Tamara Zaiceva
Vakar Palangos meras Šarūnas Vaitkus oficialiu raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Palangoje, Ajerų g. 8 ir Ajerų g. 10 sklypuose, galimai nunuodytų medžių. Savivaldybė turi specialistų išvadas, jog į beveik 150 privačioje teritorijoje buvusių juodalksnių galimai buvo suleista cheminių medžiagų, o po tokių brutalių injekcijų pastarieji nunyko. „Mes to taip tikrai nepaliksime“, – „Vakarinei Palangai“ komentavo miesto vadovas.
Surinko pakankamai įrodymų
Kreipdamasis į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, Palangos vadovas Š.Vaitkus nurodė, jog Palangos savivaldybė surinko pakankamai įrodymų, kad žemės sklypuose Palangoje, Ajerų g. 8 ir Ajerų g. 10, tyčia išnuodyta beveik pusantro šimto giraitėje augusių juodalksnių.
„Šie sklypai kažkada buvo grąžinti teisėtiems savininkams. Savivaldybės ekologė Reda Kairienė, atlikdama Savivaldybės nurodymą inventorizuoti visus miesto želdinius, pamatė, jog minėtuose sklypuose augantys juodalksniai masiškai geltonuoja, nyksta, atrodo visiškai be gyvybės ženklų. Jai kilo įtarimų dėl galimai neteisėtų kažkieno veiksmų ir imta giraitę stebėti. Dar po kurio laiko, kai tapo aišku, jog medžiai tikrai nebeatsigaus, mes kreipėmės į dendrologą, jo buvo paprašyta atlikti medžių sveikatos tyrimus ir išsiaiškinti, kas čia vyksta“, – „Vakarinei Palangai“ pasakojo meras Š.Vaitkus.
Nuodijo gręždami kamienus
Miesto vadovas prisipažino, jog gautos specialisto išvados tiesiog šokiravo. Botanikas nurodė, jog giraitėje augę vidutiniškai 50 metų amžiaus medžiai iki žuvimo buvę sveiki, vešlūs, gero augimo, o jų žūtis buvo staigi, nenulemta kelerius metus trukusio vandens pakilimo šalia esančiame vandens telkinyje.
Specialistai aptiko, jog visi medžiai buvo gręžiami ir į juos, kaip manoma, suleista cheminių medžiagų
„Sprendžiant pagal medžių išvaizdą (smulkiųjų šakelių, ,,kankorėžiukų“ išlikimą, viršūnių išvaizdą, žievės atšokimą nuo kamienų ir pan.), neabejotinai galima teigti, kad dauguma medžių žuvo 2017 metų pavasarį, o likusieji – ne anksčiau kaip 2016 metų pavasarį. Apžiūrint juos buvo konstatuota, kad netoli kelmo visi kamienai turi gręžimo žymes. Mano nuomone, gręžimo ,,darbai“ vykdyti du kartus – pirmąjį gręžta didesnio diametro grąžtu ir cheminių medžiagų galimai panaudota daugiau, tad medžiai nudžiūvo anksčiau. Vėlesnis gręžimas (likusiems juodalksniams) atliktas ,,profesionaliau“ – mažesnio diametro grąžtu, labiau medžių kelmų dalyje, stengiantis veiklos žymes paslėpti po žolėmis, lapais, šakelėmis“, – iš tikrųjų šokiruojančiose išvadose nurodė dendrologas Julius Bačkaitis. Po tyrimo jis nedvejodamas padarė išvadą, jog medžiai neabejotinai sunaikinti, tad už juos turi būti sumokama pilna atkuriamoji vertė.
Sieks itin griežtos bausmės
Anot mero Š.Vaitkaus, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas liepos 20 d. užfiksavo, kad yra žuvę 42 medžiai. Tačiau šiuo metu turima duomenų, jog abiejuose sklypuose išnaikinta per 150 medžių ir gamtai padaryta 46 623 eurų žala.
„Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 3 straipsnį aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti visa aplinka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo, nes tai padarė didelę žalą gamtai ir sukėlė sunkius padarinius aplinkai, bei imtis priemonių, kad kalti asmenys būtų nubausti“, – vakar nurodė Palangos vadovas rašte Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
Meras Š.Vaitkus „Vakarinei Palangai“ teigia, jog taip brutaliai ir savanaudiškai su augmenija pasielgusiems žmonėms tikrai nepakaks vien susimokėti už nuniokotus medžius, o bus siekiama ir daug griežtesnės atsakomybės.
„Noriu visiems pasakyti, kad mes tikrai tokių dalykų taip nepaliksime ir sieksime, kad brutaliai su gamta besielgiantys žmonės būtų kuo griežčiau nubausti. Tokių atvejų Palangoje tikrai nebus. Gal kitą kartą kas nors sugalvos pušyną išnuodyti ar Birutės parką, kad galėtų susigrąžinti žemes?“, – kalbėjo meras Š.Vaitkus.
Anot jo, medžius nunuodiję chemikalai neabejotinai pateko į dirvožemį ir galimai į šalia esantį vandens telkinį, kuriame, be kita ko, mėgsta maudytis ir vaikais.
