Dana Lukauskienė
Kurortas, atrodytų, gražėja, akį džiugina nuostabūs pušynai, jūra, sutvarkytos ar vis dar tvarkomos miesto gatvės. Tačiau vietos gyventojai skundžiasi, kad patalpų nuomos verslui koją gerokai kiša brangios stovėjimo vietos Palangoje ar parkavimo aikštelių stoka. Vos kelias paras apsistojusiems poilsiautojams tenka plačiai atverti piniginę ne tik už nakvynę, maistą kavinėse, bet ir už automobilio stovėjimą. Be abejo, atsiranda ir gudruolių, kurie ieško įvairių automobilio statymo variantų.
Pasitaiko nusižengimų
Pasak Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės Ramunė Lukaševičienės, kiekvieną vasarą fiksuojama daug nusižengimų, kai transporto priemonės statomos ant žolinės dangos, pajūrio miškuose ar jūros pakrantės apsaugos juostoje. Siekiant užkirsti kelią neteisėtam transporto priemonių statymui ant žolinės dangos, pajūrio kopose, miškuose bei kitose rekreacinėse ir saugomose kurorto teritorijose, Palangos aplinkos apsaugos inspekcija vasaros sezono metu vykdo reidus. Kadangi šių metų vasara pasižymėjo gerais orais ir dideliu poilsiautojų skaičiumi, tai ir pažeidimų, paliekant transporto priemones draudžiamose vietose, padaugėjo.
Dažniausiai inspekcija vasarą tik fiksuoja prasižengėlius, o administracinio nusižengimo protokolai automobilių savininkams išsiunčiami vėliau. Anot specialistės, dažnesni nusižengimai – statymas ant žolės, miškuose. Rečiau pasitaiko pavojingų skysčių ištekėjimo iš automobilių atvejai, aptinkami stovėjimo aikštelėse, gatvėse, palikus techniškai netvarkingą mašiną.
Kiekvienas nusižengimas turi savo priežastį
Dar senovės išminčių pastebėtas priežasties ir pasekmės dėsnis reiškia, jog atsitiktinumų gyvenime nebūna, viskas turi priežastį, net jei ji nėra akivaizdi ir aiškiai atsekama. Štai palangiškiai kalba, kad patalpų nuomos verslui, be kitų, koją kiša du dalykai: arba automobilių stovėjimo vietos trūkumas kiemuose, arba per brangios rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą. Atrodytų visame pasaulyje didžiuosiuose miestuose yra parkomatai, tenka mokėti už sustojimą, tačiau į Palangą žmonės atvyksta ilgesniam laikui, tad automobilio stovėjimo aikštelė ar bent padori vieta jam pasistatyti yra būtina. Kainos paliekant automobilį miesto centre lyg ir nesikandžioja, tačiau apsistojus ilgesnį laiką, tarkime, tris paras, susidaro ženkli pinigų suma, o juk trumpu šiltuoju sezonu pasižyminčiai šaliai labai svarbu išlikti konkurencingai, teikti geresnes, kokybiškesnes ir įperkamesnes paslaugas poilsiautojams, kurie pastaruoju metu vos vienu prisėdimu prie interneto gali peržvelgti turizmo ir paslaugų sektorių visame pasaulyje.
Nejau Palanga nenori išlikti konkurencinga pasaulio turizmo rinkoje? Kas yra daroma, kad atvykę poilsiautojai turėtų, kur pasistatyti automobilį? Kaip pasakojo būstų nuomos paslaugas teikianti palangiškė, jos poilsiautojai juokauja, jog automobilio statymas pažeidžiant Savivaldybės nustatytas taisykles ir nemokant rinkliavos gali turėti dvi puses: jei pažeidimo niekas nefiksuos – išlipsi sausas iš balos, o jei būsi sučiuptas – bauda atsieis pigiau nei sąžiningai sumesti monetas į parkomatą.
Tačiau, Palangos vicemero Rimanto Antano Mikalkėno teigimu, nepaisyti taisyklių nerekomenduojama, juolab kad stovėjimas Palangos mieste ne toks jau ir brangus. Štai brangiausioje Žaliojoje zonoje, Vytauto gatvėje link jūros, stovėjimas kainuoja 1,7 euro už valandą. Tai yra trumpo sustojimo ir stovėjimo vieta, čia visą parą stovėti nereikėtų. Juk ir didmiesčiuose, kaip antai Vilnius ir Klaipėda, paromis miesto centre niekas mašinų nelaiko. Raudonojoje zonoje už automobilio statymą pakloti poilsiautojams tenka 1,2 euro už valandą, pigiausia geltonoji stovėjimo zona, čia valandai palikti transporto priemonę kainuoja 60 centų.
Į Palangą ilgesniam laikui atvykę žmonės pasigenda automobilio stovėjimo aikštelių, sunku rasti statymo vietą kiemuose. „V.P.“ nuotr.
Vicemeras priminė, jog vengiantys mokėti rinkliavą už automobilio stovėjimą, gali būti nubausti netgi automobilio nutempimu, o jau tada mažas pataupymas gali virsti dideliu finansiniu nuostoliu.
Vicemeras pasakojo, jog mieste dirba policijos pareigūnai ir tuos, kurie netvarkingai statosi automobilius, iškart baudžia. Štai pernai buvo skirta apie 2800 baudų už neteisingą parkavimą, o už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ženklų nepaisymą nubausta 2170 pažeidėjų. Šiemet turėtų kartotis panašūs ar kiek didesni skaičiai. Pažeidėjams skiriama 12 eurų bauda.
„Be abejo, jei norima palikti automobilį miesto centre tris paras ir nemokėti, o jei pagaus, tikėtis gerokai pigesnės už rinkliavą baudos būtų juokinga. Jokiu būdu nerekomenduočiau šitokiu būdu taupyti. Juk gali pareigūnai netgi mašiną nutempti. Gal geriau statytis geltonojoje zonoje ir stovėti užsimokėjus 12 eurų daugiau nei 12 valandų nei daryti tokius pažeidimus“, – samprotavo apie pažeidimus pašnekovas.
Rinkliava už parkavimą Palangoje renkama nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d.
„Šis sprendimas atsirado tuomet, kai buvo svarstoma, kaip mieste, kuris vasaromis talpina be galo daug žmonių, išvengti spūsčių. Apmokestinta tik senoji miesto dalis, kur visi nori atvažiuot prie jūros ir šalia poilsiauti. Tikslas vienas, kad nepultų visi į vieną vietą ir nesigrūstų. Tas mokestis nesikeičia jau seniai, mes jo nedidinam, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, jis nėra didelis“, – kalbėjo vicemeras.
Garažai po žeme
„Privatūs namai turi savo kiemus, poilsiautojus įsileidžia gyventojai. Atnaujintų, renovuotų daugiabučių kvartaluose yra parkavimo vietos, įrengtos specifinės mašinų stovėjimo kišenės. Kalbant apie senosios statybos namus, architektai anuomet negalėjo numatyti, kad tiek mašinų gyventojai turės, jų tokia gausa važinės mūsų gatvėmis. Tuomet daugiabučių namų gyventojai turi savo kiemais dalintis su atostogautojais. Renovuojant namus, tvarkomi ir kiemai. Pradedama tvarkyti Kretingos, Sodų gatvės kvartalus. Kiek leidžia įstatymai, statybinės normos, nuolat plečiami kiemai, juose bus įrengtos automobilių stovėjimo vietos. Be abejo, niekas tokių sąlygų patalpų nuomotojams nesudarys, kad žmogus, turėdamas vieną namą, galėtų 25 nuomininkus gatvėje sustatyti. Nė vienas miestas to nedarytų. Nauji statomi namai sprendžia parkavimosi vietų stoką įrengdami požeminius garažus. Tais atvejais, kai trūksta parkavimosi vietos, nepagailima papildomų investicijų ir pastatomi požeminiai garažai, Savivaldybė skatina šią iniciatyvą. Pavyzdžiui, jei statomas 100 kambarių viešbutis, įsivaizduokite, kiek žemės reikia, o juk kurorte ji brangi“, – akcentavo R.A. Mikalkėnas.
Už miesto – biudžetas nepajėgus
Kažkada Palangoje buvo plačiai diskutuojama, jog reiktų įrengti mašinų stovėjimo vietas miesto prieigose, o atvykusius į kurortą iki centro nuvežtų specialūs automobiliukai. Pasiteiravus, ar ši idėja kada nors bus įgyvendinta, pašnekovas apgailestavo, jog norai yra labai dideli, tačiau iš lėšų, skirtų keliams tvarkyti, aikštelių statyti nebegalima, privalu naudoti biudžeto lėšas. O Palangos miesto biudžetas kol kas nėra pajėgus investuoti į tokias milžiniškas mašinų stovėjimo aikšteles. „Mes neturime tiek lėšų, tačiau pastangos dedamos. Meras važinėja į susitikimus į Vyriausybę, į Susisiekimo ministeriją. Kurortų asociacijoje diskutuojamas klausimas, kaip kurortams panaudoti Kelių fondo lėšas stovėjimo aikštelėms įrengti. Tam reikalinga įstatymų bazė, kai kurie teisės aktų pakeitimai. Kol visa tai nebus padaryta, apie jokį finansavimą iš biudžeto negali būti nė kalbos, kadangi mūsų biudžetas 70 proc. išleidžiamas tik būtiniausioms reikmėms. Statyti milijonines sumas kainuojančias stovėjimo aikšteles kol kas Palangoje finansinių galimybių nėra“, – apie realias galimybes pasakojo R. A. Mikalkėnas.
Daugiaaukštė stovėjimo aikštelė ties Rąžės upe?
Vicemeras pasakojo, jog Rąžės gatvėje norima įrengti daugiaaukštę stovėjimo aikštelę.
„Palei upelį yra veikianti 3150 kvadratinių metrų stovėjimo aikštelė, ji populiari, užsipildo per miesto šventes, koncertus. Siekiame jos vietoje įrengti daugiaaukštę mašinų stovėjimo aikštelę. Šiuo metu rengiami detalieji planai, o kitas etapas bus – paties statinio projektavimas. Žemė Palangoje brangi, namų savininkai leidžiasi pamažu po žemę, o Savivaldybė – priešingai, ji svarsto kilti į viršų. Kelių aukštų ir kiek vietų bus aikštelėje, dar per anksti kalbėti, tačiau yra dideli norai ją turėti, pamažu žengiami pirmieji žingsniai link tikslo“, - kalbėjo vicemeras.
Kitais metais turėtų būti parengtas projektas, anot pašnekovo, o 2020 m. jau galima pradėti pirkti darbus. Jei viskas gerai seksis, dešimtmečio laukti tikrai nereikės, dar po metų bus galima pradėti darbus.
„Svajonės svajonėmis, tačiau realybė nėra labai paprasta. Žemė yra ties upelio kraštu, čia gali suveikti ir griežti aplinkosauginiai reikalavimai. Padarius projektą ir paskaičiavimus, reikės įsivertinti realią naudą, finansinį pagrįstumą. Be detalaus plano į priekį negalima judėti. Nemanau, kad tai sudėtingas statinys, tačiau laikytis taisyklių ir reikalavimų būtina. O ar metalinė ji bus, ar betoninė, žiūrėsim į pasiūlymus“, - kalbėjo mero pavaduotojas.
Kai kurie gudruoliai savo automobilius stato tiesiai ant žolės.Palangos aplinkos apsaugos inspekcijos archyvo nuotr.
Svečiams biudžetas per mažas
„Investuoti biudžeto lėšas į stovėjimo aikšteles Savivaldybė negali. Užmiestinės aikštelės dažniausiai rengiamos kurorto svečiams, ne vietiniams gyventojams, kurie patys turi kur statyti automobilį ir jie tikrai užmiestyje savo transporto nestatys. Mes dedame pastangos, kad papildoma infrastruktūra atsirastų svečiams. Tad natūralu, kad tam turėtų būti skirtos ne miesto biudžeto lėšos, o valstybė įdėtų savo indėlį į statinį, kuriuo naudosis visa Lietuva. Tikimasi, kad jau šiemet bus priimti atitinkami sprendimai. O visiems atostogautojams taip pat noriu pasakyti, kad mes turime labai gerą mašinų stovėjimo aikštelę S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, prie Sporto centro arenos, čia yra bene didžiausia automobilių stovėjimo aikštelė, kuri nėra užpildoma net vasaros sezono metu. Ten yra net dvi apšviestos, išasfaltuotos aikštelės, padarytos kartu su sporto kompleksu. Turime galimybę statyti mašinas ir priešais „Iki“ parduotuvę Taikos gatvėje, planuojama perimti Savivaldybės žinion aikštelę priešais policijos komisariatą. Nemokamų aikštelių yra, kad ir Vytauto gatvėje, ties Vanagupe. Jos yra, tik ne tose, labiausiai geidžiamose turistų vietose. Statykit, prašau, nemokamose aikštelėse, bet Meilės alėjoje, Birutės parke parkavimo aikštelių tikrai nebus, bet nuo Vytauto gatvės į rytus yra kur pastatyti automobilį“, – kalbejo R.A. Mikalkėnas.
