurios duktė dabar nori atgauti motinos palikimą.
Būtent į „Vlasavos“ teritorijoje esančius įtėviui prieš karą priklausiusius 62 arus Palangos gyventoja ir pretendavo.
Tačiau panaikinus NŽT įsakymą žemės grąžinimo procesas sustojo. Dabar ginčas dėl įsakymo persikėlė į Aukščiausiąjį teismą, o „Vlasava“ įrodinėja, kad Palangos gyventoja iš viso negalėjusi pretenduoti į motinos įtėvio žemę.
Įrodinėja, kad pastatas buvo
Tuomet STT sulaukė skundo, kad ginčijamoje žemės sklypo dalyje „Vlasava“ yra įregistravusi pastatą, kurio iš tiesų nebuvo.
Tyrėjai iškėlė versiją, kad įregistruodama nesamą statinį įmonė siekė sutrukdyti NŽT sumažinti nuomojamos valstybinės žemės plotą, kurį buvo ruošiamasi grąžinti paveldėtojai.
E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
S.Čepkauskas teigia, jog apie 60 kvadratinių metrų ploto garažą šioje vietoje jis iš tiesų buvo pasistatęs 2015 metų gegužę ir jį įregistravęs Nekilnojamojo turto registre.
Po kelių mėnesių gavęs leidimą šioje vietoje statyti sandėlių kompleksą verslininkas garažą nugriovė ir šiuo metu čia jau yra išliejęs būsimo komplekso pamatus.
Anot verslininko, 2016 metais, kai teismas palangiškei suteikė teisę pretenduoti į įtėvio žemę, nugriautas garažas jau buvo išbrauktas iš Registro ir jokios įtakos nuosavybės sugrąžinimui nebegalėjo turėti.
S.Čepkausko teigimu, jam reiškiami kaltinimai, kad įregistruotu garažu jis siekęs išlaikyti visą iš valstybės nuomojamą sklypą, esą nepagrįsti, nes NŽT nusprendus jį sumažinti garažas seniai jau buvo nugriautas ir išregistruotas.
Teismas nustatys, kas meluoja
Aivaras Velutis
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras
„Apie tai, kad yra atsiradę pretendentai į dalį bendrovei išnuomoto sklypo, kaltinamam įmonės vadovui buvo žinoma anksčiau, nei teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą.
Gerokai prieš įsakymą įmonės vadovui buvo žinomos ir NŽT abejonės, ar prie bendrovės turimų pastatų suformuotas žemės sklypas nėra pernelyg didelis ir kad jis ne visas naudojamas pagal paskirtį.
Todėl prielaida, kad įregistruotu garažu buvo siekiama pateisinti didesnio, nei reikia, sklypo nuomą ir kartu sutrukdyti žemės grąžinimą, yra visiškai pagrįsta.
Abiem asmenims kaltinimai pareikšti dėl dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo, nes iškilo abejonių, ar šis garažas iš tiesų buvo pastatytas.
Byloje yra liudytojų, kurie statė garažą. Buvo atlikti netgi matavimo darbai. Bet yra teigiančiųjų, kad jie pastatyto garažo iš viso nėra matę. Teismas ir nuspręs, kuri pusė meluoja.“
lrytas.lt