Dana Lukauskienė
Nuo seno žinoma, jog Lietuva – krepšinio šalis, tačiau pastaruoju metu situacija kiek pasikeitė. Rūtai Meilutytei pelnius auksą ir tapus pasaulio plaukimo čempione, per visą Lietuvą nuvilnijo baseinų statybos banga, tačiau juk yra ir kitų sporto šakų, kurios vienaip ar kitaip bando surasti sau vietą po Lietuvos saule. Šalyje pastaruoju metu spartėja teniso aikštynų, uždarų ir atvirų, plėtra, tačiau, anotVšĮ „Palangos teniso mokykla“ vadovo, Lietuvos teniso federacijos valdybos nario Arūno Grigalausko, Palangoje situacija graudžiai kitokia.
Naujas traukos centras
Lietuvoje pastaruoju metu spartėja teniso aikštynų, uždarų ir atvirų, plėtra. AnotVšĮ „Palangos teniso mokykla“ vadovo, Lietuvos teniso federacijos valdybos nario palangiškio A.Grigalausko, Vilniuje per pastaruosius 3-5 metus kasmet pastatoma po naują uždarą aikštyną, tačiau Palangoje situacija visai kitokia.
VšĮ „Palangos teniso mokyklos“ vadovas, Lietuvos teniso federacijos valdybos narys Arūnas Grigalauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Tenisas – labai populiari sporto šaka aktyviam poilsiui, todėl pasaulio kurortinius miestus garsina jų teniso aikštynai, jie tampa nauju teniso bendruomenės turizmo traukos centru. Ši sporto šaka Palangoje visada buvo gyva: vyko turnyrai, rengiamos treniruotės, ja labai domisi ir poilsiautojai. Teniso populiarumu niekas neabejoja, o ar Palanga pelnytai jo nevertina? Nuolat buriasi įvairiausių iniciatyvų autoriai, jie bendrauja su Savivaldybe, tačiau, anot pašnekovo, gaila, kad iniciatyvos ir jų autoriai susiduria su nūdienos realybe, kuomet labai trūksta galimybių ir resursų visa tai realizuoti.
Sportas ne tik profesionalams
A.Grigalauskas akcentavo, kad tenisas Palangoje labai populiarus, organizuojami turnyrai vaikams ir suaugusiems sulaukia gausaus dalyvių būrio, tačiau jis apgailestavo, kad Palangoje ši sporto šaka vis dar pasigenda svaresnio Savivaldybės dėmesio sudarant sąlygas investuoti į uždarus teniso kortus. Tiesa, vietos valdžia ėmėsi veiksmų perimti senuosius teniso kortus Gėlių gatvėje.
Tai, kad ši sporto šaka mėgiama, populiari, o ir jos bendruomenė neabejinga Lietuvos tapatybei, mūsų istorinei praeičiai, įrodė liepos 21 – 22 dienomis A.Grigalausko surengtas komandinis dvejetų turnyras „Lietuvos šimtmečio teniso taurė“, kuris sulaukė itin gausų dalyvių skaičių: varžėsi 11 komandų, kurios demonstravo gražų žaidimą. Ypač dramatiška kova vyko tarp Vasaros teniso centro komandos, kurioje žaidė ir buvusi palangiškė Lietuvos čempionė Vaida Martinkutė, dabar gyvenanti ir dirbanti teniso trenere Graikijoje, buvęs vienas geriausių jaunų Lietuvos talentų Simas Kučas, pastaruoju metu besidarbuojantis modelių agentūroje ir treniruojantis žaidėjus.
„Palanga – kurortinis miestas, o visuose kurortuose yra įrengti teniso kortai prie viešbučių, mieste, nes tai yra ne tik profesionalus sportas, o vienas iš būdų prasmingai praleisti laisvalaikį, ypač savo atostogų metu. Natūralu, kad sveikai, aktyviai ir turiningai gyvenantys žmonės tokių paslaugų pageidauja“, – kalbėjo pašnekovas.
„Uždarų teniso kortų labai reikia Palangai, kadangi nesame pietų kraštų šalis, todėl orai būna nepastovūs, dažnai lyja, be to, siekiame tapti žiemą ir vasarą atviru poilsiautojams miestu. Tenisas – neatskiriama poilsio dalis, vis populiarėjanti visame pasaulyje. Palanga pritraukia vis daugiau atostogautojų, tad didėja ir užimtumo poreikiai. Į teniso klubus žmonės renkasi arba žaisti, arba mokytis žaisti, organizuojamos varžybos, jis tikrai populiarus“, – akcentavo šios sporto šakos reikšmę A. Grigalauskas.
Pusiau veikia, pusiau neveikia
Lietuvoje pirmoji teniso aikštelė buvo įrengta apie 1900 m. Astravo dvare, grafo Tiškevičiaus pageidavimu. Po kelerių metų jų atsirado dar keliuose dvaruose. Grafas Tiškevičius buvo įrengęs teniso kortus ir Palangoje prie savo dvaro. Tačiau tik 1919 metais Kaune buvo atidaryta pirmoji teniso sekcija. Ir nors žaidėjų Kaune nebuvo daug, jų entuziazmas ir organizuotumas populiarino šią sporto šaką visoje Lietuvoje.
Šiandien Lietuvos teniso sąjunga vienija daugiau nei 40 klubų visoje šalyje, juose žaidžia daug jaunimo ir vyresniojo amžiaus žmonių. O kaip yra Palangoje? Anot pašnekovo, kurorte šiuo metu trijų aikštelių atviri teniso kortai veikia poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, Gedimino gatvėje yra Vasaros teniso centras, kuriame dvi žaidimo aikštelės. Teniso mėgėjai renkasi „Medūzoje“ bei „Linėjoje“, dvi aikštelės iš septynių veikia prie viešbučio „Tenisas“. Visos jos yra tik po atviru dangumi, o tai yraproblema organizuojant turnyrus ne vasaros sezono metu - mūsų klimatas tam yra nedėkingas, labai dažnai lyja, orai permainingi. „Po lietaus aikštelė turi išdžiūti, negalima baigti surengtų varžybų, nėra kur persikelti. Visos atviros aikštelės funkcionuoja nuo gegužės iki rugsėjo, o Palanga – ne tik sezoninis kurortas, daug kas čia įsigyja antrus namus, nori leisti savaitgalius, poreikis turėt uždarus teniso kortus, veikiančius ištisus metus, yra didelis“, – kalbėjo Palangos teniso mokyklos vadovas.
Neturėti uždarų kortų - didžiulė klaida
Anot A. Grigalausko, pastaruoju metu Palanga formuoja aktyvaus poilsio miesto įvaizdį, tad neturėti uždarų teniso kortų yra didžiulė dešimtmečio klaida.
„Net nekalbu apie tai, kad vietinė bendruomenė - vaikai ir suaugę - neturi sąlygų žiemą tobulinti savo įgūdžių, kelti sportinį meistriškumą, turiningai leisti laiką. Daug metų buvo vystoma idėja populiarinti tenisą Palangoje, vyko diskusijos su Savivaldybe, netgi buvo plėtojama idėja įrengti modernų sporto centrą, uždarus teniso kortus kartu su augančiu baseinu. Tačiau įgyvendinat idėjas teniso kortų nebeliko, liko tik baseinas, bet tikrąsias priežastis, kodėl taip atsitiko, žino tik Savivaldybė. Buvo svarstoma galimybė Bangų gatvėje statyti teniso kortus vietoj kažkada planuotos ledo arenos“, – kalbėjo Palangos teniso mokyklos direktorius.
„Tenisas – ne tik profesionalus sportas, o vienas iš būdų prasmingai praleisti laisvalaikį“, – sakė A. Grigalauskas
Šiuo metu šis sklypas leidžiamas privatizuoti, bet paskelbta jo aukciono kaina, anot pašnekovo, yra neadekvati tokiam objektui. „Sporto objektams statyti skirtas sklypas pardavinėjamas už komercinę kainą, sunku patikėti, kad atsiras koks investuotojas. Sportinė veikla, užimtumas greitos grąžos neduoda, tai yra ilgalaikė investicija, kuri iškart neatsipirks, tam prireikia 15-20 metų. Daugiau kaip pusė milijono eurų už sklypą - investuotojams labai brangu“, - savo nuomonę išsakė pašnekovas.
Statybos auga, tik ne sporto objektai
„Palanga gražėja, statomi nauji ir remontuojami seni keliai, daug nekilnojamo turto objektų, bet atvykus į miestą gražiu įvažiavimu žmonėms reikės kažką veikti. „Lidl“ parduotuvė, nauji daugiabučių namų kvartalai auga kaip ant mielių, o kultūros, sporto, sveikatinimo infrastruktūros objektų trūksta. Pastačius uždarus kortus Palangoje, be jokios abejonės, atsirastų daugiau besiilsinčios teniso bendruomenės. Žmonės, ne tik profesionalūs sportininkai, daugiau norėtų čia atvažiuoti ir ne sezono metu, nes žinotų, jog lietui lyjant jie neliks nepažaidę savo mėgiamo žaidimo“, – svarstė pašnekovas.
Anot A.Grigalausko, tenisu domisi palangiškiai vaikai ne tik vasarą, jie sportuoja ir žiemą. Ne sezono metu į treniruotes susirenka apie 50 vaikų, o vasaromis dar daugiau. Palangos teniso klubas vienija daugiau kaip 50 narių, šiemet įkurtas dar vienas, kuris suvienijo kurorto teniso mokyklos vaikų tėvelius. Kol kas sąlygos yra blogos, į sporto salę vaikai patenka tik du kartus per savaitę, čia treniruotis gali tik po 1 valandą, o norint pasiekti maksimalų sportinį lygį reikia sportuoti apie 4-5 kartus per savaitę.
„Vaikai noriai dalyvauja vidaus varžybose, bet jiems sunkiai sekasi konkuruoti su tais, kurie treniruojasi pritaikytoje salėje, turi platesnes galimybes. Klaipėdoje yra dveji uždari teniso aikštynai, o mes vis delsiame. Apmaudu, kadmūsų visuomenėje vyrauja niekuo nepagrįstas mitas, jog tenisas - prabangi, elitinė sporto šaka. Tačiau tai ne vien turtuolių žaidimas, jį mėgsta visi, kas domisi ir nori sportuoti. Tai yra elegantiška, pasaulio sporto šaka numeris du.
Kokios Palangos mums reikia?
Pašnekovas pasakojo, jog į Palangą labai dažnai atvažiuoja pasaulinio garso treneriai, yra ir vietinių, kurie turi licencijas. Uždari teniso kortai pritrauktų daug daugiau žmonių, o ir vietinė bendruomenė turėtų užimtumą: stovyklos, varžybos ženklai pasitarnautų viešbučių apkrovimui, miestas taptų patrauklus teniso bendruomenei, kurie bandytų įsigyti nekilnojamo turto.
„Įsivaizduokite, jei viename turnyre dalyvauja 50-60 žmonių, o jie atvyksta su tėvais, treneriais, palaikymo komandomis. Tenisininkai kuria visai kitokį miesto vaizdą, J. Basanavičiaus gatvės tikrai nešlifuoja. Į Palangą pritrauktume bendruomenę, ne tą, kuri sėdi „Laukinių vakarų salūne“, o žmones sportuojančius, siekiančius savo tikslų, formuojančius sveiko miesto įvaizdį. Todėl kurorto savivalda turėtų apsispręsti, nutarti, kokios Palangos mums reikia. Ilgalaikėje perspektyvoje uždari teniso kortai atneštų didžiulę naudą miestui. Vienai kokybiškai uždarai teniso aikštelei reikia apie 6 arų žemės sklypo. Pats asmeniškai bendravau su meru Š.Vaitkumi, siūliau daryti juos Bangų gatvėje, bet visa tai įgavo kažkokią komercinę formą. Naujo sportinio komplekso atsiradimas sukurtų papildomų darbo vietų, atsirastų ir užimtumo galimybė palangiškiams“, – samprotavo A. Grigalauskas.
Jis išreiškė viltį, jog ateityje sulauks palankių, teigiamų vietos valdžios sprendimų. „Linkėčiau visiems - ir mūsų miesto svečiams, ir vietos gyventojams - vis mažiau matyti šokančias merginas ant „Laukinių vakarų salūno“ stalų. Norėčiau, kad kurorte šurmuliuotų kokybiški, užimti, savo tikslų siekiantys žmonės, ir šaltuoju metų laiku būtų užpildyti viešbučiai, darbo turėtų aptarnavimo sfera“, – akcentavo A. Grigalauskas, kažkada ir pats buvęs miesto Tarybos nariu.