Aigustė Tavoraitė, Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Specialistai ragina visuomenę griauti mitus apie šią sudėtingą ligą, nuo kurios nėra apsaugotas nė vienas. Kaip reikėtų elgtis, jei atsidūrėte šalia epilepsijos priepuolio ištikto žmogaus?
Priežastį nustato ne visada
Epilepsija yra viena dažniausių lėtinių nervų sistemos ligų. Aktyvia epilepsija, t.y. kai bent vienas priepuolis įvyko per paskutinius 5 metus, serga apie 0,5 proc. žmonių. Kalbėdama apie ligos priežastis Kauno klinikų Epilepsijos centro vadovė gydytoja dr. Giedrė Gelžinienė pabrėžė, kad jos yra labai įvairios.
„Kaip pagrindines galima įvardyti genetines, kai epilepsija susergama dėl tam tikro geno defekto, ir struktūrinius galvos smegenų pažeidimus (pavyzdžiui, galvos smegenų traumos, insulto, neuroinfekcijos pasekmės, piktybiniai susirgimai). Asmenys, kurių giminėje yra sergančiųjų epilepsija, turi didesnę riziką sirgti epilepsija, tačiau ne visos epilepsijos rūšys yra paveldimos. Daliai pacientų epilepsijos priežastis lieka nežinoma, net ir atlikus išsamius tyrimus“, – sakė gydytoja.
Pašnekovės pastebėjimu, specifinių simptomų, rodančių, kad žmogus ateityje gali susirgti epilepsija, nėra. Žinoma, traumų, galvos smegenų kraujotakos sutrikimų ir kitų galvos smegenų pažeidimų prevencija gali padėti išvengti vadinamųjų simptominių epilepsijų.
Jei prasidėjo priepuolis
G.Gelžinienės pastebėjimu, ne visi priepuoliai pasireiškia traukuliais su sąmonės netekimu, kaip žmonės įprastai įsivaizduoja epilepsijos priepuolį.
„Epilepsijos priepuolio požymiai priklauso nuo smegenų žievės vietos, iš kurios kyla bioelektrinės iškrovos, todėl jų simptomai gali būti įvairūs. Vadinamųjų židinių epilepsijos priepuolių metu žmogaus sąmonė gali visiškai nesutrikti, o pats priepuolis gali pasireikšti tik izoliuotais trumpalaikiais neurologiniais simptomais, pavyzdžiui vienos pusės veido, galūnės patrūkčiojimu, kalbos sutrikimu, tam tikrais pojūčiais. Tokiam asmeniui aplinkinių pagalbos priepuolio metu nereikia“, – aiškino gydytoja.
Dalis sergančiųjų prieš priepuolį gali jausti tam tikrus simptomus, kurie perspėja apie artėjantį priepuolį. Tačiau daliai epilepsija sergančiųjų priepuoliai prasideda staiga, sutrinka sąmonė, įvyksta traukuliai. Tam tikrų rūšių priepuolių metu žmogus gali nereaguoti į aplinką, bet nenukristi, gali būti įsitempęs, bet nepatirti traukulių.
„Jei šalia jūsų esančiam žmogui prasidėjo epilepsijos priepuolis – likite šalia, kad galėtumėte užtikrinti saugumą, padėti nesusižeisti priepuolio metu. Jei tai priepuolis su traukuliais – padėkite kokį minkštesnį daiktą po galva, atlaisvinkite drabužius. Negalima kišti jokių daiktų į burną, geriau pasistenkite paversti žmogų ant šono ar paguldyti pusiau kniūbsčią. Nereikia stabdyti nevalingų judesių, stengti sulaikyti per jėgą, nebent yra grėsmė paciento saugumui, – patarė gydytoja. – Epilepsijos priepuolis paprastai baigiasi per pusę dvi minutes, nors būnant šalia gali atrodyti, kad jis tęsiasi labai ilgai.
Todėl pasistenkite užfiksuoti priepuolio pradžios laiką. Jei priepuolis užsitęsia 5 min. ar ilgiau, žmogus neatgauna sąmonės, tęsiasi traukuliai, reikia skirti traukulius slopinančių vaistų. Sergantiems epilepsija žmonėms, kurių priepuoliai linkę užsitęsti, reikėtų turėti namuose vaistų, kurių artimieji galėtų nedelsdami sušvirkšti. Jei priepuolis nesibaigia, būtina vežti į ligoninę.“
Verta žinoti
Pasaulyje epilepsija serga apie 50 milijonų žmonių, Lietuvoje jų galėtų būti apie 26 tūkst. Didžiajai daliai sergančiųjų epilepsijos priepuoliai sėkmingai gydomi vaistais. Maždaug trečdaliui priepuoliai kartojasi ir skiriant gydymą, todėl jiems gali tekti skirti kelių vaistų derinius arba svarstyti chirurginio gydymo galimybę.
Sergantieji epilepsija gali pagerinti gyvenimo kokybę laikydamiesi režimo – laiku eidami gulti, laiku keldamiesi, nepervargdami, nevartodami alkoholio, nebadaudami, vartodami vaistus taip, kaip paskyrė gydytojas.
Kai priepuolį su traukuliais ir sąmonės sutrikimu patiria jums nepažįstamas žmogus, apie kurio priepuolius ir jų eigą, trukmę jūs nežinote, visuomet reikia kviesti medikų pagalbą.
Įdomu
Epilepsija sirgo tokie žymūs žmonės kaip Julijus Cezaris, Dantė, Žana d’Ark, Izaokas Niutonas, Moljeras, Napoleonas Bonapartas, Gustavas Floberas, Nikolas Paganinis, Džordžas Baironas, Čarlzas Dikensas, Fiodoras Dostojevskis, Vincentas van Gogas, Alfredas Nobelis, Agata Kristi ir kt.