Briuselis šiemet žada atsakymą, ar Rytų europiečiams tikrai tiekiamas prastesnis maistas

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „Nutella“, Aurimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „Nutella“

Į priekį stumiasi tyrimas dėl skirtingos to paties ženklinimo maisto produktų sudėties Vakarų ir Rytų Europoje – rezultatus Briuselis žada pristatyti šiemet.

Juos atliks apie 20 bendrijos šalių, įskaitant Lietuvą, pranešė į Vilniuje atvykusi Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinė direktorė Tiina Astola (Tina Astola).

„Prie to prisijungs maždaug 20 šalių narių ir esu labai patenkinta, kad Lietuva yra tarp jų. Šiuo metu jos renkasi produktus tyrimui, nes tam reikia produktų, kurie yra parduodami daugelyje šalių narių“, – BNS ketvirtadienį sakė Europos Komisijos pareigūnė.

„Šio bandymo rezultatus turėsime metų pabaigoje“, – pridūrė ji.

Maisto produktų sudėties klausimas Europos Sąjungos darbotvarkėje atsidūrė pernai, kai Slovakija, Vengrija ir Čekija paviešino tyrimus, jog šiose šalyse parduodami maisto produktai yra prastesnės kokybės, nei tuo pačiu prekės ženklu parduodami produktai Vakarų Europoje.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as-Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pareiškė, kad „lygiųjų sąjungoje negali būti antrarūšių vartotojų“.

Lietuvos institucijų savarankiškai pernai atliktas 33-ių tų pačių produktų sudėties tyrimas atskleidė, kas du trečdaliai Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų prekių sudėtys skiriasi.

Pavyzdžiui, Vokietijoje parduodamuose „Milka“ sausainiuose buvo 35 proc. šokolado gabaliukų, o Lietuvoje - 32 proc., lazdynų riešutų kreme „Nutella“ - atitinkamai 7,5 ir 6,6 proc. nugriebto pieno miltelių, jogurte „Activia“ - atitinkamai 9 ir 8,2 proc. braškių. Be to, skyrėsi jų spalva ir skonis.

Maisto produktų gamintojai teigia, jog produktų sudėtys skiriasi ne mažinant jų kokybę, o taikantis prie skirtingų šalių vartotojų skonių.

Tačiau Europos Komisijos atstovė teigia, jog problema – ne skirtingoje produktų sudėtyje.

„Skoniai iš tikrųjų gali būti skirtingi. Aš esu iš Suomijos ir mėgstu produktus su mažiau cukraus nei kad jie yra daugelyje kitų šalių“, – kalbėjo T. Astola.

„Mes nesakome, kad visi gamintojai ir prekybininkai turi visada pardavinėti tą patį dalyką. Problema yra tada, kai jie reklamuoja kažką kaip tą patį, nors jis yra kitoks“, – kalbėjo ji.

Lietuvos pareigūnai sako, jog dvigubų maisto kokybės standartų klausimą aukščiausiu lygiu kelia jau seniai.

Šiemet pavasarį pasiūlytuose ES direktyvų pakeitimuose Europos Komisija pasiūlė nustatyti, kad skirtingose šalyse to paties prekės ženklo, bet skirtingos sudėties produktų pardavimai būtų laikomi nesąžininga prekyba.

T. Astola sakė, jog didžiausia atsakomybė užtikrinant vartotojų teises į tos pačios sudėties produktus arba skirtingą jų ženklinimą teks vietinėms tarnyboms.

„Neseniai mes pataisėme reguliavimą dėl vartotojų teisių gynimo organizacijų bendradarbiavimo. Taigi, turime geresnius įrankius veikti tarpvalstybiniais klausimais, tačiau tuo pačiu metu reikia atsiminti, kad vykdytojos yra nacionalinės valdžios institucijos“, – teigė Europos Komisijos pareigūnė.

Ji tvirtino, kad problemą spręsti padėtų ir vartotojų sąmoningumas.

Lietuvos institucijos rudenį žada pradėti tyrimą, kur bus aiškinamasi, kaip pirkėjų elgesį veikia jų turima informacija apie prekę. Specialistai taip pat tirs, ar vartotojai pirktų prekę, jeigu žinotų, kad jos sudėtis Lietuvoje prastesnė.

Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, tyrimas leis geriau įvertinti dvigubos produktų kokybės problemos mastą Lietuvoje.

BNS
Briuselis Rytųeuropiečiai tiekimas prastesnismaistas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.