Vos daugiau nei pusė Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savo studijų programą rekomenduotų kitiems, rodo birželį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro paskelbtos apžvalgos duomenys. Nors tokį skeptišką požiūrį lemiančių priežasčių yra ne viena, bet neretai nusivylimą studijomis gali sukelti ir dar dvyliktoje klasėje padarytos klaidos. Specialistai teigia pastebintys, jog sprendimą dėl būsimo karjeros kelio abiturientai neretai priima vadovaudamiesi tam tikrais mitais ir aplinkinių spaudimu, dėl kurių nukenčia ateityje.
Domėjimasis, kokie specialistai šiuo metu darbo rinkoje yra paklausiausi tikrai sveikintinas, bet kartu jis gali tapti ir pirmąja profesiją besirenkančių dvyliktokų klaida. Nors ekspertai ir pataria atsižvelgti į tai, kokio atlyginimo gali tikėtis vieną ar kitą specialybę įgijęs jaunuolis, tačiau tuo pačiu primena, jog vadovautis vien tik profesijos pelningumo kriterijumi nederėtų.
„Profesijos, darbo rinkimasis tik dėl pinigų dažnu atveju laimės neatneša, anksčiau ar vėliau tokios veiklos yra atsisakoma. Tai nestebina, juk didžiąją savo laiko dalį praleidžiame darbe, o jei kiekvieną dieną darbas yra keikiamas, emocinio nepasitenkinimo nekompensuos jokia didesnė alga.
Daug svarbiau yra jausti kaip pasirinkta profesija leidžia save realizuoti ir atneša džiaugsmą. Tai gali paliudyti ir ne viena sėkminga bei garsi Lietuvos įžymybė, kurios savo patirtimi apie gyvenimo kelio pasirinkimus su moksleiviais pasidalins ir šiųmečiame „Studfeste“, – teigia spalio 25 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančios konferencijos – festivalio moksleiviams apie studijas ir karjerą, organizatorė Viktorija Masiulionytė.
Kita itin dažnai savęs ieškančių dvyliktokų daroma klaida įvardijamas pasidavimas tėvų spaudimui. Galbūt tėvai jau daugybę metų svajoja, kaip jų sūnus taps garsiu gydytoju, o dukra itin perspektyvia teisininke ir juos verčia rinktis šias profesijas? O gal norima, kad vaikas pasektų tėčio, mamos ar senelių pėdomis ir, studijuoti tai, ką ir jie? Puiku, jeigu tėvų ir jų vaikų norai bei požiūris į ateities specialybę sutampa. Tačiau taip yra tikrai ne visada.
Nors tėvai savo vaikams linki viso ko geriausio, bet dvyliktokai turėtų nepamiršti, kad profesijos pasirinkimas lems jų gyvenimus. Todėl, esant skirtingam tėvų ir vaikų požiūriui į specialybės pasirinkimą, abiem pusėms patariama atvirai pasikalbėti ir padiskutuoti randant kompromisą, reikalingą tam, kad nukentėjusiaisiais nesijaustų nei tėvai, nei vaikai.
„Dar viena didelė dvyliktokų daroma klaida yra specialybių rinkimasis pagal „etiketes“. Kitaip tariant, yra pasirenkama specialybė, tačiau nesugebama atsakyti net į tokius pagrindinius klausimus kaip: Ką tos profesijos žmonės veikia ryte atėję į darbą? Kokių specifinių žinių reikia tos specialybės atstovams? Kokias aš turiu savybes, kurios leis man realizuoti save toje srityje ir būti sėkmingu?“, – pastebi edukacinių bendrovių grupės „KALBA“ kūrėjas, profesionalus karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas, pridūręs, jog jauni žmonės turėtų sąmoningiau rinktis savo karjerą.
Rytis Jurkėnas, „KALBA“ kūrėjas
„Norint susidaryti įspūdį apie konkrečią karjerą viename ar kitame sektoriuje, užtenka dvi dienas stebėti tą darbą dirbantį specialistą“, – tvirtina pašnekovas.
Ketvirta abiturientų tarpe paplitusia klaida, renkantis profesiją, edukacijos specialistai įvardija nepakankamą pasitikėjimą savo jėgomis siekti svajonės. Anot V. Masiulionytės, tai pasireiškia tuo, jog galvodami apie tam tikras specialybes moksleiviai kartais yra įsitikinę, jog norint jas įgyti yra būtina turėti tam tikrus įgimtus talentus.
Viktorija Masiulionytė, „Studfesto“ organizatorė
„Tikra tiesa, kad vieni žmonės turi polinkį į tiksliuosius mokslus, kiti į muziką, dar treti į kitokio pobūdžio menus. Tačiau svarbu nepamiršti paprastos tiesos: didelės pastangos ir sunkus darbas leidžia pasiekti bet kokį tikslą. Pavyzdžiui, vieni jaunuoliai matematines formules sugeba suprasti iš pirmo karto, o kitiems prireikia daugiau laiko, bet jų rezultatai gali būti visiškai vienodi. Jeigu matote, kad jūsų norimoje studijuoti specialybėje reikia vieno ar kito mokyklinio dalyko, kuriame jaučiatės silpnesnis, tiesiog tam skirkite daugiau laiko. Niekada nenuleiskite rankų siekdami daryti tai, kas jums atrodo įdomu ir kam jaučiate pašaukimą“, – dvyliktokams pataria šįmet jau ketvirtus metus vyksiančio „Studfesto“ organizatorė.
Na ir galiausiai paskutinis dalykas, kurio profesiją renkantiems abiturientams pataria vengti abu pašnekovai, yra vadinamasis paskutinės minutės sindromas.
Apie tai, kur ir kokios profesijos bus siekiama pabaigus mokyklą ar koks yra atsarginis planas į norimą specialybę neįstojus, reikia galvoti ne artėjant diplomų įteikimui, o kuo anksčiau. Skubėjimas yra prastas patarėjas, todėl kelti klausimą „Kuo noriu būti?“ dvyliktokams derėtų nuo pat mokslo metų pradžios iki kol į jį nebus turima tvirto atsakymo.
„V.P.“ inf.
